TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės institucijos siekia papildomų milijonų

2013 10 17 6:00
Pasak K.Glavecko, žinyboms duotas signalas prašyti dar daugiau pinigų, kai biudžetą ims svarstyti Seimas. Gedimino savickio (ELTA) nuotrauka

Kitąmet valstybinio sektoriaus išlaikymas atsieis daugiau kaip puse milijardo brangiau nei šiemet. Daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų suris sunkmečiu sumažintų atlyginimų atkūrimas. Opozicijos atstovai baiminasi, kad Vyriausybė diržus suskubo atlaisvinti per anksti.

Sunkmečiu griežtos finansinės dietos besilaikiusios valstybės institucijos ir įstaigos kitąmet galės lengviau atsikvėpti. Seimui pateiktame 2014 metų biudžeto projekte joms numatytas nemenkas asignavimų padidėjimas. Didžiąją jo dalį lems Konstitucinio Teismo (KT) nurodymas didinti algas teisėjams, pareigūnams, valdininkams bei valstybės politikams. Finansų ministerijos (FM) pateikti išsamūs duomenys apie asignavimų valdytojams numatomas kitų metų biudžeto lėšų sumas rodo, kad institucijų išlaidos auga ne tik dėl atlyginimų didėjimo.

Milijonai litų – euro propagandai

Kitų metų valstybės biudžeto projekte daugiausia asignavimų numatyta FM, jai bus skirta 309 mln. litų daugiau negu šiemet. „Dėl pastaraisiais metais augusio BVP didėja Lietuvos įmokos į Europos Sąjungos (ES) biudžetą, numatytos FM asignavimuose. Bendra ministerijai numatytų asignavimų suma, palyginti su 2013 metais, auga ir dėl didesnių valstybės biudžeto bendrųjų dotacijų savivaldybėms“, - aiškino FM atstovai. Per 130 mln. litų didės valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija savivaldybėms. Kitąmet mūsų šalies duoklė į Bendrijos biudžetą padidės 113 mln. litų. Papildomos FM išlaidos bus didinamos dėl informacinių sistemų pritaikymo dirbti su eurais, 2015 metais planuojamo euro įvedimo viešinimui numatyta išleisti 3,2 mln. litų. Papildomų lėšų numatyta skirti ir dėl FM organizacinės struktūros pasikeitimų, naujų funkcijų atsiradimo ir darbuotojų stažo padidėjimo.

Riebesnis biudžeto kąsnis kitąmet planuojamas Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Numatyta asignavimus ŠMM padidinti 176 mln. litų. Tarp nurodomų ŠMM didėjančių išlaidų - nepaskirstyti asignavimai aukštosioms mokykloms, savivaldybių švietimo įstaigų infrastruktūros plėtros programos tęstinių projektų finansavimas, švietimo įstaigų modernizavimas. Per 1,8 mln. litų ŠMM numačiusi papildomai skirti religinių mokyklų ūkio išlaidoms padengti, lietuviškų mokyklų veiklai Lenkijoje užtikrinti – 400 tūkst. litų.

Ir kunigaikščių rezidencijai, ir teismams

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) kitąmet numatoma 93,1 mln. litų daugiau valstybės biudžeto lėšų nei šiemet. Papildomų lėšų skiriama pareigūnų valstybinėms pensijoms, asmens dokumentų blankams įsigyti. Taip pat nurodoma, kad VRM finansavimas didės dėl komunalinių bei transporto išlaidų, integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos kūrimo. 750 tūkst. litų papildomai numatyti Valstybės apsaugos departamentui - užtikrinti saugumui vadovybės rezidencijų komplekse Turniškėse, kitoms išlaidoms.

Planuojama valstybės biudžeto asignavimus Policijos departamentui padidinti 33,2 mln. litų, nors žadėta gerokai daugiau. Didžioji dalis papildomų lėšų bus skirta veiklos išlaidoms ir policijos įstaigų pastatams rekonstruoti.

Sveikatos apsaugos ministerijai numatytas 83,1 mln. litų didesnis finansavimas nei šįmet, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) iždas bus 55,4 mln. litų gausesnis. Tarp didėjančių papildomų KAM išlaidų – prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas, karių valstybinių pensijų atkūrimas. KAM numačiusi 350 tūkst. litų skirti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimui organizuoti. 44,6 mln. litų didesnio finansavimo kitąmet turėtų sulaukti ir Žemės ūkio ministerija.

Kultūros ministerijai kitąmet finansavimas turėtų padidėti beveik 30 mln. litų. Iš jų 8 mln. litų planuojama skirti Dainų šventei, 1,2 mln. litų – Kristijono Donelaičio metinių minėjimui. Tarp papildomų išlaidų – ir 690 tūkst. litų, kurie numatyti Valdovų rūmų statybos darbams.

Dėl kitąmet vyksiančių prezidento ir Europos Parlamento rinkimų planuojama beveik dvigubai padidinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) finansavimą. Valstybės biudžeto asignavimai VRK didės 27,4 mln litų.

