TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybė veisia žuvis brakonierių stalui

2010 11 16 0:00
Felikso Žemulio nuotrauka

Kai vėlų rudenį pradeda neršti lašišos ir šlakiai, užverda brakonierių darbymetis. Nelegalių žvejų netrūksta ir prie Vokės. Prie šios upės įsikūrusių Grigiškių gyventojai dabar dažnai mato iš vandens traukiamas žuvis.

Vilniaus priemiesčio senbuvis, Grigiškių bendruomenės "Grija" pirmininkas Vladimiras Veryga prisimena, kad prieš vieną kitą dešimtį metų lašišos ir šlakiai Vokėje buvo išnykę. Dabar nemažai šių delikatesinių žuvų suplaukia prie Grigiškių užtvankos, užstojančios joms kelią į nerštavietes. "Atplaukia ir keliolikos, gal net 20 kilogramų žuvų. Brakonieriai gaudo jas ir pardavinėja", - LŽ pasakojo V.Veryga. Anot jo, būtų gerai, jei šiuo pranešimu pasidomėtų aplinkosaugininkai. Juk Aplinkos ministerija kasmet nuo rugsėjo skelbia lašišinių žuvų apsaugos akcijas, o nuo spalio vidurio iki sausio žvejoti lašišas ir šlakius draudžiama net turint nepigiai kainuojančią šių žuvų meškeriojimo licenciją.

Tačiau Grigiškių bendruomenė siūlo šią problemą spręsti iš esmės - įrengti prie užtvankos taką žuvims, kuriuo jos praplauktų. Bendruomenės nuomone, taip būtų ne tik saugoma gamta, bet ir taupomi mokesčių mokėtojų pinigai.

Negali pratęsti giminės

"Prieš keletą metų į Vokės upę buvo įleista nemažai lašišų ir šlakių jauniklių, už kurių veisimą, auginimą ir perkėlimą į upę buvo sumokėta valstybės biudžeto lėšomis. Šios žuvys užaugo ir veržiasi neršti, tačiau negali įveikti užtvankų. Vadinasi, buvo atliktas beprasmis darbas?" - stebėjosi Grigiškių bendruomenės vadovas V.Veryga.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Vitas Ratkus patvirtino, kad iš tiesų į Vokę tarp Mūrinės Vokės ir Grigiškių tuomečio Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (LŽŽTC) specialistai prileido nemažai šlakių ir lašišų jauniklių. 2005 metais šiame Vokės ruože į upę buvo įleista 5 tūkst. vienetų lašišų ir tiek pat šlakių jauniklių, 2006-aisiais - 5 tūkst., 2007 - 7 tūkst., o 2008 ir 2009 metais - po 10 tūkst. šlakiukų. Pernai Vokėje buvo įkurdinta ir 3 tūkst. lašišaičių. Šios žuvys pasaulį išvydo LŽŽTC Žeimenos lašišinių žuvų veislyne. Tūkstantis lašišų ir šlakių lervučių šioje įmonėje kainuoja 433 litus. Tris mėnesius paaugintos žuvelės brangesnės: 1 šlakiuko kaina 1,5 lito, lašišaitės - 2 litai. Vienų metų žuvų, vadinamųjų šiųmetukių kaina dar didesnė: lašiša įkainota 3, šlakis - 2 litais.

Iš viso vien praėjusiais metais Žeimenos lašišinių žuvų veislyne buvo išauginta ir išleista į upes 70 tūkst. lašišų jauniklių ir 38 tūkst. rituolių (10-15 cm žuvų), 220 tūkst. šlakių jauniklių, 20 tūkst. šiųmetukų ir 59 tūkst. rituolių.

Tad veisiamos retos ir brangios žuvys, bet negalėdamos pratęsti savo giminės, jos plaukioja tol, kol atsiduria ant brakonierių stalo. "Kada nors, po metų kitų, žuvų takai bus įrengti, tam metui ir veisiamos žuvys. Tai geriau negu visiškai nieko nedaryti", - LŽ sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Greičiūnas.

O kol kas prie užtvankų besibūriuojančios lašišos ir šlakiai - tiesiog lengvas grobis. "Tai tiesa. Tačiau žmonės tampa vis sąmoningesni. 2007 metais buvo nupirkta tik 10 licencijų lašišoms ir šlakiams meškerioti, 2008-aisiais - 63, o pernai - jau 1199", - džiaugėsi V.Greičiūnas. Pasak jo, lėšos už licencijas iš dalies padengia žuvų veisimo išlaidas.

Lietuvos upių žuvis tiriantis Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Vytautas Kesminas pažymėjo, kad dalis lašišų ir šlakių, negalinčių patekti į nerštavietes Vokėje, nuplaukia į kitas upes. Vadinasi, lieka mūsų krašte. "Lietuva, kaip ir kitos valstybės, kurios žvejoja lašišas jūroje, privalo atkurti jų išteklius - sudaryti šioms žuvims sąlygas neršti gimtosiose upėse, tad veisti privalome", - LŽ dėstė V.Kesminas.

