TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės finansai svyruos ties riba

2014 12 05 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Po ilgų ginčų Seimas palaimino kitų metų valstybės biudžetą. Ekonominei situacijai kaistant valdantieji kartoja, kad finansinis planas įtemptas, bet realus, o opozicija regi blogiausią scenarijų - po kelių mėnesių gali tekti revizuoti išlaidas ir pajamas.

Kitų metų valstybės biudžeto priėmimas Seime sulaukė daugybės palyginimų. Aistringos diskusijos ir ginčai dėl valstybės finansų kai kuriems politikams priminė uraganus, ši procedūra lyginta ir su „Poezijos pavasariu“, kuris esą daug aiškesnis ir konkretesnis nei tai, kas vyko parlamente.

Gerokai sotesnis gyvenimas 2015-aisiais laukia krašto apsaugos sistemos. Finansavimas jai didinamas trečdaliu - 430 mln. litų. Solidi pinigų suma numatyta tolesniam per sunkmetį sumažintų pensijų grąžinimui, panaikinti kriziniai bedarbių ir ligos pašalpų apkarpymai. Nuo kovo mėnesio 5 proc. bus didinamos algos mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams, liepą iki 325 eurų (1122 litų) ūgtelės minimalus darbo užmokestis. Palaiminta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata viešbučiams - nuo 21 proc. ji sumažės iki 9 procentų. PVM lengvata šildymui pratęsta iki kitų metų vidurio.

Premjerui nusirito akmuo

Seimo nubalsavus už biudžetą, premjeras Algirdas Butkevičius plačiai šypsojosi. Posėdžių salėje jis dėkojo finansų ministrui Rimantui Šadžiui ir jo komandai, koalicijos partneriams, esą parodžiusiems „aukštą politinę moralę“. Kartu Vyriausybės vadovas įkando besišiaušusiesiems prieš biudžeto projektą.

A. Butkevičius žadėjo, kad su valstybės finansais kitąmet viskas bus gerai. „Nepaisant geopolitinės padėties, jokių finansinių pokyčių neįvyks ir krizių taip pat“, - tikino jis.

Seimo nariai kitų metų valstybės biudžeto išlaidas siūlė didinti 1,5 mlrd. litų. Nors Vyriausybė daugumai tokių siūlymų nepritarė, parlamentarai vis tik balsavo už tai, kad tam tikriems poreikiams - kiekvieno moksleivio popamokinei veiklai, žemdirbiams, kultūros darbuotojų algoms didinti - kitąmet būtų numatyti papildomi 90 mln. litų. Kaip lėšų šaltinis nurodytas valstybės valdymo ir skolos tvarkymo išlaidų mažinimas.

R. Šadžiui - netikėtas sprendimas

Tokie planai sukėlė rimtų abejonių Seimo opozicijai. Jos lyderis Andrius Kubilius sakė, kad jam neaišku, kaip ir kur bus rasti šie pinigai. Toks sprendimas buvo netikėtas ir R. Šadžiui. „Seime jau svarstant biudžetą buvo pasiekta kitų susitarimų. Priimti sprendimai juos tarsi kiek pažeidžia, tačiau valstybės biudžetą priima Seimas. Vyriausybė - institucija, kuri privalo Seimo sprendimus vykdyti. Tad mes ir vykdysime“, - pažymėjo jis.

Premjeras A. Butkevičius tvirtino, kad kitą savaitę bus parengtas su tuo susijęs Vyriausybės nutarimas. „Valdymo išlaidos bus gerokai sumažintos nuo ateinančių metų, tai palies ir Seimą. Sunku pasakyti, kiek procentų mažės, bet tai bus tam tikra „dovana“. Taip pat žiūrėsime skolos tvarkymo mažinimą “, - žadėjo jis.

Krokodilo ašaros

Seimo kairė ir dešinė tradiciškai įsivėlė į rietenas dėl to, kas daugiau gero padarė, o kas - „prikiaulino“. Ne mažiau jėgų ir nervų pareikalavo susižodžiavimai, ar biudžetą pavyks įgyvendinti.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė aiškino, jog tai, kad kitų metų biudžetas bus didesnis nei šiemet, yra Vyriausybės veiklos nuopelnas. Nors įplaukos neauga tiek, kiek reikėtų norint patenkinti visus poreikius, bet numatyta didinti algas, kompensuoti pensijas ir pan.

