TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės autoūkis rieda į nežinią

2008 06 10 0:00
Tarnybinių automobilių išlaikymo išlaidos kasmet vis didėja.
LŽ archyvo nuotrauka

Vakar Vyriausybė nutarė skirti pavedimus Finansų, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms, kad šios iki spalio 1 dienos pateiktų siūlymus, kaip mažinti valstybės institucijų transporto išlaidas.

Taip praėjus geram pusmečiui pagaliau sureaguota į Valstybės kontrolės (VK) atliktą auditą, kuriame labai kritiškai įvertintos valstybės institucijų transporto išlaidos. Vyriausybė vangiai ėmėsi tobulinti apmusijusią ir neefektyvią sistemą, net nežinoma nei kiek turto esama, nei kaip su juo tvarkytis. Iš kur žinosi, jeigu Lietuvoje valdiškų limuzinų pranašumais masiškai džiaugiasi ne tik ministerijų valdininkai, bet ir neva skurstančių aukštųjų mokyklų įvairaus rango vadovai. Nuolat didėjantis valstybės autoūkis - be vairininko ir šeimininko.

Išlaidos didėja

Valstybinio audito ataskaitoje, kuri buvo baigta rengti 2007 metų pabaigoje, teigiama, kad biudžetinių įstaigų įsigyti ir naudojami tarnybiniai lengvieji automobiliai bei kitos transporto priemonės yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas, kuris turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Atlikto audito tikslas - tarnybinių lengvųjų automobilių išlaikymo išlaidų įvertinimas efektyvumo požiūriu. Auditas buvo atliekamas 62 valstybės įstaigose: 13 ministerijų, 10 apskričių viršininkų administracijų, 12 valstybinių aukštųjų mokyklų ir 27 kitose biudžetinėse įstaigose.

VK nustatė, kad tarnybinių lengvųjų automobilių išlaikymo išlaidos kiekvienais metais vis didėja. Biudžetinėse įstaigose vidaus kontrolės procedūros yra ne tokios veiksmingos, kad užtikrintų efektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir užkirstų kelią šiuos automobilius naudoti ne pagal paskirtį. Automobilių kelionės lapai galėtų būti efektyvi tarnybinio transporto išlaidų, automobilių ridos ir degalų sunaudojimo kontrolės priemonė tik tuo atveju, jei jie tinkamai užpildyti ir juose pažymėtas kiekvienas važiavimo maršrutas. Tačiau taip elgiasi ne visi, o kelionės lapai dažnai pildomi "gana laisvai".

Auditoriai konstatavo, kad biudžetinių įstaigų transporto išlaikymo išlaidos kasmet nenumaldomai didėja: 2004 metais joms skirta 104,010 mln. litų, 2005 metais - 127,029 mln. litų, 2006 metais - 144,036 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų. 2006 metus lyginant su 2004 metais ministerijose šios išlaidos padidėjo 23,9 proc., apskrityse - 55,8 proc., valstybinėse aukštosiose mokyklose - 10,2 proc., kitose istaigose - 16,5 procento. Be to, tarnybinių lengvųjų automobilių išlaikymo išlaidos kiekvienais metais didėja. 2006 metus lyginant su 2004 metais tarnybinių lengvųjų automobilių išlaikymo išlaidos ministerijose padidėjo 830 tūkst. litų, apskrityse - 598 tūkst. litų, valstybinėse aukštosiose mokyklose - 283 tūkst. litų, kitose įstaigose - 849 tūkst. litų.

Be to, nustatyta, kad didžiausią ministerijų transporto išlaikymo išlaidų dalį sudaro ministrų reikmėms išnuomotų automobilių nuomos mokestis, tačiau nuomojamų automobilių vertė Vyriausybės nėra reglamentuota.

Siekiant taupiau naudoti valstybės biudžeto lėšas, VK siūlė Vyriausybei apsvarstyti galimybę parengti griežtos atskaitomybės kelionės lapo formą biudžetinėms įstaigoms ir nustatyti jo pildymo tvarką, perduoti Vyriausybės kanceliarijai ministrų pareigybinių

tarnybinių lengvųjų automobilių aptarnavimą, didinti biudžetinių įstaigų tarnybinių automobilių autoūkius prijungiant juos prie įstaigų, įdiegusių elektronines automobilių parko kontrolės sistemas (vienintelis teigiamas VK nurodytas pavyzdys - Seimo autoūkis, kuris tokią sistemą įdiegė pernai); taikyti kitų ES valstybių patirtį limituojant ir apmokestinant pareigybinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą asmeniniams tikslams. Be to, pasiūlyta spręsti klausimą dėl biudžetinių įstaigų automobilių privalomo žymėjimo logotipais ar kitais būdais.

