TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės įmonėse - paskutinės minutės siūlymai

2012 10 08 6:14
Tarptautiniam Palangos oro uostui ėmėsi vadovauti mokslinės agronomės išsilavinimą turinti J. Jucevičiūtė. / LŽ archyvo nuotraukos

Tradicijos, kai valstybės įmonių vadovai, atėjus naujai valdžiai, keičiami jai lojaliais žmonėmis, laikomasi iki paskutinės valdančiųjų darbo dienos. Pasirūpinti saviškiais mėginama net rinkimų išvakarėse.

Ūkio ministerija (ŪM), skelbianti apie dvejus metus vykdomą valstybės valdomų įmonių reformą, kurios vienas pagrindinių tikslų - atitolinti jas nuo politikų, rinkimų priešaušryje nusprendė rengti konkursą ŪM įsteigtos viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" (IL) vadovo pareigoms eiti.

Vadovo savo valdomai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai (LŽŪMPRRA), nuolatinio direktoriaus neturinčiai nuo praėjusių metų, ieško Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Konkursas įvyko prieš savaitę, jo nugalėtoją viešai paskelbti žadama po rinkimų.

"Įstaiga "Investuok Lietuvoje" yra klasikinė Vyriausybės agentūra, valdančiųjų politiką įgyvendinanti įmonė, kurioje pagrįstai norima turėti savus žmones. Lyginti jos situaciją su valstybės įmonėmis galima tuo požiūriu, kad paskirti vadovus norima prieš rinkimus, baigiantis kadencijai. Valstybės valdomose įmonėse abu atvejai - noras įdarbinti savus žmones ir kadencijos pradžioje, ir tada, kai juntama, kad teks išeiti, - bloga praktika", - LŽ teigė ekspremjeras, verslo konsultantas Aleksandras Abišala.

J.Novogrockienė tendenciją, kai valstybės valdomų įmonių vadovai keičiami pasikeitus politinei daugumai, įžvelgia jau seniai.

Ieško nuolatinio vadovo

2009 metų pabaigoje ŪM įsteigtos IL vadovo postas tuo metu buvo patikėtas skaidomos Lietuvos ekonominės plėtros agentūros, ne vienus metus kritikuotos dėl neveiklumo, direktoriui Mantui Nociui. Šių metų pradžioje jis atsistatydino. M.Nociaus teigimu, žengti šį žingsnį jį pastūmėjo ūkio ministras Rimantas Žylius.

Netrukus įstaigai pradėjo vadovauti ūkio ministro patarėja Milda Dargužaitė, prieš tai dirbusi JAV banke "Goldman Sachs". Tačiau prieš mėnesį ŪM pranešė, jog generalinė direktorė pareigas eiti buvo paskirta laikinai, todėl rugsėjo 3-iąją paskelbta naujo vadovo paieška.

Vadovauti IL panoro trys kandidatai. Kas jie, ir ar tarp pretendentų yra laikinoji vadovė, ŪM komentuoti atsisako, nes atrankos procedūros dar nėra baigtos. Žinoma viena - IL vadovas bus paskelbtas jau po spalio 14-ąją vyksiančių Seimo rinkimų. Tokia situacija kursto kalbas, kad postas gali būti patikėtas dabartinei ŪM vadovybei lojaliam arba jai priklausančiam asmeniui.

Vienintelis kandidatas

Kiek daugiau nei prieš mėnesį konkursą laisvoms LŽŪMPRRA generalinio direktoriaus pareigoms eiti paskelbė ŽŪM, vadovaujama konservatoriaus Kazimiero Starkevičiaus. Konkursas įvyko rugsėjo 27 dieną, iš dviejų pretendentų į postą jame dalyvavo vienas. Tad praėjus rezultatų apskundimo terminui ir kandidatą patikrinus specialiosioms tarnyboms - maždaug po dviejų savaičių - jis veikiausiai taps agentūros vadovu.

Vienintelis konkurse dalyvavęs kandidatas - prieš pusmetį projektų vadovu, o netrukus ir agentūros direktoriaus pavaduotoju įdarbintas Žygimantas Dubinskas - sprendimą dalyvauti konkurse paaiškino trumpai: "Jau laikas daryti karjerą. Laikas generaliniu direktoriumi tapti."

