TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės ir asmens laisvės šventė

2010 02 15 0:00
I.Degutienės manymu, tik brandesnė visuomenė išsirinks brandesnį Seimą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestauja, kad dvasines vertybes, kurios lydėjo kelyje į nepriklausomybę 1918-aisiais ir 1990 metais, išstūmė materializmas. Šiandien, primiršę tautą vienijusius idealus, kartais net abejodami valstybės laisvės nauda, labiausiai norime gyventi turtingai.

Parlamento vadovė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininko pavaduotoja I.Degutienė norėtų, kad artėjančias svarbias šventes - Valstybės ir Nepriklausomybės atkūrimo dienas - kiekvienas paminėtų pakiliai nusiteikęs, džiaugdamasis ir vertindamas turimą laisvę. Nors ir tenka patirti sunkių išbandymų, nepriklausomybė yra didžiausia vertybė.

Apie Vasario 16-osios reikšmę, Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, dabarties ir ateities Lietuvą, politines aktualijas LŽ kalbėjosi su Seimo pirmininke Irena Degutiene.

Laisvės troškulį numalšinome.

- Pirmininke, artėja kelios mūsų valstybei itin svarbios datos - Valstybės ir Nepriklausomybės atkūrimo dienos. Ką jums reiškia šios šventės?

- Man šios šventės svarbios dėl to, kad gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje. Jei ne Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, tokios galimybės neturėčiau. Šiandien gyvename laisvoje valstybėje, galime nekliudomai judėti po Europą ir pasaulį, be baimės reikšti savo mintis. Man šios datos - ne tik valstybės, bet ir asmens laisvės šventė.

- Kaip iš Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio, kurį netrukus minėsime, atrodome?

- Dabarčiai visada galime atrasti kritinių pastabų. Žiūrint iš laiko perspektyvos, tai, kas buvo anksčiau, dažnai atrodo gražiau. Asmeniškai man pavyzdys buvo Sąjūdžio pabaigos metai ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikotarpis. Galbūt idealizuoju tą periodą, bet tada mačiau vieną bendrą tikslą - kad būtų paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Jutome dvasinį pakilimą, o pagrindinė vertybė buvo gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje. Laisvės troškimas buvo toks didis, kad visi pamiršome, jog parduotuvėse tuščia.

Per dvidešimt nepriklausomybės metų laisvės troškulį lyg ir numalšinome. Dabar mums laisvė tarsi savaime suprantamas dalykas. Užaugo karta, nežinanti, ką reiškia gyventi nelaisvėje. Jų galimybės visai kitokios nei mano kartos žmonių. Mes galėjome turėti labai didelių norų, tačiau neturėjome galimybių. Gyvenome uždaroje erdvėje ir geriausiu atveju galėjome išvykti į Maskvą ar tuometį Leningradą, neturėjome ypatingų sąlygų mokytis užsienio kalbų, išskyrus rusų. Tokių dalykų nemačiusi karta nori gyventi taip, kaip senųjų demokratinių Europos valstybių gyventojai.

Kad ir kaip būtų gaila, mūsų krašto galimybės dar yra kitokios - šiandien esame posovietinė visuomenė. Jaunoji karta ką tik užaugo, tačiau nėra visiškai susiformavusi. Ne visi mano ir vyresnės kartos žmonės moka gyventi demokratijos sąlygomis. Dėl to kai kurie dažnai laukia ir nori tvirtos rankos. Sovietiniais metais gyvenome vadinamosios socialinės lygiavos principu. Šiandien galimybės visiems vienodos, tačiau socialinė diferenciacija labai išryškėjusi.

Lygindama 1990-ųjų Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą su dabar dirbančiu parlamentu, matau visuomenės nuostatų pokyčius. Būtent dėl jų dabar į Seimą yra išrinkti tokie parlamentarai. Kuo brandesnė bus visuomenė, tuo brandesnis bus ir Seimas. Kol visi nesuprasime, kad parlamentarai turi būti žmonės, suvokiantys, kas yra valstybė, profesionalai, besivadovaujantys sąžine, moralumu ir teisingumu, tol nežingsniuosime į priekį demokratijos keliu.

