TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės laivo tyko skolos ledkalnis

2011 03 31 0:00
SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda išaugusią valstybės skolą vertina kaip rimtą ūkio atsigavimo kliuvinį.
Alinos Ožič nuotrauka

Vien per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 20 mlrd. litų pasiskolinusi Lietuva ir didžiąją šių lėšų dalį išleidusi ne efektyvioms investicijoms, o biudžeto skylėms lopyti, teigiamas ekonomikos atsigavimo pasekmes pajus vėliau nei kitos šalys.

Lietuvos valstybės skolinimasis augo pavojingu greičiu - vien pernai valstybė pasiskolino 11,9 mlrd. litų, o 2009 metais - 13,8 mlrd. litų. Finansų ministerijos (FM) duomenimis, visa valstybės skola praėjusiųjų metų pabaigoje siekė daugiau nei 36,5 mlrd. litų, o tai sudarė beveik 39 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vadinasi, kiekvienas šalies pilietis - nuo kūdikio iki senelio - praėjusiųjų metų pabaigoje buvo skolingas daugiau nei 11 tūkst. litų. Jei skaičiuotume tik dirbančiuosius Lietuvos gyventojus, kurie kuria pridėtinę vertę ir kurių sumokamais mokesčiais valstybė pildo biudžetą ir atsiskaito su kreditoriaus, virš kiekvieno jų galvos kabo apie 19 tūkst. litų skola.

Vien vadinamųjų skolos aptarnavimo išlaidų, kurių didžiąją dalį sudaro mokamos palūkanos, šiemet šalies biudžete numatoma sumokėti 1,917 mlrd. litų. Mokėtinas paskolos palūkanas padalijus šalies gyventojams, kiekvienam jų šiemet kliūva daugiau nei 550 litų.

Palūkanoms už ankstesnių metų įsiskolinimą šiemet valstybei teks atseikėti gerokai daugiau, nei 2011-ųjų biudžete yra numatyta skirti viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, t. y. vidaus reikalų, teismų, policijos, priešgaisrinės apsaugos, sienos apsaugos, kalėjimų ir kitoms tarnyboms išlaikyti, kurioms numatyta apie 1,6 mlrd. litų. Arba dvigubai daugiau nei numatomos išlaidos šalies gynybai, kurioms skiriama apie 1 mlrd. litų.

"Pastaroji krizė Lietuvai kainavo labai brangiai. Iš Rusijos krizės išlipome su kiek didesne nei 20 proc. BVP skola, o po šios krizės valstybės skola dvigubai didesnė. Vadinasi, atitinkamai mažesnės galimybės vykdyti aktyvią valstybės investicijų politiką ar mažinti mokesčius. Todėl mūsų ekonomikos atsigavimas bus labiau komplikuotas ir ilgiau užtruks", - LŽ konstatavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Skolinamasi toliau

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius valstybės skola dar ūgtelėjo pora milijardų ir jau siekia beveik 38 mlrd. litų. Šių metų pradžioje vidaus rinkoje pasiskolinta 446 mln. litų, o kovą tarptautinėse rinkose buvo išplatinta dešimties metų trukmės 750 JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) obligacijų emisija, kurios metų palūkanų norma yra 6,37 procento. Tai reiškia, kad vien už ją per ateinantį dešimtmetį Lietuvai teks pakloti daugiau nei 1 mlrd. litų palūkanų.

FM tvirtina, kad šiais metais skolinimasis tikrai nebeaugs tiek, kiek augo pastaruosius dvejus metus. "Šiemet biudžeto deficitui finansuoti, o taip pat ankstesnėms skoloms grąžinti reikės skolintis beveik perpus mažiau nei pernai - 6,1 mlrd. litų", - LŽ ramina FM Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas. Tiesa, priduria jis, atsižvelgiant į tai, kad 2012 metais Lietuvai reikės grąžinti 2002-aisiais išleistą ir 2006 metais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją, numatoma galimybė kaupti dalį lėšų šiai emisijai išpirkti. "Jeigu susiklostytų skolinimuisi palanki padėtis finansų rinkose, šiam tikslui papildomai būtų skolinamasi iki 1,7 mlrd. litų", - nurodo FM atstovas.