Šis vienas pirmųjų Jaunųjų konservatorių lygos kūrėjų, vėliau atstovavęs Vidmanto Žiemelio įkurtai Krikščionių sąjungai, į 2008-ųjų Seimo rinkimus ėjusiai kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD), 2009 metų vasarą buvo paskirtas susisiekimo viceministru. Šiame poste Ž.Dubinskas išsilaikė vos 20 dienų ir buvo atleistas kaip praradęs ministro Eligijaus Masiulio pasitikėjimą.

LŽŪMPRRA, kurią žemės ūkio specialistai seniai vadina nereikalinga įmone, vadovo postas laisvas jau daugiau kaip metus. 2011-ųjų rudenį ŽŪM į šį postą buvo išsirinkusi Radviliškio rajono tuomečio mero konservatoriaus Antano Čepononio sūnų Tomą Čepononį. Jis taip pat buvo vienintelis konkurso dalyvis, tačiau pareigų atsisakė dėl asmeninių priežasčių. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko tyrimą dėl jo tėvo veiklos.

Pradžia - energetikos įmonės

Politologė Jūratė Novogrockienė tendenciją, kai partijos bando gauti aukščiausius postus valstybės valdomose įmonėse, o jų vadovai keičiami pasikeitus politinei daugumai, įžvelgia jau seniai. "Ši tendencija matyti per visą mūsų atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Pradžioje tai buvo pateisinama, nes iš tiesų reikėjo pakeisti senąją nomenklatūrą Lietuvos valstybei lojalia biurokratija. Tačiau dabar tai kelia klausimą, ar toks politizavimas nėra susijęs su menku tų įmonių ekonominiu efektyvumu", - teigė ji LŽ.

Pastarieji ketveri metai taip pat netapo išimtimi iš taisyklės, valstybės valdomų įmonių vadovų postus patikint lojaliems asmenims. Pirma tokia banga nusirito per didžiąsias valstybines energetikos bendroves, kuruojamas konservatorių deleguoto Arvydo Sekmoko vadovaujamos Energetikos ministerijos (EM).

2008 metų gruodį į sistemą buvo pakviestas premjero A.Kubiliaus bendrakursis fizikas Rimantas Vaitkus. Jis, beje, vadinamas tikru savo srities specialistu. 2009-ųjų balandį jis tapo tuo metu jau žadėtos ardyti nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" valdybos pirmininku ir vyriausiuoju vykdomuoju pareigūnu. Dabar R.Vaitkus vadovauja visos šalies elektros energetikos ūkį kontroliuojančiai bendrovei Visagino atominei elektrinei.

2009-aisiais bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų (RST) vairas patikėtas Arvydui Tarasevičiui, pirmojoje konservatorių Vyriausybėje 1991-1992 metais dirbusiam konsultantu valstybės turto privatizavimo klausimais. "Leo LT" sudėtyje buvusios bendrovės VST (Vakarų skirstomieji tinklai) vadovu tais pačiais metais paskirtas tada dar egzistavusios Tautos prisikėlimo partijos narys Vytautas Kazimieras Aranauskas. 1990-1992 metais jis ėjo Aukščiausiosios Tarybos aparato vadovo (faktiškai Seimo kanclerio) pareigas.

2009-ųjų birželį "Lietuvos energijoje" nė metų neišdirbusį generalinį direktorių Darių Masionį pakeitė energetiko diplomą turintis, bet iš esmės pagal specialybę iki tol nedirbęs TS-LKD atstovas Aloyzas Koryzna. Energetikos ministras A.Sekmokas, paklaustas, kodėl jam pradėjus vadovauti EM energetikos įmonių vadovų postuose atsidūrė TS-LKD nariai ar jų artimieji, taip pat A.Koryzna, pareiškė: "Siekiame, kad energetikos įmonės pradėtų atsižvelgti į vartotojų interesus, o ne vien beatodairiškai siektų pelno. Dėl to keitėme kai kurių įmonių vadovus ir paskyrėme tuos, kuriems tokie tikslai yra priimtini."

