TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybę valdo konsultantai

2011 03 03 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Iš pradžių - konsultantams už pertvarkų projektus, galimybių studijas mokami valstybės milijonai. Paskui - tuos projektus rengusių konsultantų įdarbinimas jų pertvarkytose valstybės įmonėse. Analitikai jau kalba apie valstybės užvaldymą, vykdomą su nepriklausomybės šūkiais prisidengusių politikų žinia.

Prieš kelias savaites visuomenei pranešta: įvykdęs jam keltus uždavinius, po pusantrų metų darbo "Lietuvos energijos" vadovo poste traukiasi ištikimu valdančiųjų konservatorių žmogumi vadintas Aloyzas Koryzna. Kaip kalbama, asmeninę energetikos ministro Arvydo Sekmoko rūstybę užsitraukusį vadovą tą pačią dieną pakeitė prieš tai energetikos sistemoje vos kelis mėnesius padirbėjęs vandentvarkos specialistas Dalius Misiūnas, atėjęs iš dosniai patarimus šiai Vyriausybei dalijančios tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės "Ernst & Young".

Prieš gerą pusmetį, 2010-ųjų gegužę, prie kitos strategiškai svarbios valstybės energetikos įmonės - "Klaipėdos naftos" - vairo stojo iš "Ernst & Young" į tuo metu dar gyvuojančią nacionalinio investuotojo bendrovę "Leo LT" atėjęs Rokas Masiulis.

Net energetikos ministro A.Sekmoko padėjėja Lina Kazakevičiūtė, prieš pereidama į šią valstybės instituciją, darbavosi toje pačioje konsultantų įstaigoje. Ten, matyt, pasisėmė didžiulės patirties, nes, iš esmės būdama ministro darbus rikiuojančia sekretore, kartu su viceministrais ir energetikos įmonių vadovais buvo išrinkta į pagrindinės krašto elektros gamintojos Lietuvos elektrinės stebėtojų tarybą.

Šiuos visus žmones vienijanti konsultacijų bendrovė "Ernst & Young" Energetikos ministerijos (EM) valia rengia pagrindinius energetikos sektoriaus pertvarkos planus. Didžiausio projekto, valstybei kainavusio beveik 0,9 mln. litų, konkurso nugalėtoja "Ernst & Young" tapo vos mėnuo po to, kai energetikos ministrą nuvežė į žvalgytuves po Didžiąją Britaniją.

"Nenoriu kategoriškai teigti, bet bijau, kad, kalbant apie konsultantų paskyrimus valstybės sektoriaus įmonių vadovais, tai gali būti grupinio valstybės užvaldymo elementai. Tai grėsminga ir demokratijai, ir efektyviam ekonomikos funkcionavimui. Taip prasideda galios lošimai: valdyti situaciją galima per savo žmones, kurie formaliai įdarbinti kažkur kitur, bet realiai gali būti tos grupės tikslus ir toliau vykdantys asmenys", - kalbėdamas su LŽ, nuogąstavimų neslėpė žinomas ekonomistas, profesorius Povilas Gylys.

Tai skiria, tai jungia

"Ernst & Young" krašto energetikos pertvarkos planus kurti ėmėsi 2009-aisiais, talkindama naujai įkurtai EM. Tačiau tvirtinti, kad tai buvo pirmas šių auditorių žingsnis į Lietuvos energetiką, bendradarbiaujant su valdžioje esančiais Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) atstovais, būtų mažų mažiausiai netikslu.

Dar 2000-aisiais, baigiantis vos ketverius metus trukusiai konservatorių erai Seime, parlamentarai priėmė valstybės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo įstatymą. Remiantis juo, nuo "Lietuvos energijos" buvo atskirtos Lietuvos bei Mažeikių elektrinės, išskirti Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai (RST bei VST).

Rengdamasi energetikos ūkio pertvarkai, tuometinė konservatorių Vyriausybė į pagalbą pasitelkė užsienio konsultantus.

Pirmiausia darbo ėmėsi Kanados banko "CIBC World Markets" vadovaujamas konsorciumas, kuriam už paslaugas buvo pažadėtas solidus milijono JAV dolerių (apie 4 mln. litų) atlyginimas. Tačiau tokio atlygio ekspertams nepakako: po metų jie papildomai užsiprašė dar 2 mln. JAV dolerių (apie 8 mln. litų), o jų negavę nutraukė sutartį su Vyriausybe.