Nori džiaugsmingų švenčių

- Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji minimos iškilmingai. Tačiau susidaro įspūdis, kad šios šventės labai oficiozinės. Paprasti žmonės, regis, nejaučia dvasinės euforijos, nešvenčia kaip, tarkim, amerikiečiai savo valstybės nepriklausomybės dienos. Kodėl taip yra?

- Viena priežasčių, kad dvasines vertybes mūsų gyvenime išstūmė materialiosios. Antra, tam, kad širdimi jaustume ir lauktume šių švenčių, švęsti turime pradėti vaikystėje. Jei šeimoje nebus skiepyta meilė Tėvynei, patriotizmas, šių savybių žmonės neturės ir užaugę. Valstybinės šventės tada tebus tik nuvažiavimas į "Akropolį" ir dar vienas apsipirkimas.

Tarybiniais metais šeimos, išugdytos Tėvynės meilės dvasia, laukdavo ir paslapčia švęsdavo Vasario 16-ąją. Prisimenu, mano tėvai, jų draugai nedidelėje grupėje būtinai paminėdavo šią datą. Mes, vaikai, žinojome, kad už namų sienų apie tai kalbėti negalima. Šiandien ji tarsi savaime suprantamas ir, kas man labiausiai nepatinka, tarsi valdžios primestas dalykas.

Galbūt toks jau mūsų tautos bruožas, kad vis verkiame, nemokame džiaugtis? Artėja dvidešimtosios Kovo 11-osios metinės. Man taip norisi, kad visi džiaugtumės, jog pagaliau gyvename laisvėje, o mūsų vaikų ir anūkų laukia didelės galimybės!

- Gyventojų širdyse didėja nusivylimas valdžia, politikais, vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad ne už tokią Lietuvą kovota. Kaip vertinate tokią padėtį? Kas dėl jos kaltas?

- Mane labai skaudina tokios kalbos. Juk pagrindinis mūsų tikslas buvo kuo greičiau atkurti nepriklausomą valstybę. Gal per euforiją tada ne visi suvokė, kad tapę laisvi jau kitą dieną negyvensime kaip Amerikoje? Tikriausiai nuo to ir prasidėjo nusivylimas.

Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis buvo socialinio ir ekonominio chaoso laikotarpis. Prasidėjęs privatizavimas buvo nelabai skaidrus ir sąžiningas. Pradedant savivaldos lygmeniu ir baigiant aukščiausiomis institucijomis, atsirado žmonių, kurie pasinaudojo padėtimi. Atsirado socialinė diferenciacija: vieni žmonės jautėsi nuskriausti, kiti, priešingai, labai pralobo.

Žmonių mąstymo transformacija taip pat buvo sudėtinga. Valstybė vertinama per asmeninio gyvenimo prizmę. Deja, matymas, kokioje aplinkoje gyvens vaikai ir anūkai, nuėjo į kitą planą. Gal šiandien gyvename kukliau, bet jaunajai kartai atsiveria naujų galimybių.

Teisinga ir intelektuali Lietuva

- Pastaruoju metu aktyviai svarstomos krašto plėtros perspektyvos, klojami pamatai 2020-ųjų strategijai. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po dešimties metų?

- Mūsų tikslas - išsivysčiusi, ekonomiškai pajėgi, socialiai teisinga, intelektuali ir kultūringa valstybė. Tada net iš Lietuvos išvažiavę tautiečiai sugrįš namo.

- Svarstant jūsų kandidatūrą tapti Seimo pirmininke sakėte, kad puikaus parlamento darbo pavyzdys ir siekiamybė jums yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo veikla. Ar per beveik pusmetį, kurį vadovaujate Seimui, pavyko priartėti prie šio idealo?

- Nors praėjo nedaug laiko, kai kas ta linkme jau padaryta. Pirmiausia džiaugiuosi, kad kiekybiškai nebeštampuojame įstatymų. Per daugybę metų buvo susiformavusi nuostata, kad Seimo darbas vertinamas pagal tai, kiek įstatymų priimama. Nebuvo noro aiškintis teisės aktų kokybės ir kaip jie veikia gyvenime.