Darbo partijos frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad priimtas biudžetas bus geras ir įvykdytas pagal planą. „Kaip vieną šaltinių matyčiau krokodilo ašaras, kurios buvo išlietos. Jeigu jas surinktume, galėtume parduoti aukcione. Gerbiamas Andriau, jūsų Vyriausybės iš energetikos ir kitur pavogti pinigai „labai padėjo“ Lietuvos gyventojams gerai gyventi tuo metu. Dabar neverkite atsisėdę“, - į A. Kubilių ir jo bendražygius kreipėsi jis.

"Tvarkietis“ Andrius Mazuronis prisiminė, kad prieš kelerius metus tuometės finansų ministrės Ingridos Šimonytės jis klausė apie optimistinį arba pasakų herojaus Pinokio pajamų planavimo metodą. „Pinokis pasakų šalyje ieškojo kvailių lauko pasodinti pinigėlį, iš kurio išaugs pinigų medis, ant jo šakų bus daug pinigų. Tada taip neįvyko. Tačiau, gerbiamas finansų ministre, panašu, kad to kvailių lauko gali tekti ieškoti jums. Dėl to labai apgailestauju ir užjaučiu jus. Pasikartosiu, šioje salėje priimant biudžetą buvo elgiamasi šiek tiek neatsakingai, daugiausia iš opozicijos ir mažiau iš koalicijos partnerių pusės. Priimti sprendimai blogina biudžeto situaciją“, - sakė jis.

Noras atrodyti geriau

Seimo opozicija traukė visai kitą dainą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, liberalas Kęstutis Glaveckas pažymėjo, kad priimtas biudžetas yra pernelyg optimistinis. Esą taip jį vertina ekspertai, institucijos Briuselyje. „Prisidengę rinkimais, norėdami atrodyti geriau, iš tikro pasirinkome kelią, kuris mus veda į radikalų biudžeto peržiūrėjimą balandžio ar gegužės mėnesiais“, - sakė jis.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pabrėžė, kad tvirtinama ne tai, kaip bus leidžiami politikų, o mokesčių mokėtojų pinigai. „Galiu pasakyti, kad puikus ir žavus renginys „Poezijos pavasaris“ turi kur kas daugiau aiškumo ir konkretumo negu šios dienos mūsų valstybės biudžeto svarstymas“, - pareiškė jis.

Opozicijos lyderis A. Kubilius įsitikinęs, kad rengiant biudžetą nepaisyta fiskalinės drausmės.

***

Valstybės biudžeto skaičiai

Kitų metų biudžeto pajamos sudaro 7 mlrd. 974 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti - 8 316,8 mln. eurų. Biudžeto deficitas bus ne didesnis kaip 1,2 proc. BVP. Biudžeto deficitas siekia 342,4 mln. eurų.

Daugiausia pajamų valstybės biudžetas gaus iš pridėtinės vertės mokesčio - 2,9 mlrd. eurų ir akcizų - beveik 1,1 mlrd. eurų. Pelno mokesčio numatyta gauti 522 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio - 381 mln. eurų.

Valstybės biudžete 123 mln. eurų didinamos išlaidos krašto apsaugai, 52 mln. eurų numatoma atseikėti pensijoms kompensuoti. Numatyta 12,6 mln. eurų skirti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimams nuo kovo didinti, 14,4 mln. eurų - minimaliai mėnesinei algai nuo kitų metų liepos didinti nuo 300 eurų iki 325 eurų, o 8,7 mln. eurų - pieno gamintojams, nukentėjusiems dėl embargo.

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos 2015 metais sudarys apie 2,3 mlrd. eurų ir bus apie 7,9 proc. didesnės, nei planuota gauti šiemet.

2015 metų biudžeto rodikliai parengti remiantis ūkio raidos scenarijumi, kad kitąmet BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,2 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,8 proc., nedarbo lygis sumažės iki 10,4 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"