TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės atkūrimo šimtmečio šventei reikia idėjų

2013 11 22 6:00
Siekiama, kad valstybės atkūrimo šimtmetis taptų tautos švente. LŽ archyvo nuotrauka

Planuojant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą, pavydžiai žvelgiama į tarpukarį, kai šalis itin entuziastingai ir pakiliai šventė pirmąjį gyvavimo dešimtmetį, Vytauto Didžiojo metus. Norima, kad valstybingumo atkūrimo šimtmetį paženklintų ne brangūs fejerverkai, o prasmingi darbai ir projektai.

Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė iki gruodžio vidurio Vyriausybei turi pateikti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą. Tačiau pripažįstama, kad tai nerealu, nes darbas dar tik pradeda judėti. Į keturias grupes susiskirstę keliasdešimt politikų, filosofų, kultūrininkų, menininkų, mokslininkų, signatarų, užsienio lietuvių svarsto, kaip įvairiais lygmenimis - šimtmečio įprasminimo, valstybės kūrėjų įamžinimo, kultūros ir švietimo, mokslo tyrimų, organizaciniu - pažymėti svarbią datą.

Sulaukė 300 siūlymų

Darbo grupei vadovaujantis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sutiko, kad buvo numatyta pernelyg optimistiška programos pateikimo data. Jis mano, jog premjeras neprieštaraus, kad terminas būtų pratęstas. „Reikia turėti kokybišką produktą, o ne skubėti, verstis per galvą“, - pažymėjo kancleris.

Pasak A.Mačiulio, darbo grupė veiklą pradėjo ne nuo nulio. Seimui priėmus nutarimą 2018-uosius paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, tuometė parlamento vadovė Irena Degutienė kreipėsi į valstybės, savivaldybių institucijas ir įstaigas, kūrybines sąjungas, visuomenines organizacijas, bendruomenes, prašydama pateikti idėjų, siūlymų ir sumanymų, kaip, įtraukiant kuo didesnę visuomenės dalį, paminėti ir įprasminti jubiliejų.

Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė sakė, kad sulaukta apie 300 įvairių siūlymų. Jie buvo perduoti darbo grupei.

„Yra labai įdomių siūlymų iš institucijų, vietos bendruomenių, kūrybingų, aktyvių žmonių“, - aiškino A.Mačiulis. Darbo grupėje plušantys ekspertai susiskirstė į keturis pogrupius. Jie teiks siūlymus iš savo veiklos srities, šie vėliau bus įtraukti į vientisą minėjimo programą. Anot Vyriausybės kanclerio, svarbiausia, kad valstybės atkūrimo šimtmetis taptų įsimintina švente.

Kaip įprasminti?

Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupiui vadovaujančio premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko teigimu, į projektą siekiama įtraukti visuomenę, nes norima, kad tai būtų visos šalies šventė. „Pirmiausia norėtume išprovokuoti visuomenę, kad ji patartų, ką mes švenčiame, ką norime pasakyti minėdami šimtmetį. Nenorime, kad tai būtų primesta valdžios, siekiame, jog tai eitų iš žmonių“, - kalbėjo jis.

V.Kavaliauskas tikisi, kad visuomenė, intelektualai, mokslininkai, entuziastingai įsitrauks į šį procesą ir pateiks gražių idėjų. Svarbu, kad tai apimtų visas šalies savivaldybes, miestus ir miestelius. Jis įsitikinęs, kad valstybingumo atkūrimo šimtmetį turėtų paženklinti ne fejerverkai, o ilgai išliekantys darbai.

Premjero patarėjas pavydžiai žvelgia į tarpukarį. Jis žavisi tuo, kaip sugebėta pakelti tautą švęsti Vytauto Didžiojo metus 1930-aisiais, minint didžiojo kunigaikščio 500-ąsias mirties metines. „1928 metais, minint nepriklausomybės dešimtmetį, kiekviename kaime pavasarininkai ar kiti pastatė po paminkliuką. Buvo didelis judėjimas, pakilimas, tikėjimas savo valstybe, - pasakojo jis. - Ar po 20 nepriklausomybės negalime patikėti savo valstybe ir ką nors padaryti? Galime įprasminti mūsų valstybę kaip žmonių valstybę.“

