TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės iždas finansinės dietos neskatina

2015 03 24 6:00
Jolita Vaickienė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdininkams blogų metų nebūna. Parlamentinės kontrolės rezultatai patvirtino, kad iš biudžeto maitinamos valdžios institucijos, ypač ministerijos, pernai gyveno plačiai, valstybės iždo pinigus leido be didesnio sąžinės graužimo.

Išanalizavęs praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo duomenis Seimo Audito komitetas didelių netikėtumų neatrado. 2014-aisiais, kaip ir anksčiau, ministerijose dosnia ranka dalytos premijos, negailėta lėšų reprezentacijai, transportui, komandiruotėms. Palyginti su ankstesniais metais, pernai dukart padidėjo išlaidos samdomiems ekspertams. Nebuvo numarinta ir tradicija didžiausią finansinių išlaidų “smūgį” atidėti iki didžiųjų žiemos švenčių.

Reprezentacijai negailėta

Reprezentacijai pernai išleista 17,7 mln. litų - 93 proc. suplanuotų lėšų. Išlaidos šiam tikslui buvo mažesnės nei ankstesniais metais, tačiau į 2012-ųjų lygį negrįžo. To galima buvo tikėtis, nes Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuva pirmininkavo 2013 metų antrąjį pusmetį. Daugiausia reprezentacinių išlaidų pernai turėjo Užsienio reikalų ministerija (URM) - 4 mln. litų ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) - 3,9 mln. litų (su pavaldžiomis įstaigomis). Seimo kanceliarija šioms reikmėms išleido 1,9 mln. litų, Policijos departamentas (su pavaldžiomis įstaigomis) - 890 tūkst. litų. Labiausiai - 20 kartų - didėjo Vilniaus dailės akademijos reprezentacinės išlaidos (nuo 10 tūkst. litų 2013 metais iki 200 tūkst. litų pernai). Klaipėdos apygardos teismo išlaidos ūgtelėjo 12 kartų (nuo 0,2 tūkst. litų iki 2,5 tūkst. litų), Šiaulių apygardos administracinio teismo - 9 kartus (nuo 0,1 tūkst. litų iki 0,9 tūkst. litų), Vyriausiosios rinkimų komisijos - 8 kartus (nuo 73,5 tūkst. litų iki 615,2 tūkst. litų).

Palyginti su 2013-aisiais, transportui pernai išleista 14 proc. daugiau - 16,4 mln. litų (palyginti su 2010 metais - net 36,3 proc. daugiau). Daugiausia važinėjo KAM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai (išleista 60,9 mln. litų). Policijos departamentas su pavaldžiomis organizacijomis išleido 20 mln. litų. Išskirtinai daug važinėjo ir Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai. Jų pernykštės išlaidos transportui padidėjo beveik 3 kartus - nuo 1,1 mln. litų iki 3,2 mln. litų.

Ekspertų poreikis

Pernai ministerijos juto didelį konsultantų ir ekspertų poreikį. Jiems samdyti buvo išleista 20,9 mln. litų - dukart daugiau nei užpernai. 2014 metais itin didėjo Energetikos ministerijos išlaidos ekspertams - nuo 1,6 mln. litų (2013 metais) iki 11,2 mln. litų. Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamos lėšos ekspertams pernai padidėjo 13 kartų (nuo 5,1 tūkst. litų iki 68 tūkst. litų). Sveikatos apsaugos ministerijos išlaidos konsultantams šoktelėjo beveik 8 kartus (nuo 31,6 tūkst. litų iki 250,8 tūkst. litų).

Ministerijų ir kitų įstaigų valdininkai pernai aktyviai kėlė kvalifikaciją. Daug lėšų šiam tikslui skyrė KAM - 1,6 mln. litų, Finansų ministerija - 1,2 mln. litų, Žemės ūkio ministerija - 1,1 mln. litų. Vis dėlto labiausiai išlaidas kvalifikacijai kelti padidino Konkurencijos taryba - daugiau kaip 87 kartus (nuo 0,8 tūkst. litų iki 62,6 tūkst. litų), Specialiųjų tyrimų tarnyba - 35 kartus (nuo 1,2 tūkst. litų iki 42 tūkst. litų).

