TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybė nenusilenkė šešėliui

2011 01 17 0:00
M.Kaseliauskas: "Slepiant mokesčius kenkiama ne VMI, ne politikams ar Vyriausybei, o pirmiausia sau."
Petro Malūko nuotrauka

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Modestas Kaseliauskas tikina nebijantis, kad, Vyriausybei nepavykus įgyvendinti ambicingo plano iš "šešėlio" ištraukti milijardą litų, pirmiausia lėks jo galva. "Mes, kaip ir verslininkai, prognozuojame, jog šešėlinės ekonomikos dydis mažės", - tvirtina jis.

"Jei sakyčiau, kad Lietuva nusuko į "šešėlį", įžeisčiau sąžiningus verslininkus. Jų, manau, yra kur kas daugiau nei tų, kurie apvaginėja valstybę. Šešėlinės ekonomikos lygis šiandien, nesuklysiu sakydamas, viršija 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet šis skaičius nėra kuo nors išskirtinis, jei lyginsime su kitomis valstybėmis", - interviu LŽ aiškino M.Kaseliauskas.

Skatina pasitempti

- Ar VMI yra parengusi ir pateikusi konkretų planą, kokios priemonės bus įgyvendinamos kovojant su "šešėliu"?

- Nė viena institucija dirbdama atskirai tokių rezultatų nepasieks. Tiek finansų ministrė, tiek kiti Vyriausybės nariai pabrėžė, kad tikslą galima pasiekti tik derinant institucijų, atsakingų už finansinės drausmės priežiūrą, pajėgas ir keičiant įvairius teisės aktus. Mes su partneriais įgyvendiname bendras priemones.

Be to, VMI jau antrus metus dirba pagal konsoliduotą mokesčių mokėjimo užtikrinimo strategiją, parengtą vadovaujantis moderniausiomis metodikomis. Daugiausia dėmesio joje skiriama grėsmei, susijusiai su fizinių asmenų vengimu atskleisti visas pajamas, nelegaliu akcizais apmokestinamų prekių pardavimu, nelegaliu darbu ir atlyginimais vokeliuose, pelno mažinimu, nepagrįstai didinant sąnaudas ar perkeliant jį į neapmokestinamas kompanijas, ir panašiai.

- Vasarą, kilus skandalui dėl gyventojus netikėtai užgriuvusios žinios dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio, prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė kritikos būtent VMI. Ar nebijote, kad nepavykus surinkti "šešėlio" lėšų atsakomybė vėl teks būtent jums?

- VMI niekada nesikratė ir nesikrato atsakomybės. Tačiau reikėtų prisiminti premjero sudarytos darbo grupės išvadas: jose labai aiškiai pasakyta, kad problemų administruojant PSD mokestį kilo dėl nepakankamo už tai atsakingų institucijų (Valstybinės ligonių kasos, "Sodros", taip pat VMI) veiksmų koordinavimo.

VMI nuolat keliami patys aukščiausi reikalavimai. Išsakyta konstruktyvi kritika, kaip jau minėjau, tik skatina efektyvinti institucijos veiklą.

Nekaltina verslo

- Dar 2009-aisiais kalbėjote, kad atėjo metas apsispręsti: ar Lietuva rinksis skaidresnės ekonomikos kelią, ar užmerks akis prieš vėl pradedamus slėpti mokesčius. Ar dabartinė situacija nerodo, jog akys vis dėlto buvo užmerktos?

- Jei atsakyčiau, kad Lietuva nusuko į "šešėlį", įžeisčiau sąžiningus verslininkus. Jų, manau, šiandien yra kur kas daugiau nei tų, kurie apvaginėja valstybę. Kaip rodo 2010 metų biudžeto plano vykdymas, mokesčiai surenkami geriau nei tikėtasi. Dėl to, kad Lietuvoje suaktyvėjo toks agresyvus reiškinys kaip kontrabanda, jokiu būdu negalėtume kaltinti verslo - juk tai ne mokesčių slėpimas, o veikla, esanti už įstatymų ribų, ir už ją taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Šešėlinio verslo dalies didėjimas pirmiausia yra nulemtas ekonominės krizės. Trūkstant apyvartinių lėšų, 2008-2009 metais katastrofiškai kritus bankinių sandorių kiekiui, padidėjus grynųjų pinigų verslo sandoriuose cirkuliacijai, kai kurie verslininkai, siekdami išgyventi, pasirinko šešėlinės ekonomikos kryptį.

