TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės garantiją nupjauna giltinė

2012 06 07 7:47

Savininkams grąžintinuose namuose gyvenusių nuomininkų artimieji pateko į aklavietę - mirus valstybės garantiją gavusiam asmeniui, jie negali jos paveldėti pinigais. Valdininkai nebeketina siūlyti tokiems nelaimėliams palankių pataisų, o teismai įstatymo raidę traktuoja skirtingai.

Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose savininkams grąžintinuose namuose kadaise gyvenusių nuomininkų artimieji, norėdami apginti savo teises, priversti minti teismų slenksčius. Vieniems jų bylinėjimasis baigiasi sėkmingai, o kiti, patyrę pralaimėjimo kartėlį, skundžiasi, esą valstybė lobsta jų sąskaita.

Įstatymai nenumato?

Vidas Varžinskas - vienas kauniečių, kurie gyveno savininkams grąžintinuose namuose. Vyro valdytas turtas buvo įvertintas 96 tūkst. litų. Tokio dydžio kompensaciją V.Varžinskui skyrė valstybė. Kaunietis pasirinko galimybę gyventi socialiniame būste, už kurio nuomą būtų mokama iš garantijos lėšų. Tačiau 2008 metais butą naujame miesto savivaldybės pastatytame name K.Veverskio gatvėje išsinuomojęs vyras juo džiaugėsi neilgai. 2010 metų pavasarį kaunietis mirė.

Netrukus V.Varžinsko dukra Edita Varžinskaitė ėmė domėtis, kaip galėtų perimti tėvo turėtą valstybės garantiją. Ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir paprašė nepanaudotą sumą - daugiau kaip 94 tūkst. litų - pervesti į banko sąskaitą.

Po kurio laiko E.Varžinskaitė sulaukė merijos valdininkų atsakymo, kad tokios galimybės įstatymai nenumato. "Pagal Civilinį kodeksą valstybės garantija yra paveldima. Tačiau dėl įstatymų spragų žmonės teisybės turi ieškoti teisme", - LŽ pabrėžė V.Varžinsko dukters advokatė Raimonda Kazlauskienė.

Pažymėtina, jog ši naujai mūsų krašte kilusi problema teismuose traktuojama skirtingai. Taip yra todėl, kad nėra įstatymų, konkrečiai reglamentuojančių teisių į valstybės garantijos perėmimą po jos turėtojo mirties.

"Įmantrioji" garantija

Savininkams grąžintinuose namuose gyvenę nuomininkai galėjo rinktis vieną iš šešių valstybės teikiamų garantijų. Penkios iš jų susijusios su pinigų išmokėjimu nuomininkui. Šešta garantija yra kiek kitokia. Tokiam asmeniui valstybės biudžete "atidedama" skirtoji suma, iš kurios kasmet savivaldybėms pervedamos atitinkamos lėšos už būsto nuomą. Procedūra atrodytų nesudėtinga. Savivaldybė nuomininkams, gyvenusiems grąžintinuose namuose, privalo parūpinti būstus ir nustatyti jų nuomos mokesčio dydį. Nuomininkas įsikuria bute, tačiau nuomos nemoka. Už jį tai daro valstybė. Jos garantiją gavęs asmuo valdiškame bute gali gyventi tol, kol baigiasi jam skirta pinigų suma.

Pritaikyta ilgaamžiams

"Per metus garantiją gavęs asmuo nuomai panaudoja šiek tiek daugiau nei tūkstantį litų. Kad jis panaudotų visą valstybės skirtą sumą, pavyzdžiui, 30 tūkst. litų, prireiktų ketvirčio amžiaus", - LŽ pabrėžė Kauno miesto merijos Nuomos administravimo ir Nuosavybės teisių atkūrimo poskyrių vedėjas Vytautas Petraitis. Jis tarsi leido suprasti, kad pasirinkusieji būtent tokią valstybės garantijos formą ja iki galo niekada nepasinaudos. Kitaip tariant, mirus nuomotojui dešimtys tūkstančių litų lieka valstybei.

Būtent tai, pasak grąžintinuose namuose gyvenusių nuomininkų, gali būti pagrindinė priežastis, kodėl valdžia apsimeta nematanti jų keliamos problemos ir vis tvirtina, esą nuomininkų mirčių atvejų yra nepakankamai, kad būtų pradėtos rengti atitinkamos įstatymų pataisos.

Bet ar taip yra iš tiesų?

Pataisos būtų logiškos

"Valstybės garantijos pradėtos taikyti ne taip jau seniai - prieš maždaug septynerius metus. Atvejų, kai jas gavę asmenys miršta, o paveldėtojų teisės įstatymuose neatsispindi, vis daugėja", - LŽ pripažino Kauno merijos atstovas V.Petraitis. Anot valdininko, jei ši problema nebus sprendžiama, ji taps dar opesnė.

