TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės kontrolė kritikuoja prokurorus

2013 03 27 13:33
Prokuratūra tvirtino, kad Valstybės kontrolė pateikė neteisingus duomenis apie Valdovų rūmų atkūrimo išlaidas. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Generalinės prokuratūros viešai išplatintas pranešimas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų atstatymo buvo neetiškas, nekorektiškas ir gadinantis Valstybės kontrolės reputaciją, pareiškė valstybės kontrolierės pavaduoja Nijolė Mickuvienė.

"Mes tai priimame kaip neetišką, nekorektišką elgesį mūsų institucijos atžvilgiu (...) Mes tai traktuojame tokios institucijos, kaip Valstybės kontrolė, vardo diskreditavimą", - trečiadienį per Seimo Audito komiteto posėdį sakė N.Mickuvienė.

Ji pranešė, kad pirmą kartą Generalinė prokuratūra valstybės kontrolieriams neatsiuntė savo nutarimo, tik pranešė apie patį sprendimą. Prokurorų argumentus, pasak N.Mickuvienės, jie žino tik iš Generalinės prokuratūros išplatinto pranešimo spaudai.

"Visą tą laiką mums spauda duoda skambučiais - kur jūsų nuomonė, ką jūs manote. Apie ką mes galime manyti? Apie spaudos pranešimą? Pirmą kartą mes negavome to sprendimo", - kalbėjo valstybės kontrolės pavaduotoja.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys pranešė, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą trečiadienį Valstybės kontrolei turėtų būti išsiųstas.

Kovo 18 dieną išplatintame pranešime prokuratūra tvirtino, kad Valstybės kontrolė pateikė neteisingus duomenis apie Valdovų rūmų atkūrimo išlaidas, neatsižvelgė į statybinių medžiagų ir darbų kainų pokyčius ir pan.

Buvusi Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė priminė, kad Valstybės kontrolė ir Viešųjų pirkimo tarnyba buvo konstatavusi ne vieną rimtą pažeidimą vykdant Valdovų rūmų atkūrimą, todėl kažkas už tai turi prisiimti atsakomybę.

G.Plioplys priminė, kad "ne visi pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę". Prokurorai būtent tokios atsakomybės ir neįžvelgė. Jis pripažino, kad įstatymų pažeidimų, numatančių administracinę atsakomybę, nustatyta, tačiau jiems visiems yra suėjęs senaties terminas.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas tvirtino, kad atkuriant Valdomų rūmus padaryta sisteminių viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų. Jis minėjo, kad į derybas kviestos įmonės dėl skirtingų objektų, pavyzdžiui, derėtasi dėl 12 objektų, o sutartis pasirašyta dėl 14, vokai su konkurso dalyvių pasiūlymais atplėšti nesudarius viešųjų pirkimų komisijos ir pan.

Nors prokuratūra konstatavo nenustačiusi faktinių duomenų apie neteisėtą Valdovų rūmams atkurti skirtų lėšų užvaldymą, pasisavinimą ar jų iššvaistymą, trečiadienį paaiškėjo, kad statybinių darbų ekspertizė nebuvo atlikta. Vyriausybė atsisakė jai skirti lėšų. G.Plioplys negalėjo tiksliai nurodyti, kokios sumos šiai ekspertizei prašyta. 2011 metais skelbta, kad tokia ekspertizė gali kainuoti iki 2 mln. litų.

Seimo Audito komiteto nariai ragino Valstybės kontrolę apskųsti G.Plioplio priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to, parlamentarai žada į kitą posėdį kviesti generalinį prokurorą, Kultūros ministerijos atstovus ir toliau nagrinėti lėšų panaudojimo teisėtumą atkuriant Valdovų rūmus Vilniuje.

Kovo 15 dieną Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų atstatymo, nes nepasitvirtino Valstybės kontrolės išvados.

Jis buvo pradėtas pagal Valstybės kontrolės pranešimą ir valstybinio audito ataskaitą, kurioje teigta, jog Valdovų rūmų atkūrimo išlaidos padidėjo 3,63 karto nuo 114 mln. 670 tūkst. litų (numatytos sumos) iki 367 mln. 669 tūkst. litų (galutinės kainos).

Vertindami šiuos auditorių pateiktus duomenis, tyrėjai, ekspertai ir prokurorai nustatė, kad jie nėra tikslūs. Paaiškėjo, kad sudarant sutartį dėl Valdovų rūmų statybos, išvis nebuvo sutarta dėl jų kainos, o tik nustatytas jos apskaičiavimo mechanizmas - formulė.

Ekspertų išvadoje konstatuota, kad iš viso Valdovų rūmų atstatymo darbams tirtu laikotarpiu panaudota 213 mln. 116 tūkst. litų, tuo metu Valstybės kontrolės nurodyta gerokai didesnė suma tebuvo prognozuojama visiško rūmų atstatymo kaina.

Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad Valstybės kontrolė darydama savo vertinimus neatsižvelgė, kad 2000 metais su Valdovų rūmų atkūrimu susijusių institucijų darbuotojai, skaičiavę ir rengę pirminius Valdovų rūmų atstatymo dokumentus, neturėjo objektyvių galimybių įvertinti ir žinoti kaip 2000-2010 metais keisis statybos medžiagų, darbo užmokesčio ir kitos rinkos kainos, kokie bus archeologinių ir kitų tyrimų rezultatai bei kokie sprendimai bus priimti įgyvendinant Seimo priimtą Valdovų rūmų atkūrimo įstatymą bei Vyriausybės patvirtintą Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Šiemet iki liepos 1 dienos turėtų būti baigtas pirmasis rūmų atkūrimo etapas ir atidarytas muziejus. Kada bus atkurti visi rūmai, niekas neprognozuoja.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"