- Kiek, jūsų duomenimis, į valstybės biudžetą nesumokėta mokesčių 2008, 2009 ir 2010 metais?

- 2008-aisiais VMI nustatė 264 mln. litų, 2009 metais - 478 mln. litų, o per 2010 metų 9 mėnesius - 271 mln. litų nesumokėtų mokesčių.

2009-aisiais biudžeto pajamos pirmiausia smuko dėl ekonominės krizės. Net neabejoju, kad į biudžetą surenkama kur kas didesnė dalis mokesčių, nei jų netenkama dėl šešėlinės ekonomikos.

- Statistikos departamento duomenimis, "šešėlis" siekia 12,7 proc. BVP. Analitikai tvirtina, kad 2009-aisiais jis sudarė daugiau kaip ketvirtadalį, pernai - beveik trečdalį BVP?

- Šešėlinės ekonomikos lygis šiandien, nesuklysiu sakydamas, viršija 20 proc. BVP. Bet šis skaičius nėra kuo nors išskirtinis, jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos ar pasaulio valstybėmis. Be to, reikėtų įvertinti ir vykdomų tyrimų metodikas, ir pačią "šešėlio" sąvoką, kuri neretai suvokiama labai skirtingai.

Prabanga šaukia tikrintojus

- VMI pernai pripažino, kad blogėjanti ekonominė padėtis skatina atlyginimų mokėjimą vokeliuose ir nelegalų darbą. Bet ar ne pačios valstybės ekonominiai sprendimai sudarė pagrindą šiems procesams?

- Ekonominiu sunkmečiu žmonės, bandydami išsaugoti savo darbo vietą, taikstosi su darbdavio primestomis nesąžiningomis žaidimo taisyklėmis. Darbuotojas sutinka gauti dalį užmokesčio vokelyje, o VMI apie tai gauna mažiau pranešimų nei ekonomikos augimo laikotarpiu.

Žinoma, reiškinys niekur neišnyko, todėl VMI nukreipė dėmesį į įmonių buhalterijoje neapskaitytas pajamas, kaip galimą "vokelių" šaltinį.

- VMI specialistai tvirtina, kad abejonių veiklos skaidrumu kyla, kai įmonės veikla kelerius metus būna nuostolinga, bet jos savininkai ir toliau žada plėtoti verslą. Ar taip sunkmečiu išsilaikyti bandantys verslininkai neverčiami potencialiais nusikaltėliais?

- Tai, kad bendrovė nuolat deklaruoja nuostolingą veiklą, o jos savininkas kažin kodėl gyvena itin prabangiai, yra vienas rodiklių, kuriais remiantis įmonės pasirenkamos kontrolės procedūroms. Tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad įmonė sukčiauja, jei jos rodikliai prasti, tikrai negalima.

Ir šiemet VMI ypač daug dėmesio skirs bendrovėms, kurios nuolat deklaruoja nuostolingą veiklą, bet jose suteikiamos didžiulės, dažnai beprocentės, paskolos vadovams, savininkams, į kasą įnešama nemažai grynųjų pinigų. Be to, VMI kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo tikrinti įtartinus fizinius asmenis. Operatyviai keičiamasi informacija apie jų valdomus turtus, pinigines operacijas, sąskaitas, naudojamos pinigų plovimo kontrolės procedūros.

Lobis - ne pasiteisinimas

- VMI žadėjo tikrinti gyventojus, kurie per metus dažnai kerta Rusijos ar Baltarusijos sieną, prašyti paaiškinti, iš kokių lėšų jie įsigyja turtą. Kokie šio darbo rezultatai?

- Per praėjusį laikotarpį apskričių mokesčių inspekcijos atliko maždaug 170 gyventojų turto ir pajamų analizę, nustatė, kad 95 asmenys galėjo vengti mokėti mokesčius.

