TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybė kratosi savitų mokyklų

2011 06 27 0:00
Arkivyskupo S.Tamkevičiaus (antras iš kairės) teigimu, naujasis teisės aktas kategoriškai prieštarauja Lietuvos ir Šventojo Sosto susitarimui steigti bendras valstybines mokyklas.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Pavasarį priimto naujos redakcijos Švietimo įstatymo tobulinimas sukėlė nerimą kai kurių mokyklų vadovams. Pagal naują Vyriausybės projektą tos mokyklos nebegalės būti valstybinės, tad joms kils grėsmė išnykti arba moksleivių tėvai bus priversti atverti pinigines.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė ir pateikė viešai svarstyti naują Vyriausybės nutarimo projektą. Jame numatoma, kad savitų ugdymo krypčių įstaigos - katalikiškosios, pagal Valdorfo, Suzuki ar kitokias atsakingų institucijų patvirtintas mokymo sistemas dirbančios mokyklos - nebegalės būti valstybinės. Tai reiškia, kad šildymo, patalpų valymo paslaugų, interneto, techninio personalo išlaikymo, smulkaus remonto ir kitas išlaidas įstaigos turės padengti iš savų lėšų. Šios mokyklos tegalės pretenduoti į moksleivių krepšelius ir lėšas aplinkai tvarkyti.

Didžiausią nerimą ketinamas tvirtinti dokumentas sukėlė katalikiškųjų vidurinių mokyklų atstovams. Jų visame krašte yra 21, iš kurių - net 14 valstybinių ir tik 7 privačios. Į ministeriją raštu jau kreipėsi Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija. Galutinius įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus ŠMM įsipareigojusi parengti iki liepos 1-osios.

Ugdys tik iki aštuntos klasės

Daugiausia katalikiškos krypties mokyklų yra Kaune: penkios oficialios katalikiškosios vidurinės mokyklos, dar kelios, kurių pavadinimai susiję su tikėjimu. Dvi iš jų, vos pradėjus svarstyti naują Vyriausybės nutarimo projektą, iškart pasiprašė į Kauno arkivyskupijos kurijos prieglobstį. Kitos yra nežinioje dėl ateities ir nerimastingai svarsto, kur reikės gauti lėšų veiklai plėtoti.

Kauno miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas LŽ pasakojo, kad prieš kelerius metus ne viena ugdymo įstaiga panoro būti katalikiška. Taip mokyklos galėjo išsaugoti vidurinės statusą ir komplektuoti visas klases - nuo pirmos iki dvyliktos. Tokį statusą Kauno miesto savivaldybės taryba suteikė penkioms mokykloms. Tačiau naujame ŠMM parengtame projekte numatyta, kad tokios mokyklos nebegalės būti valstybinės. "Pagrindinės lėšos, skirtos moksleivių krepšeliams, ir toliau bus gaunamos iš valstybės biudžeto. Bet visomis komunalinėmis ir buitinėmis išlaidomis, remontu vidurinės mokyklos privalės rūpintis pačios", - numatomus pakeitimus aiškiai įvardijo A.Bagdonas. Valdininkas teigė, kad nenorinčios dirbti savarankiškai ir besitikinčios išsaugoti savivaldybės skiriamas lėšas vidurinės mokyklos turėtų tapti progimnazijomis, vaikai jose mokytųsi nuo pirmos iki aštuntos klasės.

Paprašė prieglobsčio

A.Bagdonas sakė, kad dvi katalikiškosios vidurinės mokyklos yra išreiškusios norą, kad jų steigėja taptų Kauno arkivyskupijos kurija, tada jos galėtų išsaugoti savo statusą. Bažnyčios prieglobsčio paprašė Ąžuolo katalikiškoji vidurinė ir Juozo Urbšio katalikiškoji vidurinė mokykla.

"Arkivyskupija į tai reaguoja palankiai", - LŽ tikino Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas Darius Chmieliauskas. Jo teigimu, kol neįsigaliojo naujasis dokumentas, jokių teisinių procedūrų neatliekama. To, kad kurija, tapusi šių mokyklų steigėja, turės rūpintis jų finansavimu, nesureikšminama, nes manoma, jog gerą išsilavinimą teikiančios ugdymo įstaigos bus palaikomos ir visuomenės.

Tačiau arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius praėjusią savaitę į Kauną atvykusiems Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams priminė, kad Lietuva su Šventuoju Sostu yra pasirašiusi susitarimą steigti bendras valstybines mokyklas. Tad naujasis teisės aktas šiam dokumentui kategoriškai prieštarautų.

Neliks įvairovės

Kauno J.Urbšio katalikiškosios vidurinės mokyklos direktorius Paulius Martinaitis neabejoja, kad priėmus naują dokumentą švietimo politikoje nebeliks įvairovės. "Visos katalikiškosios ar kitokios savito ugdymo mokyklos bus tik privačios, prieinamos vien turtingiesiems", - sakė jis. Mokyklos direktorius apskaičiavo, kad 1 040 moksleivių turinčiai įstaigai išlaikyti kiekvienas moksleivis kas mėnesį turės paaukoti maždaug po 100 litų.

"Valstybė, priėmusi tokį sprendimą, nepaliktų galimybės rinktis. Akivaizdu, kad mokyklose mažėjant vaikų vyksta kova dėl kiekvieno jų", - neabejojo P.Martinaitis.

ŠMM atstovas Paulius Subačius patvirtino planus, kad katalikiškosios mokyklos nebebus valstybinės. "Konstitucinio Teismo išaiškinime pabrėžiamas mokyklų pasaulietiškumo principas. Tad mokyklų ugdymo sistemos turi būti parengtos taip, kad mokyklas galėtų lankyti bet kokį tikėjimą išpažįstantys vaikai, o pamaldos ar kita išskirtinė veikla būtų neprivaloma. Taip gimė dokumento projektas", - LŽ sakė P.Subačius. Anot jo, naujame Vyriausybės nutarime aiškiai apibrėžta, kad mokinių krepšelių ir aplinkos tvarkymo lėšas gaus net privačios mokyklos. Esą to pakanka joms išgyventi. "Kiek žinau, sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai privačiose mokyklose taip pat atleidžiami nuo mokesčių", - sakė valdininkas. Kita vertus, jis pažadėjo, kad katalikiškųjų mokyklų atstovų pastabos bus svarstomos, nes į ministeriją raštu kreipėsi Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"