Bloga žinia ir ta, kad kitais metais prasideda anksčiau leistų obligacijų išpirkimo maratonas - kasmet iki pat 2018-ųjų Lietuvai teks išpirkti tarptautinėse rinkose leistas emisijas, tarp jų - ir G.Norkūno minėtąją 1 mlrd. eurų emisiją 2012 metais.

FM planuoja, kad valdžios sektoriaus skola 2011 metų pabaigoje turėtų sudaryti apie 40 proc. projektuojamo BVP, tačiau ateityje turėtų palengva mažėti. "Kitais metais siekiama viešųjų finansų deficitą sumažinti iki 3 proc. BVP. Tai padės stabilizuoti skolos augimą, o toliau siekiant biudžeto pertekliaus palaipsniui mažinti ir skolą", - ateities gaires brėžia G.Norkūnas.

G.Nausėda primena SEB banko prognozes - valstybės skola dar augs iki 2012 metų ir gali siekti iki 42-45 proc. BVP, o tada pradės palengva mažėti.

Verslui, kuris jau kelia galvą po sunkmečio ir didina eksporto apimtį, labiausiai kelia nerimą, kad kraštui vis labiau prasiskolinant nebūtų priima sprendimų didinti mokesčius.

"Mokesčių lygis Lietuvoje šiuo metu nėra labai žemas, bet su juo dar galima taikstytis ir dirbti. Tačiau jei skola pasiektų tokį lygį, kad vienintelis jos finansavimo būdas taptų papildomas mokesčių kėlimas, tai būtų didelis smūgis. Galima prognozuoti, kad nemažai įmonių būtų priverstos iškelti verslą iš Lietuvos, dar sumažėtų užsienio investicijų, kurių ir šiandien nedaug teturime", - LŽ teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Pigiau skolintis - negarbė

Valstybės skolinimosi bumas prasidėjo 2009 metais, ekonomikos krizei krečiant Lietuvos ūkį, o nacionaliniame biudžete atsivėrus pragaištingoms skylėms. Lietuva, skirtingai nei šiemet sėkmingai bendrąją valiutą eurą įsivedusi Estija, nebuvo sukaupusi jokių rezervų.

"2009, 2010 ir ateinančių metų Lietuvos skolinimosi poreikį bei su juo susijusias išlaidas iš esmės lemia tai, kad 2006-2008 metais laikinos viršplaninės biudžeto pajamos buvo verčiamos nuolatiniais įsipareigojimais mokėti padidintas motinystės išmokas ir pensijas, darbo užmokestį pedagogams, medikams, valstybės tarnautojams. Didžiausias skolinimosi poreikis buvo 2009 metais, nes į juos persikėlė dalis 2008-aisiais priimtų sprendimų ir taip - jau per sunkmetį - dar didino išlaidas. Kitaip nei skolindamasi valstybė negalėjo finansuoti deficito, nes ekonomikos augimo laikotarpiu nebuvo sukauptas lėšų rezervas", - aiškino G.Norkūnas.

Skolintasi ne tik daug, bet ir brangiai, ypač 2009-aisiais. Lietuva nesikreipė į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), bet bandė pati ieškoti lėšų vidaus ir užsienio finansų rinkose, tačiau valstybei, tuomet balansavusiai ties finansinio žlugimo riba, jose buvo skolinama itin aukštomis palūkanomis. Skirtingai nei Lietuva, iš TVF tuo metu ryžosi pasiskolinti Latvija, Vengrija ir net krizės menkai paliesta Lenkija.

