TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybei rūpi tik nepilnamečiai

2011 10 07 0:00
Šeimynų ir vaikų globos namų auklėtiniai globotinių statuso netenka nė nebaigę vidurinės mokyklos.
LŽ archyvo nuotrauka

Dar nebaigei vidurinės mokyklos, bet jau sulaukei pilnametystės? Lauk iš globos įstaigos! Tokia tvarka Lietuvoje įtvirtinta teisės aktais.

Šiomis su elementariu žmogiškumu prasilenkiančių įstatymų nuostatomis turėtų vadovautis ir šeimynos, ir vaikų globos namai. Tačiau vakarykščių globotinių nei vieni, nei kiti jų nelinkę vyti lauk. Vis dėlto inicijuoti įstatymų nuostatų keitimo valdininkai taip pat nesirengia. Finansinę naštą ir atsakomybę už pilnamečiais tapusius, bet dar negalinčius dirbti globotinius bandoma permesti ant savivaldybių pečių. Tačiau merijų darbuotojai krašto įstatymų nuostatuose, reglamentuojančiuose vaikų globą, įžvelgia socialinę neteisybę.

Paliktų nors statusą...

Ne vienus metus šeimynoje vaikus globojanti Barzdų gyventoja Ilona Leleivienė LŽ patikino, kad globotiniams net ir sulaukus 18 metų bei sumažėjus valstybės skirtam finansavimui ji jų iš savo namų nieku gyvu neveja ir nevys. "Vadovaujuosi elementariu žmogiškumu, o ne valdžios sukurtais įstatymais", - tvirtino I.Leleivienė. Jos šeimynoje šiuo metu gyvena dvi pilnametystės sulaukusios abiturientės, dar vienai gimnazijoje besimokančiai merginai 18 metų sukaks gruodį. Pagal Šeimynų įstatymą, šeimyna gali egzistuoti tik tuomet, kai joje gyvena ne mažiau kaip šeši vaikai. Netrukus I.Leleivienės šeimynoje globotinių bus devyni, o valdininkai juos traktuos kaip šešis, nes pilnametystės sulaukusios mergaitės nebebus laikomos jos globotinėmis, nors ir gyvens pas motiną atstojančią moterį.

"Pagal valdininkų sukurptus įstatymus privalėčiau juos išprašyti, nes pilnametystės sulaukę globotiniai netenka šio statuso. Tačiau man sąžinė neleidžia pasakyti merginoms, kad jos išsikraustytų. Kita vertus, namai juk ne guminiai", - tvirtino likimo nuskriaustų vaikų globai ne vienus metus atidavusi moteris. I.Leleivienės namai buvusiems globotiniams lieka savi, tad ir išvažiavę mokytis į aukštąsias mokyklas ar jau sukūrę savo šeimas jie mielai užsuka į svečius.

Pinigų gauna mažiau

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė krašto įstatymų nuostatuose, reglamentuojančiuose vaikų globą, įžvelgianti socialinę neteisybę. Mat Šeimynų įstatyme teigiama, kad šeimynose vaikai gali gyventi iki jiems sukaks 21 metai. Tačiau vos sulaukę pilnametystės jie jau tampa nebe globotinais. Todėl skubiai nesuradus naujų globotinių nedidelėms šeimynoms iškyla grėsmė prarasti šį statusą. Negana to, šeimynos skriaudžiamos ir finansiškai - už pilnametystės sulaukusius jaunuolius globėjai gauna nebe 1040 litų, o perpus mažiau - 520 litų. "Manau, kad toks pilnametystės sulaukusių vaikų priskyrimas prie savimi pasirūpinti galinčių žmonių socialiai neteisingas. Juk pilnametystės vaikai sulaukia net nebaigę vidurinės mokyklos, vienuoliktoje klasėje. Kaip jie savimi materialiai pasirūpins, jei nedirbs? Globotinių statusą jiems reikėtų palikti kol baigs mokyklą", - LŽ kalbėjo R.Lebedžinskienė.

Šakių rajone keturiose šeimynose globojama apie 30 vaikų. Tačiau kol kas tik I.Leleivienės šeimyna susidūrė su pilnametystės sulaukusių globotinių problema.

Iš globos namų išbėga patys

Su panašiomis bėdomis susiduria ir vaikų globos namai. Tačiau Lietuvos vaikų globos namų direktorių asociacijos prezidentas, Viešvilės vaikų globos namų direktorius Algimantas Liaudaitis LŽ sakė, kad pilnamečių, bet norinčių pasilikti globos įstaigose yra kur kas mažiau nei šeimynose.

"Stengiamės, kad pilnametystės sulaukęs jaunuolis iš mūsų iš karto nepabėgtų, nors mums jį laikyti globos namuose nuostolinga", - tikino A.Liaudaitis. Vis dėlto tik nedaugelis pasilieka ilgiau, nes jiems pasilikus reikalaujama, kad jaunuoliai ir toliau mokytųsi. Tačiau tik retas nori tai daryti. "Daugelis svajoja apie savarankišką gyvenimą", - tvirtino Viešvilės vaikų globos namų vadovas. Jis prisiminė tik vieną atvejį, kai pavasarį pilnametystės sulaukęs jaunuolis pirmiausia panoro įstoti į profesinio rengimo centrą, o tik vėliau atsisveikinti su vaikų globos namais.

Vietos valdininkai nežino?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją LŽ išdėstė Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė. Valdininkė tikino, kad pagal Šeimynų įstatymo nuostatus net ir sumažėjus šeimynoje globojamų nepilnamečių vaikų šeimyna gali išlikti. Tik, galbūt, to esą nežino nei globotojai, nei savivaldybių administracijų atstovai. "Šeimyna gali būti nepildoma naujais vaikais, kad šeimynai bei jos dalyviams išliktų teisės aktuose nustatytas finansavimas ir socialinės garantijos. Tačiau tik esant objektyvioms aplinkybėms", - aptakiai aiškino L.Burbaitė. Šias aplinkybes, anot valdininkės, turėtų nustatyti savivaldybių administracijos. Su vietos valdžia šeimynos turėtų tartis ir dėl papildomų lėšų 18 metų sulaukusiam vaikui išlaikyti, kol jis baigs mokyklą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"