Po naujo konkurso pertvarkos strategiją buvo pavesta rengti tarptautinės audito bendrovės "Arthur Andersen" Lietuvos padaliniui. Jis ir pasiūlė planą išskaidyti krašto elektros skirstymo tinklą į RST bei VST. Jau tada kalbėta, kad RST ir VST atskyrimas bei pastarosios bendrovės pardavimas (privatizavimas) valstybei atnešė apie 1,23 mlrd. litų nuostolių.

Kaip teigia to meto įvykių liudininkai, tarptautinė audito ir konsultacijų bendrovė "Arthur Andersen" patarinėti pertvarkant energetikos ūkį buvo parinkta, prieš tai jos atstovui Jonui Akeliui numynus Vyriausybės ir Seimo slenksčius.

O netrukus šios bendrovės Lietuvos audito įmonių žemėlapyje nebeliko. Po 2002-aisiais JAV kilusio didžiulio korupcijos skandalo, kurio metu "Arthur Andersen" buvo pareikšti kaltinimai dėl tūkstančių žlugusios energetikos milžinės "Enron" apskaitos dokumentų sunaikinimo, ji susijungė su kita audito gigante - "Ernst & Young". Pastaroji, Lietuvoje anksčiau kone visai nedalyvavusi audito paslaugų didžiausioms akcinėms bendrovėms rinkos dalybose, priglaudusi "Arthur Andersen", mūsų krašte gavo solidų klientų portfelį.

Gal tai sutapimas, bet J.Akelis, dirbęs skirstomuosius tinklus atskirti patarusioje bendrovėje "Arthur Andersen", šiuo metu vadovauja "Ernst & Young Baltic", pasiūliusiai Vyriausybei jau priešingą procesą - RST ir VST vėl sujungti, taip pat įgyvendinti kitas gana prieštaringai vertinamas energetikos sektoriaus pertvarkas.

Reikšminga pažintis

Į Lietuvos energetikos pertvarkos sūkurį "Ernst & Young" įsitraukė 2009-aisiais. Tų metų gruodį privačiam investuotojui "NDX energija" sutikus Vyriausybei už 680 mln. litų perleisti turėtą nacionalinio investuotojo "Leo LT" akcijų dalį (iš esmės - valstybės žinion grąžinti VST), energetikos ministras A.Sekmokas pavedė parinkti konsultantus bendrovių VST ir RST sujungimo planui parengti.

2010-ųjų sausio pradžioje buvo paskelbta, kad Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo ir optimizavimo planą rengs audito ir konsultacijų įmonė "Ernst & Young". Už tai jai pažadėtas 860 tūkst. litų atlygis. Kartu nutylėta, kad dar anksčiau EM tai pačiai "Ernst & Young" buvo užsakiusi RST ir VST sujungimo ekonominio efekto studiją.

Pasirenkant konsultantus, neminėta ir tai, kad "Ernst & Young" užmezgė itin glaudžius ryšius su valdžios atstovais. Kaip paaiškėjo, vos mėnuo prieš paskelbiant konkursą, 2009-ųjų lapkričio 10-12 dienomis, energetikos ministras A.Sekmokas ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas įmonės "Ernst & Young" kvietimu vyko į Didžiąją Britaniją.

"Ministras vyko susipažinti su atliekų tvarkymu ir apžiūrėti šiukšlių deginimo gamyklų, - tuo metu žiniasklaidai teigė EM vadovo patarėjas Kęstutis Jauniškis. - "Ernst & Young" padėjo surengti šią kelionę - sutarė, kad mes ten būtume priimti gamyklose ir būtų surengtos ekskursijos."

Terminalas - rūkuose

Netrukus po to, kai, vadovaujantis 2010-ųjų pavasarį pristatytu "Ernst & Young" planu, buvo pradėtos pertvarkos krašto energetikos ūkyje, kaip dabar matyti, reiškusios valdantiesiems lojalių vadybininkų įsigalėjimą, o tuo pat metu - tūkstančių specialistų atleidimus bei to lydimas rimtas avarijas, prie strateginių įmonių vairo pradėta skirti su konsultuojančia bendrove susijusius asmenis.

Gyvenimą baigiančios "Leo LT" likvidatoriumi (jį parinkti taip pat turėjo konsultantais nusamdyti auditoriai) buvo paskirtas R.Masiulis, prieš tai kurį laiką ėjęs nacionalinio investuotojo bendrovės administracijos direktoriaus pareigas. Į "Leo LT" jis atėjo iš "Ernst & Young", kurioje vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams, o prieš tai darbavosi "Arthur Andersen".

