TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybė kratosi gidų kontrolės

2014 10 18 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ūkio ministerija nori atsisakyti gidų licencijavimo, nes užtikrinti turistams pateikiamos informacijos kontrolės esą neįmanoma. Tuo metu šalies gidų gildijos atstovai piestu stoja prieš tokį sumanymą ir piktinasi, kad jį įgyvendinus bus atvertas kelias diletantams užsiimti turizmo paslaugomis.

Asmenims, siekiantiems teikti gido paslaugas, Ūkio ministerija siūlo nebetaikyti reikalavimo gauti pažymėjimą iš Valstybės turizmo departamento (VTD), kuris patvirtina gido profesinę kvalifikaciją. Valstybei atsisakant gidų veiklos reguliavimo, ministerijos valdininkai siūlo gidų sąjungoms, asociacijoms pačioms užsiimti savo profesijos atstovų kontrole. Šios tikina, kad nebus pajėgios sužiūrėti, kuo užsiima visi šalies gidai. Be kita ko, Gidų gildijos atstovai neslepia apmaudo, kad yra valdžios nuvertinami.

Ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu yra apie 2,5 tūkst. asmenų, iš VTD gavusių gido pažymėjimus. Kasmet išduodama apie 300-350 tokių dokumentų.

Licencijavimas nenaudingas?

Šiuo metu įtvirtintas teisinis gidų veiklos licencijavimas, anot Ūkio ministerijos atstovų, nepadeda užtikrinti, kad ekskursijas vedantis asmuo tinkamai teiktų teisingą informaciją, nes „niekas negali pasakyti, ką gidas turi kalbėti“, o išankstinis asmens kvalifikacijos patikrinimas neleidžia kontroliuoti „galutinio turistams pateikiamo informacijos turinio, kuris visuomet bus gido subjektyvaus požiūrio atspindys“.

„Šiuo metu VTD atlieka tik formalų dokumentų patikrinimą, o faktinio ūkio subjekto, jo kvalifikacijos, pasirengimo netikrina, todėl pažymėjimo išdavimas nėra būtinas ir nėra proporcingas“, - LŽ aiškino Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Čepukaitė.

Anot jos, atsisakius pažymėjimų gidams nebereikėtų laukti 30 dienų, kol išduodami tokie dokumentai. Taip pat būtų sutaupyta lėšų, nes nereikėtų mokėti už pažymėjimo išdavimą. Dabar ši rinkliava siekia 12 litų.

L. Čepukaitės teigimu, laukdami, kol gaus pažymėjimą, gidai praranda pajamas. „Suskaičiuota, kad taip per metus prarandama apie 654 tūkst. litų“, - pabrėžė ji.

Negana to, ir valstybė, pasak L. Čepukaitės, sutaupys profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos išlaikymo lėšas.

Ūkio ministerija siūlo, kad gidų sąjungos, asociacijos pačios nustatytų savo etikos, veiklos standartus, ekskursijas vedančių asmenų žinių patikrinimą ir į savo gretas priimtų tik tuos, kurie atitinka iškeltus reikalavimus. „Valstybinio reguliavimo gidų atžvilgiu atsisakymas padidins gidų poreikį stiprinti savo organizacijas“, - kalbėjo L. Čepukaitė.

Jos teigimu, gidų sąjungos ar asociacijos galės nusistatyti gido kursų programos apimtį ir turinį, kaip bus suteikiama kvalifikacija, o ją patvirtinantį dokumentą galės išduoti mokymo įstaigos ar kursų organizatoriai. „Žinoma, įmanoma, kad paslaugas teiktų privatūs asmenys, nepriklausantys savireguliacijos organizacijoms. Tokiu atveju manome, kad rinka ir gidų konkurencija nulems, kurie jų yra kompetentingi teikti paslaugas, o kurie - ne“, - pabrėžė L. Čepukaitė.

Profesijos naikinimas

Lietuvos gidų gildijos (LGG) pirmininkė Jovita Česnulevičienė kategoriškai nesutiko su ministerijos siūlymu atsisakyti VTD išduodamų gido pažymėjimų ir leisti visiems panorėjusiesiems vesti ekskursijas. „Tai - gido profesijos naikinimas!” - LŽ pareiškė ji.

