Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valstybės įmonėms teks kontroliuoti korupciją

 
2017 03 22 6:00
Kadangi valstybės ir savivaldybių įmonės - specifiniai subjektai, manoma, kad korupcijos rizika jose gali būti didesnė.
Kadangi valstybės ir savivaldybių įmonės - specifiniai subjektai, manoma, kad korupcijos rizika jose gali būti didesnė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Kelis mėnesius vėluodama Vyriausybė priėmė nutarimą, kuris suteiks galimybę Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Iki šiol jų durys korupcijos tyrėjams buvo užtrenktos.

Ministrų kabinetas praėjusią savaitę pritarė nutarimo dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos pataisoms, leisiančioms STT vertinti korupcijos prielaidas valstybės ir savivaldybių įmonėse. Ankstesniame, dar 2002 metais patvirtintame Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės parengtame nutarime korupcijos rizikos vertinimas buvo numatytas tik valstybės ir savivaldybių įstaigose, o įmonės, kuriose tokių grėsmių, kaip manoma, gali kilti daugiau, jame neminėtos.

Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Agnė Bilotaitė neslėpė iki šiol nežinojusi, kad valstybės ir savivaldybių įmonėse korupcijos rizikos analizė nebuvo vykdoma. „Vadinasi, valstybės ir savivaldybių įmonės iki šiol galėjo spręsti šią problemą savarankiškai, taigi veikė lyg „valstybė valstybėje“. Tai tapo akivaizdu, tarkime, „Lietuvos geležinkelių“ atveju. Iš tiesų kontrolės poreikis jaučiamas, nes pastaruoju metu, paaiškėjus naujiems faktams apie valstybės valdomų įmonių abejotino skaidrumo veiklą, pavyzdžiui, paramos skirstymą, vykdytą net nuostolingai veikusių bendrovių, kildavo klausimas, kodėl valstybei tokia svarbi sritis paliekama savieigai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentarė.

Turės įvertinti grėsmę

STT Korupcijos rizikos skyriaus viršininko Vidmanto Mečkausko teigimu, įsigaliojus Vyriausybės nutarimui valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės pirmiausia pačios privalės įvertinti, ar atitinka korupcijos prevencijos kriterijus, tai yra nustatyti savaime rizikingas veiklos sritis – tarkime, viešųjų pirkimų, leidimų išdavimo ir panašias. Ši informacija bus perduodama įmonių steigėjoms – ministerijoms ir savivaldybėms. Jos įvertins, ar rizika yra deramai valdoma, ar bendrovėse sukurti atitinkami kontrolės mechanizmai. Apibendrintos išvados bus pateiktos STT, kuri atliks išsamesnę grėsmių analizę.

Agnė Bilotaitė: „Akivaizdu, kad šios įmonės dirbo neefektyviai, bet nežinia kodėl jų vadovai galėjo elgtis lyg nebaudžiami valdovai."
Agnė Bilotaitė: „Akivaizdu, kad šios įmonės dirbo neefektyviai, bet nežinia kodėl jų vadovai galėjo elgtis lyg nebaudžiami valdovai."

„Kadangi valstybės ir savivaldybių įmonės – specifiniai subjektai, manoma, kad korupcijos rizika jose gali būti didesnė. Iki šiol trūko žvilgsnio iš šalies į jų valdymą. Tai nereiškia, jog tos įmonės veikė nekontroliuojamos – atitinkamos institucijos vykdė jų veiklos auditą. Tačiau dabar STT suteikiama galimybė atlikti patikrinimą, o tai savaime vers tokias bendroves pasitempti. Antra, nuo šiol įmonės pačios turės vertinti savo riziką. Anksčiau to irgi nebūdavo daroma. Taip atsiras dar vienas įrankis, padėsiantis valstybei skaidrinti valdomų įmonių veiklą, imtis priemonių rizikai kontroliuoti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino pareigūnas.

Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovės Rūtos Mrazauskaitės manymu, pakeista valstybės ir savivaldybių įmonių kontrolės tvarka leis STT geriau įsigilinti į jų veiklos specifiką, o kartu paskatins pačias bendroves atidžiau pažvelgti į viduje galinčias kilti grėsmes. „Tai nereiškia, kad įmonės iki šiol negalėjo atlikti vidinės korupcijos rizikos analizės savo noru. Tiesiog dauguma jų to nedarė. Būtent valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės susiduria su itin daug korupcijos rizikų, tad gerai jas suprasti ir pagal atliktą analizę gauti efektyvų grėsmių valdymo planą joms yra itin svarbu“, – tvirtino projektų vadovė.