Netrukus, 2010-ųjų gegužę, R.Masiulis buvo paskirtas viena pelningiausių valstybės įmonių laikomos "Klaipėdos naftos" generaliniu direktoriumi. EM atstovai tvirtino, kad R.Masiulio pasirinkimą lėmė "jo patirtis bei įgyta kvalifikacija dirbant energetikos ir finansų sektoriuose".

Pats R.Masiulis žiniasklaidai kaip vieną priežasčių, lėmusių jo paskyrimą, įvardijo tai, kad jis "gerai pažįsta elektros energetikos sektorių, o elektros ir suskystintų dujų sektoriai yra tiesiogiai susiję".

Jis tvirtino gautą pasiūlymą priėmęs iš karto. "Nė sekundės nesvarsčiau. Taip mąsčiau: jeigu žmogus, kuris yra tavo vadovas, mato situaciją, tikėtina, jis turi daugiau informacijos. Man atrodė, kad tai svarbi pozicija ir jeigu manimi pasitikėjo, reikia sutikti. Mahatma Gandhis (Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis - red.) yra pasakęs: "Aš turėjau gyvenime labai daug planų, bet Dievo planai visada buvo kitokie." Taip yra - dažniausiai susigalvoji, ko nori, bet iš tiesų tau reikia kažko kitko", - agentūrai BNS aiškino R.Masiulis.

Kaip svarbiausias darbas, numatytas naujajam vadovui, tuo metu buvo įvardytas tikslas iki 2012 metų "Klaipėdos naftos" teritorijoje pastatyti suskystintų dujų terminalą. Tačiau šis darbas iki šiol nejuda iš vietos: paskutinę praėjusių metų dieną "Klaipėdos nafta" tik paskelbė tarptautinį konkursą terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėjui išrinkti. Žinant, kaip baigėsi EM organizuotas investuotojo į naująją atominę elektrinę parinkimo konkursas, sunku patikėti, kad terminalo projektas, kaip žadama, bus įgyvendintas iki 2014 metų pabaigos.

Naujojo vadovo veiklos rezultatų negerina ir tai, kad jau nuo praėjusios vasaros, kaip žiniasklaidai pripažino pats R.Masiulis, iš "Klaipėdos naftos" masiškai ėmė trauktis darbuotojai, nesusigundydami net siūloma visai padoria alga. Dar praėjusią liepą R.Masiulis patvirtino, kad "gerų specialistų įmonėje pradeda trūkti".

Būdas atsilyginti?

R.Masiuliui triūsiant "Klaipėdos naftoje", šių metų vasario 2-ąją prie kitos strateginės įmonės - "Lietuvos energijos" (jos pagrindinis uždavinys - sutelkus gamybos pajėgumus, užtikrinti krašto energetinį saugumą) - vairo stojo kitas "Ernst & Young" atstovas, vandentvarkos specialistas D.Misiūnas, konsultantų bendrovėje taip pat prisidėjęs prie Lietuvos energetikos pertvarkos strategijos kūrimo.

Prieš užimdamas itin aukštą postą, įvertintą 15 tūkst. litų mėnesiniu atlyginimu, D.Misiūnas vos mėnesį darbavosi nuo sausio 1-osios pradėjusios veikti bendrovės LESTO (iš esmės - sujungtų RST ir VST) Strategijos ir vystymo tarnybos direktoriumi. Šios anksčiau neegzistavusios tarnybos paskirtis yra daugiau nei įdomi: stebėti pasaulio energetikos pokyčius.

Nors skelbiama, kad prieš ateidamas į LESTO D.Misiūnas kelis mėnesius ėjo VST Skyrių valdymo tarnybos direktoriaus pareigas, energetikų profsąjungos lyderiai tvirtina toje bendrovėje jo nė karto nematę. Esą D.Misiūnas sistemoje pasirodė, tik prasidėjus LESTO pristatymams.

Kaip teigiama, jo įvardijimas VST atstovu galėjo turėti kitą prasmę: kaip šios bendrovės skyriaus vadovas jis buvo išrinktas LESTO valdybos nariu (iš kurios, beje, neatšauktas iki šiol), taigi pagal sprendimų priėmimo galią tapo viršesnis už dabartinį LESTO generalinį direktorių Arvydą Tarasevičių.

