TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės apgautai senolei - tik pažadai

2012 06 11 7:59

Per du dešimtmečius taip ir nebaigta žemės reforma atskleidė bene ryškiausius savininkų skaudulius. Šimtai žmonių pasijuto valstybės apgauti ėmus aiškėti, kad jiems faktiškai žemės grąžinta mažiau nei priklauso ir fiksuota dokumentuose. Taisyti "broko" neskubama, nes laisvos valstybinės žemės kai kur likę tik lopinėliai.

75 metų Genovefa Klimovič teigia nuėjusi kryžiaus kelius ir dėkojanti Dievui, kad pavyko atkurti bent dalį teisybės - į Trakų rajoną perkelti Švenčionių rajone kadaise tėvų turėtą žemę. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad matininkai atriekė mažiau žemės negu moteriai priklausytų. Nors "klaidą" valstybė pripažįsta, skolos - pavogtos žemės - G.Klimovič niekaip negali atgauti.

Daugiau kaip tris dešimtmečius vos už kelių kilometrų nuo Trakų, Jovariškių kaime, gyvenanti moteris nesijaučia esanti atvykėlė. Sovietiniais laikais ji dirbo čia įkurtame eksperimentiniame žvėrių ūkyje - jame auginamų lapių kailių atvažiuodavo įvairaus rango tuometės valdžios grietinės atstovų. Todėl ir žemė, pasak G.Klimovič, Trakų apylinkėse buvo skirstoma pagal principą: turtingam ar įtakingam - pirmenybė, vietos varguoliams - trupiniai.   

Kreipėsi į politiką

"Atvažiavau į Seimą. Maniau, jei Trakuose nerandu teisybės ir negaliu susigrąžinti žemės, nes didesnė jos dalis jau išdalyta Kauno ir Vilniaus ponams, gal politikai pagelbės. Budintis klausia, pas ką? Sakau, pas bet ką, kas dėl žemės galėtų padėti. Išgirdau, kad Gintaras Steponavičius tądien priiminėja. Manęs paklausė, už ką balsavau. Pamelavau - už G.Steponavičių, už G.Steponavičių. O jis kaip tik iš lifto išlipa. Budintis jam sako: "Štai moteris už jus balsavo, dabar su bėdomis atvyko", - G.Klimovič prisiminė prieš daugiau negu penkerius metus vykusį apsilankymą Seime.

Tuometis Seimo pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius skundą persiuntė Vilniaus apskrities viršininkui ir netrukus moteriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvui Rumualdui Trečiokui Švenčionių rajone priklausiusią žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 2,01 hektaro sklypą Seimėnų kaime.

Žemėtvarkininkams parodžius jos valdas Seimėnų kaime, G.Klimovič apsalo nuo savo dvihektario, nutupdyto buvusio dvaro žemėje, ir atsivėrusio vaizdo: žemė ant kalniuko, pakalnėje tyvuliuoja du ežerai - Alsakys ir Karaciškių, aplinkui iš kelių pusių kalnelį supa gojeliai ir miškas. Sklypas - netoli gero kelio, vos už aštuonių kilometrų nuo Trakų.

"Vos spėjome namo grįžti, pasipylė skambučiai: "Mes perkame tavo žemę. Skambina Jovita. Genute, ar parduosi žemę, yra geri pirkėjai", - G.Klimovič sakė spėjanti, kad žemę Seimėnuose žemėtvarkos projekto autorė Jovita Urbonavičienė atmatavo ne atsitiktinai, o žinodama, kad savininkei toli nuo namų esantį sklypą teks nori nenori parduoti. G.Klimovič taip ir padarė. Jos žemę net nesiderėję įsigijo dviejų turtingų Vilniaus bendrovių direktoriai. Dabar moteris džiaugiasi už gautus pinigus dukrai sostinėje nupirkusi dviejų kambarių butą ir jį apstačiusi naujais baldais. "Čia Dievulis mane palaimino, kad ėjau kryžiaus kelius", - ašarų neslėpė G.Klimovič.