2011-ųjų kovą, po pusantrų metų darbo, A.Koryzna iš pareigų buvo atleistas. Neoficialiai teigta, kad konservatorius užsitraukė asmeninę ministro A.Sekmoko nemalonę, nes nesugebėjo suvaldyti kito partijos žmogaus - 2009-ųjų balandį Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE), o 2010 metų liepą - Lietuvos elektrinės vadovu paskirto įtakingo konservatoriaus Arvydo Vidžiūno pusbrolio Laimono Lukočiaus. Šis prieš pradėdamas karjerą energetikos įmonėse dirbo bendrovės "Ventus-Nafta" vadovu.

Lietuvos elektrinėje L.Lukočius išsilaikė vos keturis mėnesius - KHAE darbuotojams užvertus atsakingas institucijas skundais dėl jo piktnaudžiavimo ir šiuo klausimu susidomėjus Generalinei prokuratūrai.

A.Šikšta: "Jei valstybė pati neinicijuos pokyčių, o vyriausybės žiūrės į tai atsainiai, jokia komisija negalės pagelbėti."

Atrama - vadybininkai

Po šių istorijų į valstybinių energetikos įmonių vadovų postus pradėti skirti nebe partijos nariai, bet Vyriausybę konsultuojančių bendrovių atstovai. Taip A.Koryzną "Lietuvos energijoje" pakeitė prieš tai energetikos sistemoje vos kelis mėnesius padirbėjęs vandentvarkos specialistas Dalius Misiūnas, kuris atėjo iš dosniai patarimus šiai Vyriausybei dalijusios tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės "Ernst & Young".

2010-ųjų gegužę prie kitos strategiškai svarbios valstybės energetikos įmonės - "Klaipėdos naftos" - vairo stojo taip pat "Ernst & Young" dirbęs Rokas Masiulis, prisidėjęs rengiant šalies elektros energetikos sektoriaus pertvarkos strategiją. Neslėpdamas, kad naftos verslą išmano minimaliai, jis įsteigė pavaduotojo pareigybę, šias pareigas ėjo V.K.Aranauskas. Po pusmečio šis, kaip teigiama, asmeninį ministro A.Sekmoko pasitikėjimą turintis specialistas EM buvo deleguotas laikinai - iki šiol - vadovauti Lietuvos naftos produktų agentūrai. Ankstesnis agentūros generalinis direktorius Evaldas Bivilis, apkaltintas neūkiškumu naudojant valstybės turtą ir lėšas, ilgą laiką priešinosi EM siūlomai naujai naftos produktų atsargų kaupimo tvarkai, tvirtino, kad ji gali pernelyg brangiai kainuoti valstybei.

2010 metų pavasarį uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generaliniu direktoriumi paskirtas diplomatas Osvaldas Čiukšys, A.Kubiliaus pirmosios Vyriausybės laikais dirbęs ūkio viceministru. Buvęs diplomatas vadovauti jėgainei pradėjo Lietuvai ruošiantis deryboms su Europos Komisija dėl IAE uždarymo projektų tolesnio finansavimo ir jų skaidrumo.

Po metų O.Čiukšys, apkaltintas destrukcija ir politikavimu, pareigų neteko. 2011-ųjų balandį jį pakeitė fiziko išsilavinimą turintis Žilvinas Jurkšus, visą laiką dirbęs telekomunikacijų bendrovėse.

Pamariečių desantas

Kadrų pokyčiai vyko ir kitų partijų kuruojamoms ministerijoms pavaldžiose valstybės įmonėse. 2009-ųjų gegužę naujuoju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), pavaldžios Susisiekimo ministerijai (SM), vadovu tapo konkursą laimėjęs Europos Parlamento narys, vienas iš Liberalų sąjūdžio (LS) lyderių Eugenijus Gentvilas. Jis pakeitė ankstesnį KVJUD direktorių socialdemokratą Sigitą Dobilinską, atleistą šalių susitarimu.

Kilusį triukšmą, kad postas buvo rengtas E.Gentvilui, nes konkurso nugalėtoju jį paskelbė LS lyderio E.Masiulio vadovaujamos SM atstovai, naujasis direkcijos vadovas, ilgametis Klaipėdos meras, atrėmė vienu argumentu: "Seniai domiuosi uosto reikalais, tuos dalykus išmanau. Prieš nieką nei teisintis, nei raudonuoti neturėčiau. Visokie įtarinėjimai yra konkurentų arba žiniasklaidos išsigalvojimai."

