Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valstybės kontrolė: kariuomenė neišnaudojo visų priemonių

 
2016 10 25 11:57
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos kariuomenė ir kitos institucijos nepasinaudojo visomis galimomis teisinėmis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad šaukimus gavę karo prievolininkai įvykdytų įstatymų numatytas pareigas.

Tokią pagrindinę pastabą savo audito išvadose antradienį pateikė Valstybės kontrolė, įvertinusi lėšų ir turto naudojimą išlaikant ir vystant Lietuvos karinių vienetų pajėgumus.

Valstybės auditoriai pažymėjo, kad už karo prievolės administravimą atsakingos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Anot ataskaitos, grąžinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2015 metais į šaukimo sąrašus pateko 36 825 asmenys, jie šaukime nurodytu laiku privalėjo atvykti į Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės karo prievolės ir komplektavimo padalinį. Įstatymuose numatyta, kad prievolininkui nustatytu laiku neatvykus į Karo prievolės ir komplektavimo padalinį, jam pakartotinai turėjo būti siunčiamas šaukimo nurodymas atvykti, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Neatvykus ir po šio nurodymo turėjo būti kreipiamasi į policiją dėl karo prievolininko atvesdinimo.

„Nustatėme, kad iš 2 512 asmenų, gavusių šaukimo nurodymus, bet nurodytu laiku neatvykusių į minėtą padalinį, tik 36-iems buvo taikyta administracinė atsakomybė, o dėl atvesdinimo administracinės teisės pažeidimo protokolui surašyti į policiją kreiptasi tik dėl 318 asmenų. Taigi nepasinaudojusios visomis teisinėmis priemonėmis, karo prievolę administruojančios institucijos neužtikrino, kad asmenys, gavę šaukimus, įvykdytų teisės aktuose nurodytas prievoles“, – pažymima audito ataskaitoje.

Anot auditorių, Krašto apsaugos savanorių pajėgos teisinosi, kad atsakomybės taikymą apsunkino nuostata, jog surašant pažeidimų protokolą turi dalyvauti ir baudžiamas asmuo, taip pat tai, kad protokolui surašyti skiriamas pusmetis – šis laikas „turint ribotus žmogiškuosius išteklius“ yra per trumpas siekiant įvykdyti numatytas procedūras. Taip pat nurodyta, jog Seime registruotas projektas tobulinti šaukimo procedūrų vykdymo tvarkai.

Valstybės kontrolė taip pat turėjo pastabų dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo įgyvendinant mokslo tiriamųjų darbų ir eksperimentinės plėtros projektus – jais siekta modernizuoti kariuomenės pajėgumus. Projektams skirta 0,2 mln. eurų biudžeto lėšų.

„Atlikus vertinimą nustatyta, kad mokslo tiriamųjų darbų ir eksperimentinės plėtros projektai 2015 metais buvo atrenkami nepatvirtinus mokslinės plėtros krašto apsaugos sistemoje prioritetinių sričių. Dėl to Krašto apsaugos ministerija 2015 metais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai skyrė 0,1 mln. Eur finansavimą, nenurodydama konkrečių mokslo tiriamųjų darbų ir eksperimentinės plėtros projektų temų, kurias ji turėtų įgyvendinti“, – pažymi auditoriai.

Vertindami lėšų ir turto naudojimą organizuojant šauktinių aprūpinimą, karinių vienetų pajėgumų modernizavimą, disponavimą karinių vienetų turtu, taip pat ir žmogiškųjų išteklių valdymą reikšmingų pažeidimų auditoriai nenustatė.

Siekiant stiprinti ir modernizuoti karinių vienetų pajėgumus, 2015 metais vykdytos aštuonios investicijų projektų įgyvendinimo programos. Joms įgyvendinti panaudota 70 mln. eurų. 12 proc. šių lėšų skirta statybos darbams, o 88 proc. – ilgalaikiam turtui įsigyti. Daugiau nei pusė minėtos sumos skirta Karinių oro pajėgų infrastruktūros plėtrai, paieškos ir gelbėjimo bei oro erdvės stebėjimo sistemų sukūrimui.

Anot ataskaitos, grąžinus šauktinius, 2015-aisiais jų aprangai ir ekipuotei išleista 10,2 mln. eurų daugiau, nei prieš metus – vienam šauktiniui aprūpinti išleista 2,6 tūkst. eurų. Dar 1,9 mln. eurų pernai išleista kareivinių ir kitos infrastruktūros remontui.

Valstybės auditoriai nenustatė pažeidimų ir vertindami žmogiškuosius išteklius. Pažymima, kad dėl šauktinių grąžinimo krašto apsaugos sistemos įstaigose įvesta 215 naujų pareigybių, 90 proc. jų sukurta Logistikos valdybai dėl šauktinių aprūpinimo.

2015 metų rudenį Valstybės kontrolė paskelbė Krašto apsaugos ministerijos 2014 metų finansinio (teisėtumo) audito rezultatus. Auditoriai tada išsakė pastabų ir rekomendacijų dėl lėšų skyrimo ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo.

Auditoriai tada skelbė nustatę, kad neužtikrintas racionalus beveik 1,3 mln. eurų asignavimų panaudojimas, vykdant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos infrastruktūros plėtrą. Taip pat auditoriai teigė, kad ministerija neužtikrino, jog Krašto apsaugos resursų valdymo informacinės sistemos diegimo ir priežiūros paslaugų už beveik 1,4 mln. eurų viešojo pirkimo procedūros būtų atliktos pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Ataskaitoje būta ir daugiau pastabų, tačiau neužsiminta apie vadinamuosius „auksinių šakučių“ pirkimus, dėl kurių pastabų turėjo Viešųjų pirkimų tarnyba ir kuriuos vertino prokurorai kartu su karo policija. VPT nustatė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje. Dėl šių pirkimų buvo raginamas atsistatydinti krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"