Taip pat džiaugiuosi, kad iš vietos pajudėjo Konstitucijoje numatytos parlamentinės kontrolės vykdymas. Tą parodė Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose vykę tyrimai.

Žinoma, labiausiai jaudina įvairūs Seimo narių prasižengimai. Dėl jų jaučiuosi labai nemaloniai. Deja, yra parlamentarų, kurie nesupranta savo pareigų. Siekdami sudrausminti pravaikštininkus, be leidimo išvykusius į kelionę, pažeidusius viešuosius ir privačius interesus, netinkamai parlamentinei veiklai vykdyti skirtas lėšas naudojusius Seimo narius, esame priversti ieškoti netradicinių būdų, net griežtinti Seimo statutą.

Tvirta nuomonė

- Jūsų kalba vienoje radijo laidų pastūmėjo A.Čapliką atsistatydinti iš sveikatos apsaugos ministro pareigų. Ar nesijaučiate padariusi meškos paslaugą premjerui Andriui Kubiliui, kuris anksčiau išreiškė pasitikėjimą ministru?

- Pirmiausia noriu pasakyti, kad šiuo klausimu buvo nemažai žiniasklaidos interpretacijų. Manau, kiekvienas politikas turi turėti savo nuomonę ir susiklosčiusios situacijos vertinimą. Manęs neklausė, kaip vertinu A.Čapliko veiklą. Buvau klausiama, ką aš, kaip politikė, daryčiau, esant tokiai situacijai. Ne partijos vardu, net ne kaip Seimo pirmininkė, tiesiog kaip nemažai metų parlamente dirbanti politikė pasakiau, kaip elgčiausi. Įdomiausia, kad tokią savo poziciją išreiškiau trečią kartą per porą savaičių. Po pirmojo tokio interviu niekas nereagavo, po antrojo - taip pat. Trečią kartą sureagavo ir dar pasakė, kad atsistatydinti paskatinau būtent aš.

Dėl pasigirdusių interpretacijų, kad savo kalba pakenkiau Vyriausybei ar padariau meškos paslaugą A.Kubiliui, galiu tik dar kartą pakartoti: kalbėjau ne kaip partijos atstovė, ne apie A.Čapliką. Kalbėjau apie tai, kaip elgtųsi I.Degutienė, ir visada taip darysiu. Turiu tvirtą nuostatą, kad politikas turi ne tik vertinti situaciją, bet ir prisiimti politinę atsakomybę.

Svarbiausia - reforma

- Ar susiklosčiusi situacija neapsunkins valdančiosios koalicijos partnerių konservatorių ir liberalcentristų bendradarbiavimo tiek Seime, tiek Vyriausybėje?

- Kalbėjausi su A.Čapliku, ir jis man padėkojo, kad padėjau apsispręsti. Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) pasakė, kad iš koalicijos trauktis neketina. Jokių problemų neturiu ir dėl A.Kubiliaus. Buvau su juo susitikusi, jis puikiai supranta, kad mūsų nuomonės gali skirtis. Tačiau mes abu ir TS-LKD partija laikomės tvirtos pozicijos, kad sveikatos apsaugos sistemos reforma yra būtina.

- Ar tikite, kad valdančiajai koalicijai pavyks sutvirtėti bent kiekybiniu požiūriu? Derybos su Krikščionių partijos frakcija tarsi nejuda iš mirties taško.

- Šiuo klausimu negaliu nieko pasakyti, nes nesu derybų dalyvė. Tapusi Seimo pirmininke sustabdžiau narystę TS-LKD frakcijoje. Koalicijos partijų vadovų lygmeniu keliamas klausimas dėl gretų išplėtimo. Manau, artimiausiu metu, bent jau iki pavasario sesijos, šis reikalas turėtų būti išspręstas.

Iš Seimo LiCS frakcijos, regis, gali pasitraukti Žilvinas Šilgalis. Tada liktų mažumos koalicija. Daugumoje Vakarų valstybių dirba būtent tokios koalicijos, o svarbius sprendimus palaiko kai kurie valdantiesiems nepriklausantys parlamentarai. Toks modelis galimas ir Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"