Garbės negana

"Buvo skolinamasi finansų rinkose labai aukštomis palūkanomis, nors beveik visos sunkumų turinčios šalys tuo metu sudarė skolinimosi susitarimus su TVF", - LŽ nurodė nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Ekonomisto Raimondo Kuodžio nuomone, Lietuvai vertėjo kreiptis į TVF, tačiau buvo priimtas politinis sprendimas to nedaryti ir už tai šiandien tenka brangiai mokėti. "Mano asmenine nuomone, Lietuvai visai nebūtų gėda eiti į TVF ir skolintis už pigias palūkanas. Nebūtina kraujui lašant iš nosies maldauti pinigų finansų rinkose už milžiniškas palūkanas. Bet kai kurie politikai konstravo savo tapatybę, sakydami, kad Lietuva nėra šalis impotentė ir mes galime skolintis rinkose, nesvarbu, kokia kaina. Nemanau, kad šiuo atveju buvo laimėta garbė, o jei ką nors mes ir laimėjome, nemanau, kad tai buvo verta pinigų, kuriuos dedame ant šio aukuro", - vienoje žiniasklaidos diskusijų yra sakęs R.Kuodis.

Parlamentaro socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus nuomone, atsisakymas skolintis iš TVF buvo didžiulė klaida, dėl kurios ūkio atsigavimą Lietuva pajus vėliau nei kitos šalys.

"Buvo skolinamasi labai brangiai, pavyzdžiui, 10 metų laikotarpiui su 8 proc., o kartais - dar didesnėmis palūkanomis, taigi trigubai brangiau, nei iš TVF pasiskolino latviai. Tai reiškia, kad kai ekonomika pradės atsigauti, kai skolinimosi politika finansų rinkose pasikeis ir palūkanos ženkliai sumažės, Lietuva ir toliau turės mokėti tas didžiules palūkanas. Nors Lietuvos ūkis atsigauna, iš to papildomų pajamų nelabai ir matysime, nes jas teks nukreipti skolos aptarnavimo išlaidoms finansuoti", - LŽ aiškino A.Butkevičius.

Politikų į kampą įvaryta FM, negalėdama kreiptis į TVF, buvo priversta lėšų ieškoti nusekusiose ir brangiose vidaus bei užsienio finansų rinkose - net nusižengiant įstatymams. Valstybės kontrolė pernai nustatė, kad 2009 metų pradžioje, kai prie FM vairo stojo Algirdas Šemeta, valstybė iš komercinių bankų skolinosi neviešai - be konkursų, ko šalies įstatymai nenumato. Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleisti neviešu būdu, 2009-aisiais sudarė didžiausią - 56 proc. - skolinimosi vidaus rinkoje dalį. Kontrolierių manymu, tikėtina, kad dėl to valstybė mokėjo per dideles palūkanas, be to, taip pablogino paskolų sąlygas kitiems gavėjams.

Pinigai - į kaminą

Net beveik iki 40 proc. šalies BVP dydžio išaugusi Lietuvos valstybės skola iš principo nelaikytina labai didele - daugelis ES šalių įsiskolinusios gerokai daugiau. Kai kurių, tokių kaip Graikija ar Italija, skolos viršija 100 proc. šalių BVP.

Tačiau, LŽ kalbintų ekspertų įsitikinimu, baugina ne pats skolos dydis - skolinimasis yra normalus procesas - bet skolos augimo tempas, tai, kam naudojami pasiskolinti pinigai ir ar jie padeda pagrindą valstybės ūkio augimui.

"Pažiūrėkime į Estiją - jos skola yra apie 6,5 proc. BVP, tačiau Estija pati turi investicijų užsienyje, taigi jos grynoji skola yra ties nuliu. Tai reiškia, kad geografiškai netolima Estija praktiškai nemoka palūkanų ir gali pritraukti investicijų, sukurti palankesnę mokestinę aplinką, ko negali įsiskolinusi Lietuva. Buvome panašios valstybės, tačiau išsiskyrėme gebėjimais valdyti finansus, ir ateityje Estija taps gerokai patrauklesnė investicijoms bei turės galimybių mažinti mokesčių naštą gyventojams ir verslui", - aiškina S.Jakeliūnas.

Vadinamoji auksinė skolinimosi taisyklė numato, kad skolinimasis turi būtų efektyvus - skolintis reikia tik tokioms išlaidoms apmokėti, kurios ateityje duos pajamų ir sudarys sąlygas grąžinti skolą. Lietuvoje taip nėra - skolintomis lėšomis "gesinami gaisrai" ir kaišomos biudžeto skylės. Kita vertus, niekaip nesiryžtama pertvarkyti socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių, kurie tvarkomi neefektyviai, biudžetui kainuoja labai brangiai, o žmonėms nesuteikia kokybiškų paslaugų.

