TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybė kratosi vaikų globos namų

2011 04 14 0:00
Valstybei tapo per brangu išlaikyti vaikų namus.
LŽ archyvo nuotrauka

Kilnus valstybės siekis, kad mūsų krašte ateityje nebeliktų vaikų globos namų, jau rodo savo tamsiąją pusę. Baiminamasi, kad tikrųjų tėvų skriaudžiami mažyliai dėl vietų trūkumo į globos įstaigas nebepateks, o jos pačios virs mažomis kolonijomis.

Jau po devynių mėnesių Lietuvoje turėtų gerokai sumažėti vaikų namų globotinių. Būtent tai numato mūsų krašte vykdoma šių įstaigų "optimizavimo" programa. Ji reikalauja, kad nuo 2012 metų kiekvienuose vaikų namuose gyventų ne daugiau kaip 60 vaikų.

Vaikų namų vadovai šią nuostatą vertina kaip pavojingą. Jau dabar į šias įstaigas patenka daugiausia tik smurtaujantys vaikai, o ne tie, kuriuos galbūt reikia traukti iš grėsmę keliančių šeimų.

Kolonijų ateitis

Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentas Algimantas Liaudaitis, vadovaujantis Viešvilės (Jurbarko r.) vaikų globos namams, LŽ teigė, kad nuo 2012 metų šioje įstaigoje turėtų nebelikti vietos penkiems vaikams.

"Šiuo metu Viešvilės vaikų namuose gyvena 65 vaikai. Jei finansavimą gausime tik 60 vaikų, niekur nedingsime, tiek jų ir globosime", - neslėpė A.Liaudaitis. Jis teigė tokiu atveju kiekvienam besikreipiančiajam paaiškinsiantis, kad globos namuose nebėra vietų.

Pasak A.Liaudaičio, vaikų namų "optimizavimo" ištakos siekia 2007 metus. Nuo to laiko už vaikų globą vaikų namuose moka krašto savivaldybės. Pastaruoju metu išryškėjo tendencija, kad pinigus taupančios savivaldybės į vaikų namus linkusios atsiųsti kuo mažiau mažylių, o šių gerove patikėta rūpintis seniūnijų socialiniams darbuotojams.

"Jau pastebime, kad į vaikų namus patenka itin sudėtingi vaikai, keliantys daugybę problemų ir šeimose, ir mokyklose. Tad manome, kad ilgainiui tapsime nelyginant sovietinėmis kolonijomis", - apgailestavo A.Liaudaitis. Jis pabrėžė, kad probleminiai vaikai nepataisomą žalą daro globos namuose nuo mažens augantiems bendraamžiams, o drauge nubraukia ilgų metų pedagogų darbo triūsą.

Gairės ir realybė skiriasi

A.Liaudaičio teigimu, iškeltas tikslas mūsų krašte nebeturėti vaikų namų yra kilnus, tačiau neįgyvendinamas. "Sykį viename iš posėdžių, kuriame dalyvavo ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, mes, vaikų namų vadovai, buvome auklėjami, kad per mažai dirbame su globotinių biologiniais tėvais ir apskritai su visuomene, todėl tiek mažai vaikų grįžta į šeimas, būna įvaikinami ar imami globoti. Štai tada ir paprašiau politikų ir valdininkų pakelti rankas, kiek iš jų, atrodytų, apsirūpinusių ir neblogai gyvenančių, yra paėmę globoti vaiką. Rankos nepakėlė nė vienas. Salėje buvau aš vienas, į savo šeimą iš vaikų namų paėmęs ir su žmona išauginęs du berniukus", - pasakojo A.Liaudaitis.

Jis pabrėžė, jog nustatyti gairės, kur turėtų augti vaikai, yra viena, o paimti juos ir išauginti - kita. Ilgametė direktoriaus darbo patirtis byloja, kad 12-17 metų paauglių jau niekada niekas nebeims globoti, jų tik atsisakoma.

Liktų be pagalbos

Alytaus vaikų globos namams, kuriuose šiuo metu yra 153 vaikai, vadovaujantis direktorius Romutis Žebuolis vaikų skaičiaus globos įstaigose mažinimą vadina zuikio svajone. "Nuogąstaujame, kad kol netvarkingos šeimos namas nesudegs ar joje augantis vaikas nepadarys sunkaus nusikaltimo, jis valstybės nebus paimtas globoti. Ir nesvarbu, kad toks vaikas auga nesaugioje aplinkoje", - LŽ sakė R.Žebuolis.

Direktorius pabrėžė, kad iš tiesų ne vaikų namams reikia apleisto vaiko, o šiam reikia pagalbos, tačiau vykstant "optimizavimui" į šį prioritetą esą neatsižvelgiama.

Tai, kad vaikai į vaikų namus pastaruoju metu patenka vos ne su antrankiais, kai jau niekas nebegali su jais susitvarkyti, pabrėžė ir Antazavės (Zarasų r.) vaikų globos namų direktorius Kęstutis Ražanas. Kaip ir kolegos, tokią padėtį globos namų vadovas pavadino nenormalia, ilgainiui atsigręšiančia prieš pačią valstybę.

Viskas dėl pinigų

Kad buvo įspėta į vaikų globos namus siųsti kuo mažiau vaikų, LŽ teigė ir vienos Aukštaitijos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė, nenorėjusi, kad jos pavardė būtų minima. Tarnybos vadovės teigimu, oficialiai sakoma, kad vaikai turi augti šeimose ar pas globėjus, nes ten jiems esą geriau.

Tačiau neoficialiuose pokalbiuose leidžiama suprasti, kad savivaldybė neturi pinigų vaikų globos namuose išlaikyti girtuoklių ir valkatų vaikų. Tad kol tėvai dar fiziškai nežaloja savo vaikų, tegul šie auga tokiose šeimose. Į vaikų globos namus patarta juos vežti esant tik kritinei padėčiai arba įvykus incidentams, apie kuriuos sužino visuomenė.

Ką apie vykdomą vaikų globos įstaigų optimizavimą mano Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, LŽ vakar sužinoti nepavyko. Šios ministerijos Šeimos gerovės departamento Šeimos politikos skyriaus vedėja atostogavo, jos pavaduotojas posėdžiavo, o kitų norinčiųjų kalbėti šia tema neatsirado.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"