Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valstybė nepasirengusi vykdyti teismų sprendimų dėl nelietuviškų pavardžių rašymo

 
2017 03 04 16:23
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Teismas šią savaitę galutinai įpareigojo dviems Lietuvos piliečiams įrašyti pavardes pasuose nelietuviškais rašmenimis, tačiau migracijos pareigūnai sako to padaryti negalintys, kol pavardžių rašybos klausimo neišsprendė Seimas.

Šią savaitę galutinę pergalę teismų maratone pasiekė dvi šeimos – Jaquet (Žakė) ir Gorecki– Mickiewicz (Gorecki-Mickevič). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) įpareigojo jų vaikų, Lietuvos piliečių pasuose įrašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis – su raidėmis q, w ir x. Šį įrašą migracijos pareigūnai įpareigoti įtraukti ne pagrindiniame paso puslapyje, kuriame turėtų likti lietuviška asmenvardžių versija, o kitų įrašų skyriuje. Teismas be kita ko dar kart sukritikavo ir įstatymų leidėjus, jog įstatymai neužtikrina piliečių teisių šioje srityje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako į tai atkreipęs dėmesį, bet kol kas jis negali garantuoti, jog pavardžių klausimas bus svarstomas jau pavasario sesijoje.

„Girdime teismų išvadas, ekspertų komentarus. Vardų pavardžių klausimas išlieka aktualus ir pavasario sesijos metu dėsime daug pastangų, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Seimo darbų dienotvarkę. Vis tik norime, kad visi Lietuvos piliečiai jaustųsi gerai, būtų gerbiamos jų teisės ir girdimi poreikiai“, – komentare BNS teigia parlamento vadovas.

Šeimos dėl vaikų teisės į originalią pavardę pase bylinėjosi su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba. Tačiau valdybos viršininkė Jurgita Trijonienė konstatuoja: net ir sulaukus galutinio nepalankaus teismo verdikto, sprendimas nebus įgyvendinamas, nes to daryti neleidžia įstatymai, įpareigojantys asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti tik lietuviškai.

„Pagal teisinę sistemą, šioje vietoje teisės aktas turi didesnę juridinę teisinę galią, nei teismo sprendimas. Bet mes bandysime kreiptis į aukštesnes institucijas, kad būtų inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kad viską galėtumėme įvykdyti teisėtai ir tvarkingai“, – BNS migracijos įstaigos poziciją išsakė J.Trijonienė.

Ji informavo, kad, be kita ko, šiuo metu Asmens dokumentų išrašymo centras neturi ir techninių galimybių išduoti paso nelietuviškais rašmenimis kitų įrašų skyriuje. Patys Centro atstovai BNS teigė, kad šiuo metu jie nėra informuoti apie poreikį išduoti tokius dokumentus. Artimiausiu metu centro vadovybė rengia pasitarimą ir bus ieškoma galimų techninių sprendimų.

Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas sako, kad visą iniciatyvą įteisinant nelietuviškų pavardžių rašybą šiuo metu turi Seimas. Anot jo, kol kas dar bus laukiama, kaip LVAT pasisakys likusiose pavardžių bylose kitą savaitę.

Šiose bylose ieškovams atstovaujanti Europos žmogaus teisių fondo vadovė Evelina Baliko sako, kad klientų netenkina ir teismų sprendimai, ir neišspręstas pavardžių rašybos reglamentavimas, tad dėl dviejų Lietuvoje jau išnagrinėtų bylų ketinama kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetą. Apie šiuos atvejus jau informuotos ir Europos Komisijos institucijos.

„Klientai, kurių jau turime galutinius sprendimus, t.y. Jaquet ir Mickiewicz, be abejo, su tokiais teismo sprendimais nesutiks. Nes šiuo atveju yra taip, kad gyventojų registre turime oficialų įrašą originalu, pase oficialus įrašas įrašas būtų lietuvių kalba ir be abejo nesutaptų duomenys. Jei jis nueitų į bet kokią įstaigą, ji pamatytų skirtingus duomenis gyventojų registre ir pase, tai visiškai neatitiktų tapatybės“, – teigė E.Baliko.

Anot jos, jau šią savaitę abi šeimos ketina kreiptis į migracijos valdybą dėl dokumentų išdavimo – jei institucija dokumentus išduoti atsisakys, bus dar kartą kreipiamasi į teismą, šįkart – dėl sprendimo nevykdymo. Teisininkė taip pat pažymi, kad jos atstovaujamos šeimos sutiktų su teismo sprendimu, jei įrašas kitų įrašų puslapiuose būtų lygiavertis oficialiajam.

„Bet kadangi jis nebus lygiavertis ir visiškai jokios reikšmės neturės, jis bus kaip ir bet koks paveiksliukas, kurio tu negali naudoti“, – pabrėžė E.Baliko.

Antradienį teismas priims sprendimus Pauwels ir Wardyn byloje. E.Baliko pažymi, kad ypač laukiama sprendimo Wardyn byloje, nes čia teismas pirmąkart turės pasisakyti dėl pavardės rašybos nebe pase, o asmens tapatybės kortelėje.

Per kelerius pastaruosius metus teismai jau yra įpareigoję įrašyti pavardes nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių santuokos, gimimo liudijimuose. Savivaldybių Civilinės metrikacijos skyriai, pradžioje atsisakę įrašyti nelietuviškas pavardes, teismų sprendimų paprastai nebeskundžia ir pageidaujamus dokumentus išduoda.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Naujos kadencijos Seimas šio klausimo dar nesvarstė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"