Sotesnis valstybės biudžeto pyrago kąsnis – 25 mln. litų daugiau nei šįmet – žadamas ir teismams. Be numatyto darbo užmokesčio atkūrimo, papildomai 279 tūkst. litų planuojama skirti penkių psichologų etatams įsteigti apygardų teismuose.

Didesnis iždas suplanuotas ir Teisingumo ministerijai (TM). Lyginant su šiais metais, finansavimas TM padidės 22,6 mln. litų. Iš jų papildomai 10 mln. litų numatyta skirti Kalėjimų departamentui – kalinių išlaikymui, gydymui, probacijai.

Socialinėmis reikmėmis rūpinsis savivalda

Valstybės biudžeto skiriami asignavimai kitąmet labiausiai turėtų sumažėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM). Lyginant su šiais metais, SADM finansavimas kitąmet bus 278,4 mln. litų mažesnis. Savivaldybėms perdavus socialinių pašalpų mokėjimą, asignavimai SADM mažės 490 mln. litų, tačiau nuo kitų metų sumažintoms valstybinėms pensijoms ir šalpos išmokoms atkurti papildomai numatoma 110 mln. litų, o skatinamosioms įmokoms į pensijų kaupimo fondus – 90 mln. litų.

Mokesčių mokėtojams kitąmet 461 tūkst. litų pigiau turėtų kainuoti Lietuvių kalbos instituto (LKI) išlaikymas. Nurodoma, kad LKI išlaidos 656 tūkst. litų mažės dėl 2013-aisiais baigtų darbų, tačiau papildomų lėšų – 104 tūkst. litų – prireiks moksliniams tyrimams. 305 tūkst. litų mažesnis finansavimas numatytas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui.

Pirmininkavimo pabaiga mažina išlaidas

Kitąmet valstybės biudžeto naštą palengvins pasibaigęs Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. FM duomenimis, asignavimai net 161 mln. litų mažės valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių biudžetuose šįmet svarią dalį sudarė būtent pirmininkavimui skirtos lėšos. Užsienio reikalų ministerijai (URM) finansavimas kitąmet sumažės 66,4 mln. litų. Net 96,5 mln. litų palengvėjimas bus jaučiamas dėl pasibaigusio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, tačiau kitąmet URM išlaidos didės konsulinei plėtrai, įmokoms į Europos plėtros fondą, mokesčiams tarptautinėse organizacijose. Pavyzdžiui, narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje brangs 4 mln. litų, pasirengimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narystei – 3,5 mln. litų.

Valstybei kitąmet per 1,5 mln. litų pigiau atsieis Aplinkos ministerijos (AM) išlaikymas. Nors pasibaigęs Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai ministerijos iždą palengvins 21,2 mln. litų, AM išlaidos didės daugiabučiams modernizuoti. Be to, numatyta 7,5 mln. litų skirti šaliai dalyvauti Milane vyksiančioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2015”, 9 tūkst. litų – nelegalioms statyboms griauti.

Išlaidauja per anksti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojo liberalo Kęstučio Glavecko teigimu, valstybės biudžeto asignavimų didėjimą lėmė ne vien KT sprendimas, bet ir Vyriausybės „atsipalaidavimas“. „Vyriausybė per anksti nutarė, kad baigėsi taupymas ir galima pradėti daugiau išlaidauti“, - LŽ tvirtino parlamentaras. Pasak jo, žinyboms duotas signalas prašyti dar daugiau pinigų, kai biudžetą ims svarstyti Seimas. „Kitaip sakant, Vyriausybė norom nenorom sukels didžiulę prašytojų ataką“, - teigė K.Glaveckas. Seimo narys baiminasi, kad valdantiesiems bus itin sunku suvaldyti užsibrėžtą biudžeto deficitą. „Iš patyrimo žinau, kad toks žingsnis politiškai yra labai rizikingas. Abejoju, ar valdančiajai koalicijai užteks politinės valios atsilaikyti. Juolab kad ji yra nevienalytė, todėl suderinti skirtingus partijų reikalavimus bus itin sudėtinga“, - pabrėžė BFK pirmininko pavaduotojas.

Nelengvą kitų metų biudžeto priėmimą prognozuoja ir Seimo Audito komiteto pirmininkė, valdančiųjų atstovė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė. „Jeigu išlaidos yra reikalingos ir pagrįstos, nematau reikalavo jų kvestionuoti. Tačiau jei yra tik šiaip norai pasididinti asignavimus visiškai nepagrįstai, populistiškai, sekant rinkimų pažadais, – tai jau kitas dalykas“, - teigė ji. J.Vaickienė įsitikinusi, kad sunkmetis mūsų šalyje dar nesibaigė, todėl „lengva ranka dalyti“ dar negalime. „Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į mūsų skolas, jas tinkamai įvertinti ir nepagrįstai neišlaidauti', - pažymėjo Seimo narė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"