Lašišos pasiektų Dzūkiją

Užtvanka ant Vokės Grigiškėse pastatyta dar praėjusio amžiaus pradžioje. Kita užtvanka suręsta netoliese, Mūrinėje Vokėje. Kelią žuvims pastoja ir didelis akmenų slenkstis prie Vaidotų bei šliuzas-reguliatorius Vokės ir Merkio santakoje. "Jeigu nebūtų šių kliūčių, lašišos ir šlakiai Voke patektų į Merkį, o iš jo - į Ūlą ir kitas Dzūkijos upes. Anksčiau taip ir būdavo. Ūloje dzūkai pagaudavo 30 kilogramų ir dar didesnių lašišų", - aiškino Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Stakėnas.

Šio ichtiologo nuomone, atvėrus kelią lašišinėms žuvims visa Voke, galbūt nereikėtų statyti žuvų tako prie Nemuną užtvėrusios Kauno hidroelektrinės (HE). Tai - didžiausia kliūtis lašišinėms žuvims visame krašte. "Žuvitakis prie Kauno HE siektų apie 19 metrų aukštį, o prie Grigiškių ir Mūrinės Vokės užtvankų - tik keletą metrų. Pastaruosius pastatyti būtų daug pigiau ir realiau", - argumentavo S.Stakėnas.

Mokslininkas patvirtino, kad po keletą metų vykdytos žuvivaisos lašišų ir šlakių Vokėje gerokai padaugėjo. Jei būtų pastatytos pralaidos prie užtvankų, žuvų atplauktų dar daugiau. S.Stakėno skaičiavimais, Voke pro Grigiškes neršti kasmet trauktų apie tūkstantis lašišų ir dvigubai daugiau šlakių. "Nenustebčiau, jei jų plauktų ir keliolika kartų daugiau - šios žuvys mėgsta Vokę. O pavasarį ši upė būna net juoda nuo žiobrių, tiek jų nemačiau niekur visame krašte. Žuvitakiai praverstų ir šioms žuvims", - svarstė S.Stakėnas.

Žuvininkystės tarnybos specialisto G.V.Ratkaus nuomone, žuvitakiams prie Vokės užtvankų statyti galima gauti finansinės paramos iš Europos Sąjungos (ES) fondų, o dalį pinigų tektų skirti mūsų valstybei.

Verslininkai neprieštarauja

"Manau, Grigiškių žmonių iniciatyvą palaikys ir Mūrinės Vokės bei Pagirių gyvenviečių bendruomenės", - sakė Seimo narys Kazimieras Uoka, gyvenantis Pagiriuose prie Vokės.

Žuvitakio iniciatoriai tikisi aptarti savo idėją su žemės ūkio ir aplinkos ministrais - gal šįkart pavyks gauti lėšų? Bendruomenė "Grija" dėl to paties į Aplinkos ministeriją kreipėsi dar 2005 metų pavasarį. Juk Grigiškių užtvanka įrašyta į aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti žuvų migracijos įrenginius, sąrašą. Parengti tokį dokumentą įpareigojo ES direktyvos, nes lašišinės žuvys dabar jau daug kur yra retos ir saugomos.

Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis grigiškiečių iniciatyvai tuomet pritarė, bet nieko konkretaus nepažadėjo. "Išsprendus finansavimo klausimą, žuvitakis per Grigiškių užtvanką bus statomas pirmumo tvarka", - prieš penkerius metus bendruomenei "Grija" parašė A.Spruogis. Kad Vyriausybėje jau seniai guli siūlymas įrengti žuvų pralaidas Grigiškėse ir Mūrinėje Vokėje, LŽ pasakojo G.V.Ratkus. Tam prašoma skirti 430 tūkst. litų.

Svarbu gauti ir Grigiškių HE savininkės UAB "Hidromodulis", kuri dabar eksploatuoja užtvanką per Vokę, sutikimą. Bendrovė, tikriausiai, turėtų ekonominių nuostolių, mat žuvų taku nutekėtų dalis vandens. Daugelis HE šeimininkų net girdėti nenori apie žuvų takus.

Tačiau UAB "Hidromodulis" direktorius Aloyzas Liaugaudas žuvitakio statybai kategoriškai neprieštarauja, netgi tikina, kad džiaugiasi Grigiškių bendruomenės entuziazmu. "Mielai bendradarbiausime", - žadėjo Grigiškių bendruomenei atsiųstame rašte A.Liaugaudas ir čia pat priminė, kad užtvanką per Vokę surentė ne ši bendrovė, tad ir žuvitakį statyti ne jos pareiga. "Lašišų migracija Vokės upe yra valstybės problema, o mūsų bendrovė gali prisidėti nebent labdara", - apgailestavo A.Liaugaudas.

Hidroelektrinę Grigiškėse UAB "Hidromodulis" pasistatė dar 1996 metais, prieš tai gavusi Aplinkos ministerijos leidimą statybai be žuvitakio. Esą tuo metu Vokėje lašišinių žuvų nebuvo, tad ir pralaidos nereikėjo. Savo pavardžių nenorintys viešinti LŽ pašnekovai tvirtino, kad taip ministerijai patarė tuometiniai mokslininkai.

Grigiškių seniūnas Leonardas Klimovičius tikisi, kad žuvitakis palengvintų ne tik žuvų gyvenimą. Pasak jo, virš užtvankos HE kartais prikaupia tiek daug vandens, kad pradeda tvinti arčiau upės įsikūrusios sodybos, eroduoja krantai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"