2014 metais komandiruotėms buvo išleista 56,5 mln. litų - 93 proc. suplanuotų lėšų. Daugiausia lėšų šiems tikslams panaudojo KAM su pavaldžiomis įstaigomis - 12,7 mln. litų, URM - 6,2 mln. litų. Labiausiai išlaidas komandiruotėms padidino Etninės kultūros globos taryba - 22 kartus (nuo 0,2 tūkst. litų iki 4,4 tūkst. litų), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - 13 kartų (nuo 8,4 tūkst. litų iki 111 tūkst. litų ), Valstybinė kultūros paveldo komisija - 12 kartų (nuo 0,1 tūkst. litų iki 1,2 tūkst. litų).

Premijų lietus

Pernai pastebimai didėjo institucijų darbo užmokesčio išlaidos. Iš dalies tai lėmė per krizę sumažintų pareiginės algos ir priedų koeficientų atkūrimas. Vis dėlto 23 proc. didėjusios priemokos ir 62 proc. - premijos sukėlė abejonių auditoriams dėl tokių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Labiausiai didėjo priemokos, kuriomis darbuotojai skatinami už atliktas papildomas užduotis (58 proc.). Premijos į pensiją išlydimiems darbuotojams ūgtelėjo 4, mokamos švenčių proga - 2 kartus, jubiliejų - 90 proc., už gerą darbą kalendoriniais metais - 67 procentais. Iš visos premijoms 2014 metais išleista 12,6 mln. litų - 4,8 mln. litų daugiau nei 2013-aisiais. Daugiausia premijų buvo išmokėta Policijos departamento pavaldžiose įstaigose - 2,5 mln. litų, Vilniaus universitete - 1,9 mln. litų, Sveikatos mokslų universitete - 1,4 mln. litų, Švietimo ir mokslo ministerijoje - 1 mln. litų. 19 mln. litų kaip priedai pernai buvo išmokėti institucijų vadovams.

Dauguma finansinių “dovanėlių” buvo išdalyta 2014 metų ketvirtąjį ketvirtį - net 50 proc. visų premijų, 33 proc. visų per metus priskaičiuotų priemokų. Vadovus priemokų ir premijų lietus taip pat užklupo baigiantis metams.

Lauks Vyriausybės vertinimo

Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė žadėjo, kad išanalizuoti komiteto surinktą informaciją bus raginama Vyriausybė. Jos nuomone, premjeras turi žinoti, kas vyksta ministerijose, ir kartu su Vyriausybe priimti kardinalius sprendimus.

Audito komiteto nario Eligijaus Masiulio teigimu, Lietuvos valdininkai vis dar apimti pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpio nuotaikų ir negeba grįžti prie ankstesnių finansinių normų. “Akivaizdu, kad pernai institucijos gyveno neblogai. Tačiau abejonių dėl racionalus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo netrūksta. Ir didžiausia atsakomybė dėl to tenka Vyriausybei ir premjerui, įsipareigojusiems nedidinti lėšų administravimui ir valstybės valdymui”, - LŽ sakė E. Masiulis. Jam akivaizdu, kad suvaldyti valstybės tarnyboje klestinčių švaistūniškų tendencijų valdančioji dauguma neturi politinės valios.

Atsakyti, ar kuri nors institucija švaistė lėšas, anot profesoriaus Rimanto Rudzkio, neretai nėra paprasta. Jo teigimu, šiuo atveju reikėtų vadovautis dviem kriterijais – ar institucijos veiklos rezultatai gerėjo ir ar išlaidos mažėjo. “Visada sakydavau, kad apie tai, ar kokia nors valstybinė institucija dirba gerai, reikėtų spręsti pagal jos paslaugų vartotojų apklausas”, - LŽ sakė R. Rudzkis. Esą pasimokyti efektyvaus biurokratinio darbo mūsų valstybinis sektorius galėtų iš Skandinavijos šalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"