Nevienadienis minėjimas

Vilius Kavaliauskas / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

V.Kavaliauskas pažymėjo, kad jubiliejinės datos minėjimas – nevienadienis, ne mėnesio ir net ne metų reikalas. Juolab kad švęsime ne tik valstybės atkūrimo šimtmetį. XX amžiaus pradžioje buvo kuriamos įvairios institucijos ir valstybinės struktūros. Pavyzdžiui, 1918 metų pabaigoje oficialiai pradėta kurti Lietuvos kariuomenė, 1919-aisiais - aviacija. „Tai irgi atkurtos valstybės sukakties dalis“, - pabrėžė premjero padėjėjas. Ketinama valstybės atkūrimą paminėti kaip procesą, vykusį iki Steigiamojo Seimo susirinkimo 1920 metais.

V.Kavaliauskas mano, kad jubiliejinė sukaktis - proga prisiminti visus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Jis apgailestavo, kad iki šiol jų atminimas nėra tinkamai įamžintas. „Paprastas pavyzdys: Kalvarija – signataro Petro Klimo gimimo vieta. Dabar važiuoji į Kalvariją ir matai parašyta: „P.Klimo gimimo vieta – 2 km“, kilometras, pusė kilometro. O paskui viskas baigiasi niekuo. Tai mums būtų proga prisiminti visus Vasario 16-osios Akto signatarus, sutvarkyti jų gimtąsias vietas, pažymėti jas kokiu nors būdu. Iki šiol nėra išleistos visų signatarų biografijos. Pasižiūrėkime, kokius leidinius, kurie nušviestų ir įvertintų tą laikotarpį, turėtume išleisti“, - aiškino pašnekovas.

Pasak V.Kavaliausko, gėda, kad Vilniuje iki šiol nėra paminklo tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. „J.Basanavičiaus vardas – tai Lietuvos idėja. Nejaugi mes, būdami Europos valstybė, neįstengtume sostinėje pastatyti paminklo valstybės idėjos autoriui? Tačiau tai irgi turi eiti iš žmonių, valdžia negali pasakyti: štai pastatykime toje aikštėje paminklą. Būtina, kad aptarimai neišvirstų į farsą, ir vėl nepastatytume kokio nors vamzdžio ir nesakytume, kad tai – paminklas Lietuvos valstybei“, - įsitikinęs jis.

Esą būtina pasinaudoti proga ir išleisti naujus ar perleisti pamirštus, tarpukario Lietuvoje ir išeivijoje išleistus leidinius. Galvojama ir apie didesnį tuomečių valstybės vadovų atminimo įamžinimą. „Turime du prezidentus, palaidotus Lietuvoje. Bet tai dar ne visi“, - sakė jis. V.Kavaliauskas pakartojo premjero žodžius, kad geroms idėjoms pinigų bus rasta.

Dėmesys lietuvių kalbos išsaugojimui

Premjero patarėjas Faustas Latėnas, vadovaujantis švietimo ir kultūros projektų pogrupiui, taip pat pažymėjo, kad į programos kūrimą bei įgyvendinimą būtina įtraukti šalies žmones. Jis mano, kad sukurti solidžią šimtmečio minėjimo programą užtruks mažiausiai metus.

Anot F.Latėno, pirmiausia reikia kreiptis į visuomenę ir prašyti teikti idėjas programai. „Galbūt tai padarys ministras pirmininkas, kuris pakvies visus dalyvauti sudarant programą. Turėtų būti paskelbtas konkretus adresas, kuriuo būtų galima siųsti pasiūlymus“, - aiškino jis. Taip pat esą svarbu sukurti jubiliejinių metų logotipą ir šūkį, įprasminantį valstybingumo atkūrimo šimtmetį. „Tam turi būti konkursai. Yra dar daug juodo darbo prieš tai, kol sudarysime galutinę programą“, - reziumavo jis.

F.Latėnas tikisi, kad valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas bus daugiabriaunis, apimsiantis įvairias sritis. Anot jo, dalis šviesuomenės prisimena Tautos namų Vilniuje idėją. Tačiau šį projektą skeptiškai vertina regionų atstovai, esą viskas daroma tik sostinėje. F.Latėno vadovaujamame pogrupyje daug dėmesio siūloma skirti lietuvių kalbai išsaugoti, tad bus plėtojami su tuo susiję projektai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"