Nusuko aštuntadalį

G.Klimovič prisipažino, kad anąkart keliauti į Seimą ji ryžosi tik po to, kai nesėkmingai bandė atgauti trihektarį Jovariškių kaime, esančiame Trakų nacionaliniame parke, ornitologiniame draustinyje, greta Plomėnų ežero. Čia jai turėjo būti atmatuota 2,45 hektaro žemės ūkio paskirties žemės, tačiau paaiškėjo, kad nemažos dalies trūksta.

2004 metų gruodį J.Urbonavičienės įmonė parengė G.Klimovič kadastrinių matavimų bylą, kurioje konstatuojama, kad 2,4 hektaro sklypo užima pievos, penkis arus - kelias. Kitų metų liepos pabaigoje žemėtvarkos projektą palaimino tuomečio Trakų rajono merijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algis Podrezas, netrukus ir apskrities viršininkas, o lapkritį nekilnojamasis turtas buvo registruotas Registrų centro Vilniaus filiale.

Tačiau bėda ištiko po dvejų metų, kai bendrovė "Traksalis" atliko geodezinius matavimus. Matininkai, priešingai negu J.Urbonavičienė, šįkart matavo didesnį, vienoje servitutinio keliuko pusėje esantį žemės sklypą. Kitoje kelio pusėje esanti mažesnė sklypo dalis matininkų veikiausiai nedomino, nes ji ribojosi su ežerą juosiančiais pelkynais. Buvo nustatyta, kad didesnioji sklypo dalis sudaro tik 1,63 hektaro, o pridėjus likusiąją dalį pasigesta net 33 arų.

Tiems, kuriems teko susidurti su matininkais, puikiai žino, kad po jų darbo sklypus išmatavus geodezininkams vos ne kiekvienu atveju paaiškėdavo žemės sklypo ploto paklaidos. Jei sklypas arčiau didmiesčio ar vandens telkinio ir jo būsimasis savininkas nėra paprastas pilietis, neretai būdavo atmatuojama daugiau negu priklauso. O jei žemė buvo matuojama paprastam kaimo žmogui, žemės natūra būdavo mažiau negu popieriuje. Tokios gudrybės, oficialiai įvardytos "galima paklaida", buvo įteisintos žemės reformai metodiškai vadovaujant tuometei Nacionalinės žemės tarnybos vadovybei. Tačiau G.Klimovič sklypo "paklaida" buvo gerokai didesnė, negu galėtų būti.

2009 metų vasaros pabaigoje moteris su pretenzijomis kreipėsi į A.Podrezą ir paprašė spręsti klausimą dėl trūkstamos žemės. Trakų rajono merijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjas G.Klimovič atsiuntė aptakų, kaimo žmogui mažai suprantamą ir daug nežadantį atsakymą. Vedėjo teigimu, trūkstamas plotas "gali būti kompensuojamas perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privatus sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo tvarkos". G.Klimovič - ne žemėtvarkininkė ar teisininkė, o paprasta 75 metų kaimo moteris. Jai nėra žinoma, kad minėtas straipsnis kalba apie pretendentų eiliškumą, tad teisėtą skolą susigrąžinti yra mažai galimybių.

Bet ir A.Podrezas neslėpė, kad skolą moteris vargu ar atgaus. Mat "šalia esantis valstybinės žemės plotas patenka į Lietuvos aplinkos ministro 2002 metų įsakymu patvirtintą "Ekologiniu požiūriu vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose" sąrašą, todėl šioje vietoje suformuoti trūkstamą plotą nėra galimybių". Dar daugiau - paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas ką tik patvirtino šios kadastro vietovės projektą, tad tikėtis skolos grąžinimo galima tik pradėjus rengti žemėtvarkos projekto papildymą.