Kadangi net penkių valstybės garantijų formos susijusios su pinigų išmokėjimu, pasak V.Petraičio, būtų logiška, kad analogiškomis teisėmis galėtų pasinaudoti ir pasirinkusieji šeštąjį būdą. Jo nuomone, įstatymuose turėtų būti numatyta, kad nuomininkui mirus jo paveldėtojai turi galimybę pakeisti kompensacijos formą ir paveldėti ne teisę į nuomos pratęsimą, o likusius pinigus.

Valstybės garantija yra vardinė. Ji suteikiama konkrečiam asmeniui, o ne savivaldybei ar kitai institucijai. Todėl, V.Petraičio nuomone, būtų teisinga, jei nepanaudota nuomos pinigų, kuriuos tokiam asmeniui skyrė valstybė, suma būtų perleista jo artimiesiems šiems priimtina forma.

Teismai "improvizuoja"

Tiek Aplinkos ministerijos (AM), tiek Teisingumo ministerijos (TM) atstovai LŽ aiškino, esą šiuo metu nėra galimybės mirusių nuomininkų artimiesiems išmokėti nepanaudotas kompensacijas. Nebent situaciją savo sprendimu pakeistų teismas.

AM viešųjų ryšių vyr. specialistės Raimondos Karnackaitės LŽ atsiųstame atsakyme teigiama, jog mirus nuomininkui į jo butą gali persikraustyti artimieji, juo naudotis ir už tai nemokėti nuomos mokesčio. Tačiau jei jie nuspręstų atsisakyti nuomos sutarties, nepanaudotų pinigų negautų, o nuomai skirtą sumą savivaldybė privalėtų grąžinti į biudžetą.

Keisčiausia, kad TM pozicija šiuo klausimu skiriasi.

Teisingumo viceministro Gyčio Andrulionio Palangos miesto savivaldybei, kurioje taip pat susidurta su tokia pačia problema, siųstame rašte užsimenama, jog valstybė turėtų suteikti vienodas galimybes pasinaudoti garantijomis nuomininkams, pasirinkusiems bet kokią garantijos formą, nes priešingu atveju yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

Tačiau teismuose į tai ne visada atsižvelgiama. Kai kuriuose jų savivaldybėms atstovaujantys teisininkai ima įrodinėti, jog paveldėtojams pinigai nepriklauso, nes tai jau būtų valstybės garantijos formos keitimas, kurio įstatymai nenumato.

Pernai Genovaitė Vitkienė ir Vida Radžiukynienė, mirus artimam žmogui paveldėjusios valstybės garantiją ir nenorėdamos gyventi jo nuomotame bute, o gauti nepanaudotą sumą pinigais, Palangos miesto savivaldybę padavė į teismą. Moterys iš pradžių reikalavo didesnės sumos, tačiau vėliau sutiko pasirašyti taikos sutartį ir gauti mažiau pinigų nei jų artimasis buvo "nepanaudojęs". Pagal taikos sutartį, kurią teismas pripažino galiojančia, paveldėtojoms buvo išmokėta daugiau kaip 45 tūkst. litų.

Tuo tarpu jau kitame teisme Kauno miesto savivaldybei atstovaujanti teisininkė Leonela Gelmanienė aiškino, kad Kompensacijų įstatymas nenumato galimybės pradėtą vykdyti garantiją pakeisti kitos formos garantija. Todėl mirus nuomininkui jo artimieji tegali gyventi nuomotame bute, bet nepanaudoto nuomos mokesčio išmokėti pinigais neįmanoma. Ji teigė, kad Palangos miesto savivaldybės sutartis, pasirašyta su garantijos paveldėtojomis, prieštarauja įstatymams ir teismas jos turėjo netvirtinti.

LŽ pasidomėjus, kokie motyvai lėmė Palangos merijos teisininkų sprendimą, to sužinoti nepavyko, nes prieš metus dokumentus rengę specialistai kurorto savivaldybės administracijoje jau nebedirba.  

Projektas Seimo nepasiekė

AM 2009 metais buvo parengtas įstatymo, numatančio buvusių nuomininkų artimųjų teisę perimti valstybės garantiją, projekto juodraštinis variantas. Tačiau Seimui šis dokumentas taip ir nebuvo pateiktas. Kol padėtis nepasikeis, mirus valstybės garantijos turėtojui ir paveldėtojams nepanorus įsikurti jo bute, į valstybės biudžetą grįš dešimtys tūkstančių litų.

Todėl grąžintinuose namuose kadaise gyvenę nuomininkai jaučiasi apgauti ir tikina, kad jų mirtys kaskart tik džiugins įstatymų tobulinti neketinančius valdininkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"