Pradėta daugiau kaip 50 mokestinių tyrimų, 12 mokestinių patikrinimų (griežčiausios VMI taikomos kontrolės procedūros). VMI, tikrindama dažnai sieną kertančių ar anksčiau už kontrabandą teistų gyventojų ir jų šeimos narių pajamų legalumą, jau nustatė daugiau kaip 2 mln. litų neapskaitytų pajamų - tikrinami asmenys už tokią sumą įsigyto turto negalėjo pagrįsti. Papildomai apskaičiuota didesnė nei 0,6 mln. litų į biudžetą mokėtinų mokesčių suma.

46 gyventojams, kurie neprivalėjo teikti pajamų ir turto deklaracijų, VMI nurodė užpildyti specialų dokumentą ir pagrįsti pajamas. Šiame dokumente reikia aiškiai nurodyti, iš kur pajamos gautos, ar už jas sumokėti mokesčiai, kur ir kokiomis aplinkybėmis įsigytas turtas, ar yra tai patvirtinantys dokumentai. Klausimai parengti taip, kad asmuo turi pateikti konkrečią informaciją. Kitu atveju, jei kaip pajamų šaltinis bus nurodytas, pavyzdžiui, darže rastas lobis, ir asmuo negalės pagrįsti tokio teiginio, jam teks mokėti mokesčius.

Noriu pabrėžti, kad VMI tikrina rizikingiausius gyventojus, turinčius nemažai turto, kurio įsigijimo legalumas mokesčių požiūriu kelia įtarimų. Jei žmogus iš trečiųjų šalių parveža įvairių prekių vien tam, kad galėtų prasimaitinti, jis nepateks į rizikingųjų sąrašus.

Kenkiame sau

- Vyriausybė skelbia, jog ekonomikos sunkmetis jau baigiasi, bet verslas ir toliau traukiasi į "šešėlį". Kokios to priežastys?

- Būtų galima remtis verslininkų prognozėmis: atlikto tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika, jų nuomone, kitais metais mažės 2,4 procento. Mes taip pat prognozuojame, kad legaliai veikiančiame versle šešėlinės ekonomikos dydis mažės, o kontrabandą mažins sutelkti institucijų veiksmai.

- Lietuvos žmonės kalba: "Šešėlis" didėja, nes tik taip dabar įmanoma išgyventi." Ką galėtumėte jiems atsakyti?

- Pasikartosiu, kad pasirinkimas yra: sunkumų turintis verslininkas gali ateiti į VMI, tartis dėl mokestinių kreditų ir taip skaidriai išvengti apyvartinių lėšų trūkumo. Arba gali bandyti slėpti mokesčius, rizikuodamas įmonės reputacija ir gresiančiomis baudomis.

Slepiant mokesčius kenkiama ne VMI, politikams ar Vyriausybei, o pirmiausia sau. VMI preliminariai apskaičiavo, kad 10 vidutinių įmonių, jei mokėjo atlyginimą vokeliuose, per metus galėjo nuslėpti vidutiniškai apie 2 mln. litų. Tokios sumos reikėtų, pavyzdžiui, nupirkti naujoms lovoms 811 globos namuose gyvenančių senelių arba daugiau kaip 3 tūkst. sunkiai besiverčiančių šeimų vaikučiams visus metus mokykloje maitinti nemokamai. Nemanau, kad čia vertėtų dar ką nors pridurti.

* * *

Per 2010 metų 9 mėnesius atlikti maždaug 1400 gyventojų mokestiniai tyrimai ir patikrinimai. Iš viso nustatyta apie 60 mln. litų nesumokėtų mokesčių, įskaitant delspinigius ir baudas. Patikrinus mokesčių vengimo požiūriu rizikingiausius 395 gyventojus, apskaičiuota 54 mln. litų mokesčių, delspinigių ir baudų suma (vidutiniškai 137 tūkst. litų per vieną patikrinimą).

2009 metais tirtas maždaug 2800 gyventojų pajamų apmokestinimas ir turto įsigijimo pagrindimas. Nustatyta 96 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Iš jų, atlikus 894 rizikingiausių asmenų patikrinimus, apskaičiuota 89 mln. litų (vidutiniškai 99 tūkst. litų per vieną patikrinimą).

VMI informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"