Valdininkai - bejėgiai

"Apvogė, grąžinti nenori ir dar apsimeta nieko negalintys pakeisti", - pyksta G.Klimovič, jau kelerius metus iš valdininkų sulaukianti tik formalaus atsirašinėjimo į jos prašymus pagelbėti.

Priešingai nei anksčiau G.Steponavičius, besiskundžiančiai moteriai  nepadėjo nei Seimo narys Jonas Liesys, nei parlamentarė Loreta Graužinienė, kuriems savo bėdas G.Klimovič išdėstė 2009-2010 metais. J.Liesys labai nesivargino - bandydamas išsiaiškinti situaciją, jis raštu kreipėsi į UAB "Traksalis" ir Trakų merijos Žemėtvarkos skyrių. Jis moterį paguodė jai jau girdėtais A.Podrezo žodžiais, kad "trūkstamas žemės sklypas bus suformuotas rengiant kitą žemėtvarkos projektą".

J.Liesys rinkėją "paguodė": ji "negali gauti Jovariškių kaime trūkstamo žemės ploto", mat ką tik įsigaliojo įstatymo pataisa, numatanti, kad parkų teritorijoje nuosavybė atkuriama tik tiems, kurie gyveno toje teritorijoje iki 2001 metų rugpjūčio 17 dienos.

G.Klimovič po tokio J.Liesio atsakymo teigia niekaip negalinti išspręsti rebuso: jei jai žemė buvo grąžinta iki Seimo nario minimo įstatymo pataisų ir netrukus paaiškėjo vagystė, ar jai skolą valstybė turi sugrąžinti kaip savininkei, Jovariškių kaime gyvenančiai jau per 30 metų? O gal tai reiškia, kad moteriai apskritai nepavyks atgauti pavogtos žemės?

Ne pirmą kadenciją Seime plušanti L.Graužinienė veikiausiai puikiai žino, kad skundai tiriami ne prašant atsakymo iš valdininkų, kurių veiksmais žmonės nepatenkinti. Tad politikė skundą peradresavo Seimo kontrolieriams. Šie jau anksčiau buvo gavę G.Klimovič skundą ir jį tyrė. Seimo kontrolierių Virginijos Pilipavičienės bei Augustino Normanto tyrimuose jau galima įžvelgti ir žmogiškąjį veiksnį, kai pareiškėjui išaiškinama problemos esmė. "Seimo kontrolierė atkreipia Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo Algio Podrezo dėmesį (-) bei rekomenduoja pateikti pareiškėjui išsamią informaciją apie planuojamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymą bei esamą laisvo fondo žemę, kur gali būti formuojamas trūkstamas žemės plotas", - rašoma kontrolierės pažymoje.

A.Normantas akcentavo, kad šiuo metu kadastro vietovėje žemės reformos darbai nevykdomi, tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2009 metų lapkričio mėnesį pasirašytas įsakymas įpareigoja Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių suprojektuoti G.Klimovič 33 arų ploto žemės sklypą neatlygintinai iš laisvo valstybinio žemės sklypo.

Galimybė atgauti skolą - maža

Ežerais nusėtas Trakų rajonas - vietovė, į kurią pirmučiausia nukrypo apsukrių ir tam tikrą padėtį užimančių veikėjų žvilgsniai vos prasidėjus žemės reformai. Paežerėse ir prie dirbtinių vandens telkinių, miškingose vietovėse savo žemes "nusodino" buvę ir esami Žemės ūkio ministerijos valdininkai, aukšto rango politikai bei verslininkai. Tie, kuriems neužteko vaizdingų ir ramių vietų, rinkosi šimtamečius miškus ir ąžuolų giraites. Vietos gyventojai eilėje buvo palikti paskutiniai. Gal todėl šiame rajone iš esmės žemės reforma buvo baigta prieš keletą metų, o likusios "uodegos", tarp jų ir valstybės skola G.Klimovič, velkasi iki šiol.

