TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybė mažina išlaikytinių būrį

2014 05 17 6:00
Įteisinus tvarką, pagal kurią gaunantieji socialines išmokas privalo dirbti visuomenei naudingus darbus, pašalpų prašytojų gerokai sumažėjo. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Jau netrukus, nuo birželio 1-osios, ilgalaikiai socialinės pašalpos gavėjai gaus 20 proc. mažesnes išmokas, o laikui bėgant jos ir toliau mažės.

Gyventojai, ištisus metus ar ilgiau kas mėnesį gaunantys 350 litų socialinę pašalpą, jau po kelių savaičių turės tenkintis 280 litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai pabrėžia, kad pašalpos karpomos siekiant paskatinti žmones dirbti, kurti verslą. „Valstybė įsipareigoja padėti gyventojams, kai tokia pagalba būtina. Tačiau ji jokiu būdu neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti pragyvenimui“, - pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

SADM duomenimis, socialinėms pašalpoms iš valstybės biudžeto kas mėnesį skiriama apie 37 mln. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį kas mėnesį jas gavo apie 168,5 tūkst. asmenų.

Pragyvenimo šaltinis - vaikų gimdymas

Ministerija informuoja, kad pašalpa nebus mažinama tik nepilnamečiams ir pilnametystės sulaukusiems nepasiturinčių šeimų vaikams, jei šie mokosi. Jie turi teisę gauti socialinę išmoką iki 24 metų. Jei pašalpos gavėjams nepavyks įsidarbinti dar metus, jiems mokama suma bus sumažinta 30 proc., dar po metų - 40 procentų. Nedirbusieji ketverius metus gaus net perpus mažesnę išmoką, nei gaudavo iš pat pradžių. Tiems, kuriems nepavyks susirasti darbo penkerius metus, pašalpos mokėjimas dvejiems metams išvis bus nutraukiamas.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Veneta Veršulytė LŽ sakė, kad socialinės paramos gavėjų „stažas“ skaičiuojamas nuo 2013-ųjų birželio, t. y. jau beveik metus. Tiems, kurie nesusiras darbo, pašalpa dar kartą bus mažinama po metų – 2015-ųjų birželį.

Anot jos, Anykščių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, kai kurie žmonės iš socialinės pašalpos gyvena nuo pat jos mokėjimo pradžios. „Paprastai šie žmonės nė neieško darbo, jų pragyvenimo šaltinis dažniausiai yra vaikų gimdymas“, - pabrėžė Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Pasak V.Veršulytės, įteisinus tvarką, pagal kurią gaunantieji socialinę pašalpą privalo dirbti visuomenei naudingus darbus, šios pašalpos prašytojų gerokai sumažėjo. "Jų skaičių sumažino ir tai, kad į išmokų skirstymo komisijas buvo įtraukti seniūnai, bendruomenių atstovai, kurie pažįsta prašančiuosius pašalpos, žino jų pajamas, todėl neleidžia apgaudinėti valstybės“, - aiškino merijos valdininkė. Vis dėlto vien Anykščių rajone, kuriame gyvena 25 tūkst. žmonių, socialinę išmoką šiuo metu gauna 2862 asmenys.

Pašalpos prašo vienišieji

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė Vilija Žutautienė LŽ teigė, jog iš 22 tūkst. rajono gyventojų socialinę pašalpą dabar gauna 2100 asmenų. Anot pašnekovės, dažniausiai jos prašo daugiavaikės šeimos. Ar tų šeimų tėvai neranda darbo, ar nėra linkę dirbti, V.Žutautienė nesiryžo atsakyti. Į pašalpų prašytojų gretas, pasak jos, taip pat neretai patenka penkiasdešimtmetį perkopę žmonės, ypač moterys. Specialistė pabrėžė, jog pašalpa garantuoja ir tai, kad asmuo ar šeima, kuriai ji mokama, gaus ir kompensaciją už būsto šildymą bei karštą vandenį, paramą maisto produktais. O jei šeimoje yra vaikų, mokykloje jiems bus skiriamas nemokamas maitinimas, mažamečiui kas mėnesį mokama išmoka bei vienkartinė parama mokyklinėms prekėms įsigyti.

Iš truputį mažiau nei 100 tūkst. panevėžiečių socialinę pašalpą šiuo metu gauna 7347 žmonės. Kaip LŽ sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Lina Šukienė, dažniausiai jos prašo vieniši vyrai ir vaikus auginančios vienišos moterys. Taip pat yra tokių iš pašalpų gyvenančių šeimų, kuriose be valstybės paramos neišsiverčia nei tėvai, nei jau suaugę jų vaikai. „Mūsų turimos šių šeimų bylos, sukaupti prašymai skirti paramą, sudaro po kelis tomus“, - neslėpė L.Šukienė. Specialistė pažymėjo, kad valstybei griežtinant pašalpų skyrimo tvarką iš socialinių išmokų gyvenančių žmonių mažėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"