Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Valstybės duomenis perka ji pati

 
2017 02 10 9:30
Savivaldybės už asmens duomenų atranką Registrų centrui kas mėnesį moka tūkstančius eurų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors Lietuvoje įvairūs duomenys vis dažniau perkeliami į elektroninę erdvę, jais naudotis valstybės institucijos gali tik už pinigus. Ir tai ne visada. Registrų centro valdoma mokama informacija itin kerta per kišenę savivaldybėms, juolab kad duomenys reikalingi kasdienei jų veiklai. Problema dar paaštrėjo nuo šių metų pradžios, kai atsisakyta „popierizmo“ registruojant civilinės būklės aktus.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Teisės departamento specialistai parengė Gyventojų registro įstatymo pataisas, kurias priėmus šio registro duomenys valstybės institucijoms jų vidaus administravimo funkcijoms vykdyti būtų teikiami neatlygintinai. Tačiau toks pasiūlymas netenkina savivaldybių. Jos norėtų nemokamai naudotis ne tik Gyventojų registro, bet ir visais Registrų centro valdomais registrais. Savivaldybių pageidavimams linkę pritarti ir dalis parlamentarų.

Be popieriuko – nė žingsnio

Vidaus reikalų sistemoje dirbantis Vilius, nepanoręs, kad jo pavardė būtų minima, „Lietuvos žinioms“ pasakojo apie kuriozišką situaciją, į kurią neseniai pateko. Šeimai susilaukus atžalos, jaunas tėvas pageidavo eiti jam priklausančių mėnesio atostogų. Kai Vilius jų paprašė, sužinojo, jog darbovietei būtina pateikti vaiko gimimo liudijimą, kitaip ji negali suteikti atostogų, nes neturi duomenų, kad darbuotojui iš tikrųjų gimė vaikas.

„Tai sunku suvokti. Darbovietė, kaip valstybės institucija, turėtų pati prieiti prie elektroninėje erdvėje kaupiamų duomenų apie savo darbuotojų šeiminę sudėtį, o ne prašyti popierinio vaiko gimimo liudijimo, nes nuo šių metų tėvai jo gali apskritai neturėti“, – stebėjosi vilnietis. Jis neslėpė, kad registruodami vaiką jiedu su žmona merijos Civilinės metrikacijos skyriuje pasiėmė ir popierinį vaiko gimimo liudijimą, tad jį pateikti darbovietei nebuvo sudėtinga. Tačiau popierinių dokumentų neturintys asmenys gali susidurti su nenumatytais keblumais.

Kitaip negalima

Tai, kad panašių atvejų esama, „Lietuvos žinioms“ pripažino VRM Viešųjų ryšių skyriaus specialistai. Jie teigė, kad iš tiesų jeigu kuriai nors valstybės institucijai savo vidaus administravimo funkcijoms vykdyti reikia gauti duomenų apie joje pareigas einantį valstybės tarnautoją, institucija turi jo prašyti, kad šis pats kreiptųsi į atitinkamus registrus, gautų duomenis ir pristatytų juos savo darbovietei.

Mat šiuo metu nei Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, nei Gyventojų registro įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės tiesiogiai, neatlygintinai teikti Gyventojų registro duomenis valstybės institucijoms jų vidaus administravimo funkcijoms vykdyti.

Šie duomenys teikiami už atlyginimą, išskyrus kelis atvejus: kai duomenys teikiami fiziniams asmenims; kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą; kai duomenys perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms pagal sutartis; kai duomenys teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą arba sutartis.

Taip esą pažeidžiamas Administracinės naštos mažinimo įstatymas, kuriame pabrėžiamas poreikis taupyti valstybės finansinius, materialinius ir nematerialinius išteklius.

Ar VRM siūlomos Gyventojų registro įstatymo pataisos pasieks Seimą, kol kas neaišku, nes jos dar nesuderintos su kitomis ministerijomis, tarp jų – Teisingumo ministerija, kuruojančia ir valstybės įmonės Registrų centro veiklą. Pasiūlymams kol kas nėra pritarusi ir Vyriausybė.

Registrų centro ir Teisingumo ministerijos atstovai siūlomų pataisų „Lietuvos žinioms“ nekomentavo, aiškino, kad su jomis nesusipažinę.