2009 metų pabaigoje Trakų rajono Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė J.Urbanavičienė savo iniciatyva  nutraukė žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartį su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Privatų verslą moteris iškeitė į valdišką kėdę - dabar ji pluša Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos Vilniaus rajono skyriuje.

"Kadangi žemėtvarkos darbai ėjo į pabaigą, laisvo valstybės žemės fondo buvo beveik nebelikę, projektuose nebuvo ką dirbti, ji pareiškė norą nutraukti rangos sutartį. Projektavimo darbams baigti prašėme skelbti naują konkursą, tačiau iki apskričių likvidavimo likus keliems mėnesiams valdininkai galvos nesuko", - LŽ sakė dabartinis Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas A.Podrezas. Paklaustas, ar pirma laiko nutraukus sutartį su J.Urbanavičiene projektuotojai buvo pritaikytos kokios nors sankcijos dėl nebaigtų projektavimo darbų, žemėtvarkininkas teigė, kad sutartyje to nebuvo numatyta.

"Negi žmogų prievarta laikysi, jei darbų mažai belikę? Na, neliko darbo: liko kelios išvados, valstybinės žemės fondo beveik nebeliko, projektai mažos apimties, tad ir nutraukė sutartį", - apie nebaigtą žemės reformą Žaizdrių kadastro vietovėje A.Podrezas pasakojo ramiai, lyg tai būtų įprastas kasdienis dalykas.

A.Podrezas vylėsi, kad ką tik pasibaigusiame, jau trečiame Nacionalinės žemės tarnybos skelbtame žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo konkurse pagaliau bus paskelbtas nugalėtojas ir žemės reforma pasistūmės pabaigos link. Tačiau, pasak A.Podrezo, tai nereiškia, kad G.Klimovič bus grąžinta iš jos pavogta žemė.

"Pagal galiojantį Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto naujas autorius privalo moteriai suprojektuoti trūkstamos žemės sklypą. Tačiau situacija nėra tokia, kad įsakymas bus įvykdytas. Šioje kadastro vietovėje tėra 146 hektarai laisvos valstybinės žemės, iš jų 58 hektarai - saugomoje teritorijoje. Jovariškėse, kuriose anksčiau ji buvo gavusi žemę, matuoti draudžia pakeisti įstatymai. Atmetus miškus, šioje kadastrinėje vietovėje liko maždaug 2 hektarai žemės ūkio naudmenų, į kuriuos ir galėtų pretenduoti pareiškėja", - sakė A.Podrezas ir lyg ramindamas priminė, kad dar yra apie 10 hektarų kitos paskirties žemės: pelkių, krūmynų.

Logiška - jei valstybė žemės savininką apvogė ir vagystę pripažino, ne tik valstybės garbės reikalas, bet ir pareiga vogtą daiktą grąžinti. Tačiau A.Podrezas teigia negalintis G.Klimovič nuraminti - kai bus rengiamas naujas žemėtvarkos projektas, jai pirmenybė nebus taikoma, moteris paklius į pretendentų atgauti nekilnojamąjį turtą bendrą eilę.

"Žemės reforma iki 1012 metų vyko žemę matuojant preliminariai. Priemonė reformos pradžioje - dvimetris, ruletė, todėl ir netikslumų atsiradę. Ir mums būtų paprasčiau, jei žemės reforma būtų vykusi naudojant tikslius prietaisus, matuojant tiksliai. Savininkams, kuriems žemė matuota po 2010 metų ir permatavus dalies jos pasigesta, dabar kompensuojama ne žeme, o pinigais arba akcijomis", -  ilgametis Trakų žemėtvarkininkas A.Podrezas rado dar vieną pateisinimą, neva gali būti dar į blogesnę padėtį pakliuvusiųjų negu kelerius metus nežinios kankinama G.Klimovič.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"