Reikia Šerloko Holmso

Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos ir finansų departamento Ekonomikos ir transporto skyriaus patarėjas Paulius Girčys vakar prieš Vyriausybės pasitarimą negalėjo pasakyti, ar parengtas nutarimas "Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose sistemos tobulinimo" apskritai bus kada nors teikiamas Vyriausybės posėdžiams ir ateityje įgyvendinamas. "Nieko reikšmingesnio visuomenei pranešti negalime. Sudaryta darbo grupė teikė pasiūlymus dėl pasiūlymų, stengėsi atsakyti į Valstybės kontrolės pateiktus klausimus, analizuoti jos siūlymus, nors ne su visais VK siūlymais sutinkame, - tvirtino P.Girčys. - Jokių receptų, kaip elgtis su tarnybiniu transportu, darbo grupė nerašo - per smulkus mūsų kalibras. Manome, kad viskas turėtų linkti į tvarkos, kontrolės griežtinimo pusę, tačiau tai nuspręs ministerijos, jeigu joms tai bus pavesta." Tačiau P.Girčys neatmetė galimybės, kad viskas baigsis kaip su prezidentiniu lėktuvu - darbo grupė dirbo, svarstė, o vėliau išsiskirstė lyg niekur nieko.

Vis dėlto po pasitarimo paaiškėjo, kad ministerijoms tokie pavedimai duoti. "Dabar, kaip žinote, vasaros karščiai, tad pasiūlymų, jei tokių apskritai bus, iš ministerijų sulauksime tik spalį", - sakė P.Girčys.

"Suprantame, kad šios tarnybinių automobilių istorijos panašios į situaciją, kai į balą įmetus akmenį visos varlės ilgai ir garsiai kurkia", - vaizdingų palyginimų negailėjo darbo grupės narys P.Girčys. Tačiau nieko konkretesnio apie valstybinių institucijų naudojamą autoūkį pasakyti negalėjo. "Tokių skaičiavimų tiesiog nėra, tiek pirštų neužtektų. Ir koks skirtumas, kiek jų yra. Nepamirškite, kad yra daugybė valstybės institucijų, kurios Vyriausybei nepavaldžios ir neatsiskaito, tad ir nežinome, ar tas autoūkis didėja, stambėja, ar mažėja? - apgailestavo P.Girčys. - Tokius dalykus galėtų apskaičiuoti nebent Šerlokas Holmsas."

Tik Seimo Transporto skyrius pernai įdiegė elektroninę automobilių parko kontrolės sistemą. Tuo metu šio skyriaus vedėjas Česlovas Selemonas tvirtino, kad vadinamoji sekimo problema buvo aptarinėta net per Seimo valdybos posėdžius, tačiau pavyko įrodyti, kad naujoji sistema skirta tik vairuotojams stebėti ir kontroliuoti, o ne Seimo nariams. "Gal mes tą reikalą ir per daug "užlaužėme", tačiau rida, degalų sąnaudos sumažėjo, tad valstybės biudžetui tai yra į naudą, - sakė Č.Selemonas. - Seimo nariai dabar irgi vengia be reikalo kviestis automobilius. Tenka pripažinti, kad dabar prie ežerų pramogauti jau nepavyksta nuvažiuoti."

Per 100 tūkst. litų kainavusi GPS įranga buvo įdiegta 50-yje Seimo autoūkiui priklausančių automobilių iš maždaug 70-ies. Pasak Č.Selemono, per pusmetį yra sutaupoma apie pusę milijono litų, nes išgyvendintos iki tol plačiai paplitusios degalų vagystės, kelionės "į šalį". Pati Vyriausybė savo transporto padalinio neturi - samdo UAB "Autoūkis". Atsakymo apie Prezidentūros transporto pajėgumus vakar sulaukti nepavyko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"