Agnė Bilotaitė: „Akivaizdu, kad šios įmonės dirbo neefektyviai, bet nežinia kodėl jų vadovai galėjo elgtis lyg nebaudžiami valdovai.“

Vis dėlto, pasak R. Mrazauskaitės, reikėtų nepamiršti, kad valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių vien korupcijos rizikos analizė neišgelbės. „Šioms įmonėms būtinos ir esminės gerojo valdymo reformos – jų valdybose turėtų atsirasti daugiau nepriklausomų narių, vadovai turėtų būti skiriami vadovaujantis ne politiniais motyvais, o pagal kompetenciją“, – kalbėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė.

Priėmimas užtruko

Vyriausybės nutarimas dėl korupcijos rizikos analizės vykdymo priimtas vėluojant beveik tris mėnesius. Jis turėjo būti patvirtintas iki praėjusių metų gruodžio 31-osios, nes nuo 2017-ųjų pradžios ėmė galioti naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymas. Šis teisės aktas buvo pataisytas pernai lapkričio pradžioje kartu su Vietos savivaldos ir Konkurencijos įstatymais prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva, pateikta parlamentarams dar 2015 metais. Pataisomis siekta apriboti šešėlinės paramos dalijimą savivaldybių ir valstybės valdomose įmonėse, užkirsti kelią pinigų švaistymui ir užtikrinti skaidresnę jų veiklą.

Dabar STT suteikta galimybė atlikti valstybės ir savivaldybių įmonių patikrinimą dėl korupcijos rizikos.
Dabar STT suteikta galimybė atlikti valstybės ir savivaldybių įmonių patikrinimą dėl korupcijos rizikos.

„Įžūlus giminaičių įdarbinimas valstybės ir savivaldybių įmonėse, ciniškos protekcijos partiniams bičiuliams, šešėliniai sandoriai nukreipiant valstybės pinigus į partijų kišenes – visa tai yra Lietuvos ir tarptautinėje teisėje įvardytos korupcijos formos. Tai negali būti pateisinama. Turime naikinti šias apraiškas ne tik viešumu, bet ir teisinėmis priemonėmis. Efektyvesnių skaidrumo filtrų šiandien itin reikia savivaldybių ir valstybės valdomose įmonėse“, – teikdama įstatymų pataisas sakė šalies vadovė.

Prezidentė tuo metu tvirtino, kad STT būtina suteikti galimybę atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, 79 jų turi valstybės įmonės statusą, 19 yra akcinės bendrovės, 30 – uždarosios akcinės bendrovės. Savivaldybės valdo 233 įmones.

Apie tai, kad Lietuva turėtų pasitempti valstybės įmonių ir korupcijos valdymo srityse, prieš mėnesį kalbėjo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotojas Douglasas Frantzas. Anot jo, tik tokiu atveju mūsų šalis galėtų pretenduoti tapti EBPO nare jau 2018 metais.

Veikė mažai kontroliuojamos

Seimo narės A. Bilotaitės žodžiais, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės nėra privatus verslas. Jų veikla – viešasis interesas, todėl piliečiai privalo žinoti, kaip tos įmonės veikia ir naudoja gaunamas lėšas.

„Akivaizdu, kad šios įmonės dirbo neefektyviai, bet nežinia kodėl jų vadovai galėjo elgtis lyg nebaudžiami valdovai. Tokią praktiką reikia naikinti, įdiegiant daugiau kontrolės mechanizmų. Todėl esu už visas priemones, kurios padėtų skaidrinti šią sritį“, – pažymėjo parlamentarė.

Kadangi valstybės ir savivaldybių įmonės – specifiniai subjektai, manoma, kad korupcijos rizika jose gali būti didesnė.

Iki šiol valstybės ir savivaldybių įmonės turėjo galimybę mažai kontroliuojamos priimti sprendimus, keliančius abejonių jų skaidrumu. Pavyzdžiui, galėjo teikti paramą savo steigėjui, jo kontroliuojamiems ar susijusiems juridiniams asmenims, išskyrus tuos, kurie veikia kultūros, švietimo, sporto, socialinių paslaugų arba visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Valstybės ir savivaldybių įmonėms buvo leidžiama net neviešinant remti savo pagrindinius akcininkus, taip pat politikams ir politinėms partijoms perduoti iš privačių kompanijų nemokamai gautas paslaugas.

Įmonės neprivalėjo viešai atsiskaityti ir už tai, kam bei pagal kokius kriterijus skiria paramą. Tik šįmet paaiškėjo, kad vienos didžiausių valstybės įmonių – „Lietuvos geležinkelių“ – antrinės įmonės 2014–2016 metais skyrė 195,7 tūkst. eurų paramos. Daugiausia pinigų atiteko įvairioms sporto, religinėms, labdaros ir kitoms organizacijoms, politikų fondams bei geležinkelininkų profesinėms sąjungoms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"