Energetikai svarsto, kad pabuvęs LESTO valdyboje D.Misiūnas netrukus turėjo tapti ir šios įmonės generaliniu direktoriumi, tačiau netikėtai jam teko "užkišti" išvarius A.Koryzną "Lietuvos energijoje" atsiradusią skylę.

"Manau, buvusių konsultantų skyrimas energetikos sektoriaus įmonių vadovais yra tam tikra atsilyginimo forma. Ir tai nėra nauja praktika - atsidėkoti už paslaugas, suteikiant tam tikras pareigas", - kalbėdama su LŽ sakė Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LEDPSF) pirmininko pavaduotoja Dalia Vilimaitė.

Jos, kaip ir LEDPSF vadovo Juozo Neverausko, teigimu, energetikos specialistai nemato pasiūlytos pertvarkos efekto, o tik grėsmes, jau virstančias rimtomis sistemos avarijomis.

"Ernst & Young" iš esmės neprisiima atsakomybės už pasiūlytą planą. Mes klausėme, ar jų sutartyje su EM įrašyta konkreti konsultantų atsakomybė, jeigu pertvarka pasirodys esanti nesėkminga. Jie pasakė šviesiai tiesiai: mūsų pasiūlymai buvo rekomendaciniai, o energetikos įmonės pačios save sunaikino. Bandėme apie tai kalbėti su EM vadovais, bet po energetikų piketo A.Sekmokas mūsų lyg nemato", - LŽ pasakojo D.Vilimaitė.

Įtinka visiems

Šiuo metu "Ernst & Young" interesų ratas Lietuvoje didėja ypatingu greičiu. Dar praėjusių metų vasarą Seimo Audito komitetas (AK), nagrinėdamas Valstybės kontrolės tyrimo metu atskleistus duomenis, paskleidė suklusti verčiančią informaciją: krašto ministerijų skelbiamus auditų, konsultacijų, įvairių projektų vertinimo ir studijų kūrimo konkursus dažniausiai laimi bendrovė "Ernst & Young".

Parlamentinio AK pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, toliau stebint situaciją, akivaizdu, kad ji išlieka tokia pati. "Susidaro įspūdis, kad valstybę valdo ne Vyriausybė, bet ši kompanija", - tvirtino politikė.

Viena naujausių "Ernst & Young" paslaugų sutarčių pasirašyta jau šiais metais su Švietimo ir mokslo ministerija. Bendrovė, sudariusi konsorciumą su "Technopolis Consulting Group", vykdys penkių Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, vadinamųjų slėnių, kuriems plėtoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skiriama 800 mln. litų, stebėseną. Per ketverius metus Lietuva konsultantams už tai atseikės 6,3 mln. litų.

Praėjusių metų pabaigoje "Ernst & Young" laimėjo ir Kultūros ministerijos skelbtą konkursą dėl jos struktūros ir pavaldžių įstaigų veiklos įvertinimo. Nuo praėjusio spalio tie patys konsultantai Valstybės tarnybos departamento pavedimu atlieka valstybės tarnybos valdymo gerinimo tyrimą.

Nuo 2010-ųjų pradžios "Ernst & Young" vykdo ir Sveikatos ministerijos užsakymą - rengia galimybių studiją "Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir infrastruktūros gerinimas, įskaitant energijos tausojimą Lietuvos ligoninėse".

Vienus didžiausių užsakymų šie konsultantai gavo 2009-aisiais. Tuo metu, be 0,9 mln. litų davusio energetikos sektoriaus plano, "Ernst & Young" už 0,5 mln. litų atliko Lietuvos ekonominės plėtros agentūros veiklos vertinimą, taip pat už beveik milijoną litų įsipareigojo trejus metus Vyriausybei teikti strateginių veiklos planų (įskaitant biudžeto programų) įgyvendinimo rezultatų stebėsenos ir sistemos tobulinimo paslaugas.

Kaip LŽ sakė prof. P.Gylys, stebint šią situaciją, matyti, kad jau ne pirmus metus krašto viešąjį sektorių iš esmės konsultuoja tik vakariečiai, kurių siūlymai pateikiami kaip vieninteliai teisingi.

"Dar viena problema, kai valstybės sektoriaus lyderiai taip nusimeta atsakomybę, ją perleisdami ekspertams, gaunantiems už tai didžiulius pinigus. Susidaro įspūdis, kad tokios konsultacijos tėra būdas paimti pinigus, neteikiant realios naudos", - LŽ sakė P.Gylys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"