TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės kontrolierius pažadais netiki

2015 10 21 6:00
Arūnas Dulkys Stasio Žumbio nuotrauka

Optimistinius skaičius daug metų į biudžeto rodiklius prirašanti Vyriausybė vis planuoja jo perteklių, tačiau niekaip to nepasiekia. Sudėlioję kitų metų biudžetą valdantieji ir vėl skelbia gražius tikslus, bet jų lūkesčiai – nepagrįsti. Jau ilgai Lietuva nesilaiko ir Fiskalinės drausmės įstatymo.

Tai duodamas interviu „Lietuvos žinioms“ pabrėžė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, neigiamai vertinantis Vyriausybės parengtą kitų metų biudžeto projektą.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad jau kelerius metus daugėja įstatymų pažeidimų, susijusių su iždo lėšų naudojimu. Šiemet nustatyta, kad pernai, palyginti su ankstesniais metais, taip išleistų pinigų suma išaugo tris kartus ir siekė 233 mln. litų.

Valdžiai įspėjimai nerūpi

– Valstybės kontrolė įspėjo, jog planuojamas valdžios sektoriaus deficitas yra per didelis, galintis kelti valdžios finansų ilgalaikio tvarumo riziką. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius ramino, kad viskas gerai – esą tai leidžia Europos Komisija (EK). Kas kontrolieriams sukėlė nerimą?

– Finansų ministerija, teikdama 2016 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kartu pasiūlė Seimui priimti nutarimą 2016–2018 metams nustyti vidutinio laikotarpio tikslą su tam tikru skaičiumi, kuriuo mes abejojame. Manome, kad ne didesnis kaip 1 proc. BVP deficitas galėtų būti tik tuo atveju, jei Lietuvos valdžios sektoriaus finansinio ilgalaikio tvarumo rizika būtų maža.

Lietuvos stabilumo 2015 metų programą EK įvertino kaip vidutinę. Mes taip pat ją vertiname kaip vidutinę. 2014-aisiais, kai buvo tvirtinamas šių metų biudžeto projektas, įspėjome, kad vien įstatymais įsipareigoti pasiekti biudžeto perteklių 2018 metais ir prirašyti gražių skaičių neužteks. Optimistinius tikslus galima pasiekti tik esant tvirtai politinei valiai.

– Bet pernai viskas taip ir baigėsi Valstybės kontrolės pastabomis. Panašiai, matyt, bus ir šiemet – politikų noras išlaidauti yra stipresnis.

– Tai visų pirma yra Lietuvos įsipareigojimas sau pačiai – laikytis to, ką įsipareigojome. Mūsų finansų istorijoje būta daug atvejų, kai konvergencijos programose nusibrėždami trejų metų projekcijas vis ką nors susiplanuojame – arba artimą nuliui, arba perteklių. Bet per 25-erius atkurtos nepriklausomybės metus nebuvo nė vieno atvejo, kad mūsų biudžetas būtų buvęs perteklinis.

Negalima negirdėti nei Tarptautinio valiutos fondo, nei EK, nei mūsų pačių ekonomistų įspėjimų, kad mūsų rezultatai – vieni prasčiausių Europos Sąjungoje (ES). Kalbu apie rezultatus, kurie susiję su socialine atskirtimi. Be to, esame sparčiausiai senstanti šalis ES. Juk iš to kyla grėsmių ilgalaikiam ekonomikos augimui, tvarumui. Mažėja darbingo amžiaus žmonių, o tai kelia pavojų mūsų pensijų sistemos tvarumui.

Drausmės nesilaikoma

– Prieš porą metų nemažai kalbėta, kad fiskalinės drausmės įstatymai neleis politikams manipuliuoti šalies finansais, padidins jų atsakomybę. Regis, taip neatsitiko.

– 2007 metais priėmėme Fiskalinės drausmės įstatymą, bet netrukus prasidėjus krizei buvo taikytos jame numatytos išlygos, o išsikapstę iš krizės, galima sakyti, nė karto to įstatymo nesilaikėme, nes toliau taikėme išlygas arba keitėme įstatymą tam, kad jo būtų laikomasi. Balandį patvirtintoje Stabilumo programoje Vyriausybė išsikėlė ambicingus tikslus, bet jau teikdama kitų metų biudžeto projektą bando naudotis įstatymo numatyta išimtimi.

Dabar europinės institucijos stebi, kaip laikysimės to, ką įrašėme įstatymuose, sukūrę neblogą fiskalinės drausmės infrastruktūrą. Ar vėl būsima trejų metų projekcija sugrius jau pirmais metais apeliuojant į tai, kad antrais viską padarysime dvigubai geriau, o trečiais – dar geriau? Juk kam nors tai daryti reikės.

Ne EK mus vertė priimti ambicingus planus. Tai yra Lietuvos nacionalinis sprendimas. Aiškiai matome, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė turi gražių tikslų, bet juos grindžia savo lūkesčiais.

Apgaulinga statistika

– Skelbėte, kad nustatytų pažeidimų naudojant biudžeto asignavimus tik daugėja. Kaip apibendrintumėte padėtį, ir kodėl ji prastėja?