Ričardas Malinauskas: "Savivaldybių pinigai - pačios valstybės pinigai." Romo Jurgaičio nuotrauka

Išlaidos kasmet didėja

Pažymėtina, kad VRM siūlomos pataisos numato galimybę Gyventojų registro duomenimis neatlygintinai naudotis tik valstybės institucijoms ir tik jų vidaus administravimo funkcijoms vykdyti. Vietos valdžia paliekama už borto, nors, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento, Druskininkų mero Ričardo Malinausko teigimu, šalies merijos taip pat pageidautų minėtos galimybės. Ir ne vien vidaus administravimo funkcijoms vykdyti.

„Savivaldybės – tokios pat iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomos institucijos kaip ir Vyriausybė, Seimas ar dar kas nors. Savivaldybių pinigai – pačios valstybės pinigai. Todėl ir savivaldybės gauti Gyventojų registro duomenis iš valstybės įmonės turėtų nemokamai ar bent jau mažesniais įkainiais, nei yra dabar“, – pažymėjo R. Malinauskas.

Registrų centro duomenimis, savivaldybės jau 2015 metais kas mėnesį už asmens duomenų atranką Registrų centrui mokėjo tūkstančius eurų. Daugiausia – Vilniaus miesto savivaldybė, vidutiniškai mokėjusi po 2 tūkst. eurų, Kauno miesto savivaldybė – po daugiau nei 900 eurų, Klaipėdos – 553 eurų. Mažiausių savivaldybių atlygis per mėnesį Registrų centrui sudarė nuo kelių dešimčių iki 200 eurų.

„Išlaidos Registrų centrui vien už Gyventojų registro duomenis kasmet didėja, nes auga poreikis gauti tokius duomenis – jų reikia atliekant bet kokius veiksmus“, – tikino LSA prezidentas.

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo merijų valdininkai, itin dažnai siųsti užklausas ir gauti Gyventojų registro duomenis jiems tenka, kai nuo šių metų sausio atsisakyta popierinių gimimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties, vardo, pavardės, tautybės keitimo liudijimų.

Negana to, savivaldybės iš Registrų centro perka ne tik Gyventojų registro duomenis. Jos privalo mokėti už bet kokį prisijungimą prie Registrų centro duomenų bazių, taip pat už kiekvieną išduotą pažymą. Savivaldybėms Registrų centro duomenys reikalingi kasdienei veiklai, pradedant turto registravimu ir baigiant atliekų tvarkymu.

Savivaldybės iš Registrų centro perka ne tik Gyventojų registro duomenis. Alinos Ožič nuotrauka

Ne pirmas bandymas

Beveik prieš ketverius metus Seime svarstytas 12 parlamentarų pasiūlymas keisti Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymus, kad Registrų centras visoms valstybės ir savivaldos institucijoms nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis teiktų neatlygintinai. Tačiau tuometės Seimo daugumos ir tuometinės Vyriausybės nepalaikomos pataisos Seime pritarimo nesulaukė. „Neatlygintinų paslaugų teikimas keltų grėsmę tinkamam Registrų centro funkcijų įgyvendinimui“, – aiškino tuometis teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Tačiau tąkart pataisas kartu su kitais kolegomis siūlęs parlamentaras Petras Čimbaras „Lietuvos žinioms“ teigė iki šiol esąs įsitikinęs, kad Registrų centro teikiamos paslaugos, tarp jų – ir galimybė naudotis Gyventojų registro duomenimis, valstybės institucijoms ir savivaldybėms turėtų būti nemokamos.

„Savivaldybės, kaip ir kitos valstybės institucijos, teikdamos Registrų centrui duomenis ir jų papildymus, moka už tai pinigus. Juos vėl turi mokėti norėdamos pasinaudoti tais duomenimis. Tai kone dvigubas apmokestinimas“, – aiškino P. Čimbaras. Anot jo, susiklosčiusi sunkiai suvokiama praktika, kai iš vienos valstybės kišenės lėšos perkeliamos į kitą aiškinant, jog taip reikia, nes Registrų centras turi iš ko nors gyventi.

„Manau, sprendimas, kad savivaldybės ir valstybės institucijos galėtų naudotis Registrų centro duomenimis, būtų labai racionalus, tik ar toks bus, labai abejoju“, – kalbėjo parlamentaras.

Beje, ne tik Seimo nariai yra išreiškę abejonių, ar visada pagrįstai iš valstybės institucijų ir savivaldybių reikalaujama susimokėti už Registrų centro duomenis bei paslaugas. Panašių abejonių prieš metus surengtoje spaudos konferencijoje išsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji atvejus, kai valstybės institucija kreipiasi registruoti miškus ir turi mokėti Registrų centrui ne kokį nors fiksuotą įkainį, o pagal rinkos vertę, tuomet pavadino kurioziniu, nesuprantamu dalyku.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"