Anot LGG vadovės, teikiamomis Turizmo įstatymo pataisomis nuvertinama gido profesija. „Valstybė mūsų atsisako, nors kai reikėjo gidų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai metu, valdžia vos ne konkursą organizavo, kad atsirinktų geriausius. Ir niekada valstybei nesame padarę gėdos!” - piktinosi J. Česnulevičienė.

Ji neslėpė, kad apie planus naikinti VTD išduodamus pažymėjimus ministerijos valdininkai gidų atstovams prasitarė jau anksčiau, bet jų nuomonės išgirsti nesiteikė. „Savavaliaujama, o paskui skundžiamasi, kad turizmo paslaugų teikimas esą prastas, neskaidrus“, - teigė LGG pirmininkė.

Ji įtarė, kad pažymėjimų naikinimas gali būti susijęs su naujai kuriama tarptautine gidų registro sistema, Ūkio ministerijai siekiant panaudoti šiam projektui ES skirtas lėšas. „Tai, ką dabar kalba Ūkio ministerija, yra tik paviršius. Manau, kad kažkas yra giliau...“ - spėjo J. Česnulevičienė.

Savireguliacija – neįmanoma

LGG vadovė mano, kad atsisakius reikalavimo gidams gauti pažymėjimą, kuris patvirtina asmeniui suteiktą gido kvalifikaciją, vesti ekskursijas galės diletantai, todėl gidų paslaugų kokybė suprastės.

Jai nesuprantamas valdininkų argumentas, kad „valstybė neturi galimybių kiekvieno gido priežiūrai skirti po atitinkamą valstybės tarnautoją, kad jis klausytų, kokia informacija yra pateikiama“ turistams. „Mes pareigūnų nepastatome ir prie pedagogų, gydytojų ar batsiuvių, kad būtų kontroliuojamas jų darbas“, - sakė J. Česnulevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai leisti Lietuvoje bet kam vesti ekskursijas nėra tinkamiausias metas. „Šiandien, kai netyla kalbos apie informacinį karą, staiga leidžiame visiems būti gidais, net iš Rusijos atvyksiantys gidai galės laisvai veikti be jokios kontrolės ir atrankos“, - pažymėjo J. Česnulevičienė.

Ji sunkiai įsivaizduoja, kaip bus įgyvendintas ministerijos siūlymas gidų sąjungoms, asociacijoms užsiimti savireguliacija. „Yra žmonių, kurie apskritai nenori savęs su niekuo saistyti ir nepriklauso jokioms visuomeninėms organizacijoms. Nesame pajėgūs užsiimti gidų kontrole”, - pabrėžė LGG pirmininkė.

Neetiškas sprendimas

Mokymus gidams organizuojančios kelionių agentūros „Kiveda“ direktorės Irenos Sinickienės teigimu, gidams šiuo metu išduodami VTD pažymėjimai yra įrodymas, kad asmuo turi profesiją. „Yra daug žmonių, kurie turi istorijos ar architektūros žinių, bet yra ir metodika, kaip jas perduoti kitiems, todėl manau, kad gidai turi būti licencijuojami“, - LŽ pažymėjo ji.

Pasak I. Sinickienės, esama ES šalių, kuriose gidu galima dirbti neturint specialios kvalifikacijos, tačiau ji, kaip kelionių agentūros vadovė, bendradarbiaudama su užsienio partneriais, nekvalifikuotais gidais nepasitiki ir jų nesamdo. „Dažnai sakoma, kad gidai - šalies ambasadoriai, o kas bus po 10 metų, kai liks gidai, kurie yra nebaigę jokių mokymų? Kaip reikės rinktis? Pagal išvaizdą?“ - svarstė ji.

I. Sinickienė stebėjosi, kad priimant tokius drastiškus sprendimus nebuvo tartasi su turizmo sektoriaus atstovais. „Labai neetiškai pasielgta šiuo metu dirbančių gidų atžvilgiu“, - apgailestavo ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"