Nemažai vargo SM turėjo ir keisdama nuostolingai veikusio Lietuvos pašto vadovą. 2009-ųjų rudenį nauju generaliniu direktoriumi buvo paskirtas iš "Swedbank" atėjęs Andrius Urbonas. Viešai teigta, kad šį kandidatą parinko pats susisiekimo ministras E.Masiulis. Tačiau vos po pusmečio Lietuvos paštas vėl ieškojo generalinio direktoriaus - A.Urbonui pareigūnai pareiškė įtarimus turto prievartavimu.

Be triukšmo neapsieita ir skiriant oro uostų direktorius. Seimo opozicijai abejonių sukėlė sprendimas Tarptautinio Vilniaus oro uosto generaliniu direktoriumi skirti viešbučio "Klaipėda" vadovą Tomą Vaišvilą, kuris viešai nevengė pasigirti dar studijų laikais užmegzta pažintimi su E.Masiuliu. Šis, beje, draugystės išsiginė.

Dar daugiau kalbų sukėlė 2010-ųjų pabaigoje SM organizuotą konkursą  Tarptautinio Palangos oro uosto vadovo pareigoms laimėjusi Jolanta Jucevičiūtė. Mokslinės agronomės išsilavinimą turinti, vėliau Klaipėdos universitete neakivaizdžiai apgynusi vadybos bakalauro darbą moteris nurungė keturis patyrusius aviacijos specialistus.

SM vadovybei nepavyko pertvarkyti tik "Lietuvos geležinkelių", nuo seno vadinamų socialdemokratų tėvonija, viršūnių. Apie tai, kad įmonės generalinis direktorius Stasys Dailydka gali netekti pareigų, SM vadovas E.Masiulis prabilo iš karto po laimėtų rinkimų. Pastarąjį kartą šis klausimas buvo keliamas šių metų pradžioje, bet pokyčių neįvyko.

Partijos žmonės

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM), jau nuo 2006 metų valdomoje Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), pernai vasarį nuskambėjo sprendimas konkurso valstybės įmonės "Regitra" generalinio direktoriaus pareigoms eiti laimėtoju paskelbti ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio partijos kolegą Dalių Prevelį. Prieš devynerius metus, kai vadovavo "Sodrai", jis buvo minimas neskaidrių konkursų organizavimo skandale.

Šį pavasarį taip pat VRM pavaldžiai valstybės įmonei "Infostruktūra" vadovauti pradėjo konkursą laimėjęs kitas partijos narys, LiCS rėmėjas Ričardas Bražėnas, prieš tai kiek trumpiau nei metus padirbėjęs direktoriaus pavaduotoju.  

Pokyčiams - 50 metų

Šios vasaros pradžioje Vyriausybė pritarė ŪM parengtoms valstybės įmonių reformos gairėms. Ūkio ministras R.Žylius tikino, kad vykdomos pertvarkos leis sprendimų jose priėmimą atskirti nuo politikų, o Lietuvą priartinti prie Skandinavijos valstybių įmonių veikimo modelio.

Premjero potvarkiu buvo sudaryta komisija valstybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimo klausimams spręsti. Jos pirmininkas, bendrovės TEO LT generalinis direktorius Arūnas Šikšta LŽ teigė, kad ši komisija, susitelkusi į strateginius dalykus, nesprendžia vadovų skyrimo klausimų.

"Būtų labai šaunu, jeigu ir dabartinė, ir būsimos vyriausybės daugiau kalbėtų apie politikų atitolinimą nuo valstybės įmonių valdymo. Kiekvienoje ūkio šakoje svarbiausia turėtų būti veiklos rodikliai ir kapitalo grąža, o ne politiniai sprendimai. Jei valstybė pati neinicijuos pokyčių, o vyriausybės žiūrės į tai atsainiai, jokia komisija negalės pagelbėti", - kalbėjo verslininkas.

Verslo konsultantas A.Abišala abejoja, kad artimiausiu metu Lietuvoje taps įmanoma atitolinti valstybės valdomas įmones nuo politinio reguliavimo. "Jeigu artimiausias laikas - 50 metų, tada taip. Kalbėti apie artimiausius 10 metų sunkiau, per ateinančius 3-5 metus to padaryti neįmanoma. Reikia pripažinti, kad dabartinė valdžia bandė žengti pirmuosius žingsnius, bet gavo per snapą: nuo visuomenės, opozicijos ir nuo savų taip pat", - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"