– Bendras pažeidimų arba toleruotinos klaidos lygis nėra didelis. Tarkime, ES mastu susitarta, kad jei klaidų lygis neviršija 2 proc., tai byloja apie neblogą sistemos bendrą vidaus kontrolę. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 1 procentą.

Tačiau statistika gali būti apgaulinga. Esmė ta, kad kai kuriose pozicijose matome didėjantį teisės aktų pažeidimo laipsnį. Pernai 233 mln. litų panaudota pažeidžiant teisės aktus. Reikia susitarti, ar tie pažeidimai yra reikšmingi, ar ne. Ar tai spjūvis valstybei į veidą, ar ne? Nuo to susitarimo viskas ir priklauso. Kitaip natūralu, kad valstybės tarnautojas mokesčių mokėtojui gali sakyti, jog ta suma – tik maži bendrų biudžeto asignavimų procentai.

Todėl norime akcentuoti tam tikras pozicijas, kuriose, palyginę 2–3 metų pokytį, matome, kad pažeidimų daugėja 3–9 kartus.

Pažeidimų požiūriu rizikingos sritys buvo valstybės investicijų planavimas, jų vykdymas ir, kaip visada, viešieji pirkimai, kartais – neekonomiškas biudžeto lėšų naudojimas. To priežastis būtų galima suskirstyti į kelias grupes: vidaus kontrolės sistemų įstaigose trūkumai, žmogiškasis faktorius – akivaizdi kompetencijos, atsakomybės stoka, kartais – pačių teisės aktų sudėtingumas ir neaiškumas.

PSDF lėšas semia neteisėtai

– Valstybės kontrolė antrus metus iš eilės konstatuoja, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos dalies centralizuotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinių tarnybų teikiamoms paslaugoms apmokėti skiriamos neteisėtai. Kaip Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kodėl tie pažeidimai nesiliauja?

– Ministerija šių metų liepos 2 dieną sudarė naują centralizuotų dispečerinių tarnybų teikiamų paslaugų vertinimo komisiją ir patvirtino jos darbo reglamentą. Tačiau komisija iki šiol neturi aiškių įstatymais suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų šiam vertinimui atlikti. Kadangi minėti ministerijos veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant teiktas rekomendacijas, yra aktualūs kalbant apie šių metų PSDF lėšų panaudojimą, jų vertinimą atliksime kito audito metu.

– Atrodo, kad SAM – viena problemiškiausių institucijų. Valstybės kontrolė nustatė, jog ministerija neužtikrino, kad gyvybiškai būtinas greitosios medicinos pagalbos paslaugas visuose Lietuvos regionuose būtų skatinama teikti vienodai kokybiškai. O Valstybinė ligonių kasa ne visai racionaliai ir skaidriai panaudojo kelis milijonus.

– Pabrėžtina, kad už operatyvumą neskatintos GMP brigados, kurioms dispečerinės paslaugas teikė centralizuotos GMP dispečerinės, naudojančios Bendrojo pagalbos centro (BPC) programinę įrangą. SAM informavo, kad nuo šių metų birželio BPC informacinėje sistemoje atliko pakeitimus, leidžiančius vertinti GMP brigadų operatyvumą.

Kad PSDF biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai, Valstybinei ligonių kasai siūlėme peržiūrėti atitinkamų struktūrinių padalinių darbuotojų pareigybių aprašymus ir priskirti jiems konkrečias pareigas ir atsakomybę bei nuodugniai išsiaiškinti netinkamo pirkimo sąlygų parengimo, tiekėjo pasiūlymo ir sutarties neteisėto pakeitimo aplinkybes, priimti reikiamus sprendimus dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo užtikrinimo ateityje.

Valstybės turtas dar nesuskaičiuotas

– Iki šiol ne visas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas yra tinkamai įvertintas ir registruotas. Tačiau dar ankstesnės Vyriausybės valdymo laikais suskaičiuota, kad valstybės turtas siekia apie 18 mlrd. litų. Kodėl šio turto vis nesiseka įvertinti?

– Ir šiemet Seimui pateiktoje išvadoje dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio pažymėjome, kad jis dar neparodo tikrosios viso mūsų valstybei priklausančio turto vertės. Pavyzdžiui, neapskaityta miško žemė ir miškas. Šiai užsitęsusiai problemai išspręsti reikia ir politinės valios. Finansų ministerijai, kaip apskaitos politiką formuojančiai institucijai, pasiūlėme imtis iniciatyvos sprendžiant šį klausimą.

– Valstybės kontrolei anksčiau vadovavusi Giedrė Švedienė daug kalbėjo apie viešojo intereso gynimą. Kokia situacija šioje srityje? Ar būta atvejų, kai pavyko apginti viešąjį interesą arba bandyta tai daryti?

– Pernai ir šiemet teismuose nagrinėtos keturios bylos dėl viešojo intereso gynimo, jose dalyvavo ir Valstybės kontrolė. Pernai valstybinio audito dokumentus teisėsaugos institucijoms kontrolieriai perdavė trimis atvejais, užpernai – penkiais. Šiemet – nė karto, tačiau metai dar nesibaigė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"