TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės kontrolierė ieškinio neatsiims

2013 10 30 10:10
G.Švedienė Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako Seimo valdyboje buvusi įkalbinėjama atsiimti ieškinį dėl nesumokėto atlyginimo dalies grąžinimo, bet to neplanuojanti daryti.

Dėl siekio per teismą atgauti sumažintą atlyginimą valstybės kontrolierę į posėdį trečiadienį kvietėsi Seimo valdyba. "Mes kreipėmės į teismą su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nuo spalio pirmos dienos, kai Vyriausybė priėmė sprendimą atstatyti daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, susiklostė situacija, kad yra alogiška darbo užmokesčio sistema, kai aukštesnio rango pareigūnai uždirba mažiau nei žemesnio rango pareigūno, didesnės atsakomybės ribas turintys žmonės uždirba mažiau nei jų pavaldiniai", - po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė G.Švedienė.

Ji patvirtino, jog Seimo valdyboje buvo įkalbinėjama atsiimti ieškinį. "Taip, buvo kalba apie tai (ieškinio atsiėmimą - red), taip, buvo pasiūlymas atsiimti ieškinį, bet tai ne asmeninė problema, tai institucinė problema, visų institucijų, kuriose dirba valstybės pareigūnai, tokia susiklosčiusi situacija", - sakė valstybės kontrolierė. "Šiuo metu aš to neplanuoju", - klausiama, ar atsižvelgs į Seimo valdybos narių pasiūlymus atsiimti ieškinį, atsakė G.Švedienė.

Po G.Švedienės apsilankymo Seime Valstybės kontrolė išplatino jos pareiškimą. Jame pažymima, kad priimant pataisas dėl KT nutarimo įgyvendinimo "buvo gerai žinoma, kad dėl pažeistų proporcingumo principų atstatant atlyginimus valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams ir teisėjams bus sukurti dar didesni sisteminiai iškraipymai, tačiau niekas nebuvo daroma, kad būtų panaikinti visi prieš penkerius metus įstatymų lygiu padaryti pažeidimai".

"Buvo sudarytos prielaidos susiklostyti situacijai, kurioje dar labiau iškreipiami apmokėjimo už darbą proporcingumo ir teisingumo principai", - pranešime cituojama G.Švedienė.

Kalbėdama apie apsisprendimą kreiptis į teismą, G.Švedienė sakė, jog tai nebuvo spontaniškas žingsnis. "Buvo ieškoma atsakymų į klausimą, ar Vyriausybė neketina konstitucinius principus atstatyti visa apimtimi ir Konstitucinio Teismo nutartį pritaikyti plačiau. Kalbėjome su atsakingais valstybės pareigūnais, tačiau negavome nė mažiausio patikinimo, kad kaip tik taip ir bus daroma", - rašoma pareiškime.

"Jei Konstitucinis Teismas pripažins, kad atlyginimų sumažinimas valstybės pareigūnams prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams ir atlyginimų dydžiai bus atstatyti, neišmokėtų atlyginimų dalies esame pasirengę lauki tiek, kiek reikės", - pranešime cituojama G.Švedienė.

Ji taip pat sako nesutinkanti su kai kurių politikų vertinimais, jog kreiptis į teismą dėl neišmokėtos atlyginimo dalies yra nemoralu. "Visiškai nesutinku su kai kurių politikų vertinimais, apeliuojančiais į moralę. Argi mūsų valstybėje siekti tiesos ir teisingumo jau tapo nemoralu?", - pareiškime cituojama kontrolierė.

Seimo valdybos narys, opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius sakė neigiamai vertinantis valstybės kontrolierės sprendimą neatsiimti ieškinio ir svarstė, jog būtų galima esant tokioms situacijoms, kai valstybės mastu yra priimamas sprendimas dėl kompensacijų ir t.t., neleisti kreiptis į teismą su asmeniniu ieškiniu.

"Valdyba siūlė atsiimti kreipimąsi į teismą, bet, kaip aš supratau, tai nebus daroma. Aš vertinu prastai tokius sprendimus, o šiaip jau, mano manymu, ir aš siūliau valdyboje inicijuoti sisteminį problemų sprendimą tokiu atveju, kai valstybė svarsto ir priima sprendimus dėl kompensacijų išmokėjimų, teismuose atskiri ieškiniai iš viso neturėtų būti nagrinėjami. Tam, aišku, reikėtų keisti įstatymus, bet aš manau, kad tai, ką matome dabar, akivaizdžiai rodo, kad sistema darosi nesureguliuota ir darosi pavojinga", - žurnalistams sakė A.Kubilius.

Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė sako, jog Seimo valdyba valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės skundą teismui dėl neišmokėtos atlyginimo dalies vertina kaip nemoralų, tačiau sutinka, kad pagal įstatymus kontrolierė - teisi.

"Visa valdyba vieningai išreiškė nuomonę, kad moraliniai principai yra paminti. Valdyba siūlė kontrolierei atsiimti ieškinį ir taip išspręsti problemą, bet kontrolierė atsisakė. Manau, kad tai yra balansavimas tarp etikos kodekso, mes įžvelgėme nepagarbą paprasčiausiems Lietuvos žmonėms ir valstybei. Kas būtų valstybėje, jei visi pradėtumėm, tiek visi 141 Seimo narys, Vyriausybės nariai, kiti pareigūnai, kurie yra tokioje pačioje situacijoje, prašyti kompensacijų, negrąžinę žmonėms pensijų. Čia yra moralinis aspektas", - trečiadienį žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Klausiama, ar Seimo valdybos siūlymo nepaisanti valstybės kontrolierė gali sulaukti kokių pasekmių, parlamento vadovė pabrėžė, jog vertinant pagal teisės normas pareigūnė niekam nenusižengė. "Teisinio sprendimo negali būti, kadangi teisiškai ji yra teisi. Ji turi tokią teisę, bet ar tai moralu, valdyba mano, kad ne", - sakė L.Graužinienė.

Antradienį Valstybės kontrolėje lankėsi už parlamentinę kontrolę atsakingas Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis. Pasak parlamentaro, jis domėjosi, "kokie buvo motyvai kreipiantis į teismą dėl, kaip manoma, neteisėtai sumažintų atlyginimų valstybės pareigūnams". Pranešime teigiama, kad valstybės kontrolierė paaiškino, jog įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutartį ir Vyriausybei atstačius atlyginimus valstybės tarnautojams, "išryškėjo akivaizdus mokėjimo už darbą proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimas".

Pasak pranešimo, atstačius atlyginimus valstybės tarnautojams, Valstybės kontrolėje susidarė tokios apmokėjimo už darbą proporcijos, kai mažesnę atsakomybę turinčių ir siauresnes funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra 22-30 proc. didesnis už įstaigai vadovaujančių valstybės pareigūnų darbo užmokestį.

Teigiama, jog šiuo metu valstybės kontrolieriaus alga prilygsta departamento direktoriaus pavaduotojo atlyginimui, o kontrolieriaus pavaduotojų atlyginimai yra skyrių vedėjų dydžio. Panašios disproporcijos atlyginimų sistemoje atsirado visose įstaigose, kurioms vadovauja valstybės pareigūnai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) yra gavęs per tūkstantį valstybės tarnautojų ir teisėjų skundų dėl per krizę sumažintų algų. Skundais prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2009 metų susidariusį nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą.

Konstitucinis Teismas yra pareiškęs, kad atlyginimai teisėjams ir valstybės tarnautojams sumažinti neproprocingai, taigi ir neteisėtai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"