"Centrinės valdžios skola vien per 2010 metus, kurie jau buvo ekonomikos stabilizavimosi metai, absoliučiais skaičiais išaugo trečdaliu. Tuo metu, kai politikai ragino žmones nesiskolinti, kaltino juos, neva jie skolinosi neatsakingai, patys elgėsi dar neatsakingiau. Nei jiems labai rūpi, kiek jie pasiskolins - juk ne patys grąžins, nei jiems labai rūpi, kam konkrečiai pinigai bus išleidžiami", - LŽ tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.

Anot jos, "stulbinamas" skolos augimo tempas pirmiausia yra negebėjimo tvarkyti viešąjį valstybės sektorių pasekmė. "Blogiausia, kad neefektyvus viešasis sektorius ir toliau ryja pinigus. Yra gausybė nereikalingų funkcijų ir išlaidų, kurių reikėjo atsisakyti, - tai būtų sumažinę ne tik šią tiesioginę finansinę naštą, bet ir biurokratijos išplitimą, dėl kurio kenčia žmonės", - nurodo K.Leontjeva.

G.Nausėdos teigimu, sąnaudų ir naudos analizė aiškiai rodo, kad valstybės ištekliai naudojami neefektyviai. "Didelė dalis išlaidų tiesiog išlekia per kaminą. Vienas pavyzdžių - viešieji pirkimai, per kuriuos išparceliuojamos didžiulės sumos. Negalime pasakyti, kad efektyviai dirba sveikatos apsaugos ar švietimo sistema, per 20 nepriklausomybės metų čia mažai kas pasikeitė. Reformos juda labai sunkiai, gal dėl to, kad paliečia įtakingų grupių interesus", - svarsto ekonomikos analitikas.

Atsigavimo viltys - apgaulingos

Pasak S.Jakeliūno, Lietuvos nebūtų teisinga lyginti su kitomis "labiau prasiskolinusiomis" ES šalimis, nes jos ekonominė gerovė ne tokia tvari, o prielaidų ūkiui augti - nesudaryta.

"Daugumos šių šalių eksporto apimtys viršija importo apimtis. Pas mus priešingai - nors giriamės augančiu eksportu, pamirštame pažymėti, kad importas pernai augo labiau nei eksportas, kad vėl padidėjo užsienio prekybos deficitas. Tai ženklas, kad Lietuva neturi pakankamai šaltinių, iš ko galėtų uždirbti, kompensuoti skolos didėjimą, o ateityje ją galėtų mažinti", - nurodo jis.

S.Jakeliūno nuomone, nereikėtų džiaugtis greito ūkio atsigavimo perspektyva ir viltingomis BVP augimo prognozėmis. "Einamoji sąskaita atrodo nelabai blogai tik dėl to, kad mes gauname daug neuždirbtų pinigų - milijardus ES paramos, emigrantų parsiunčiamų lėšų ir dar milijardus pasiskoliname. Šiuo metu jie generuoja BVP augimą, tačiau šie srautai nėra patvarūs ir ateityje sumažės. Klausimas, iš ko tada gyvensime ir atidavinėsime skolas, labai aktualus, nes, iš principo, neturime konkurencingos ekonomikos", - tvirtina analitikas.

S.Besagirskas įsitikinęs, kad Lietuva neefektyviai naudoja tiek pasiskolintas, tiek ES paramos fondų lėšas. "Ne tik skolintas, bet ir ES struktūrinių fondų lėšas teoriškai naudojame vienoms ar kitoms investicijoms, o praktiškai jos pravalgomos. Net jei FM pasiskolina pinigus kilniam tikslui - investicijoms, augimui - didžioji jų dalis, nusėdusios valstybės institucijose, nueina jų personalui išlaikyti. Tai ne tik skolinimosi problema, bet ir didžiulė valstybės bei įvairių institucijų valdymo problema", - valdymo ydas nurodo S.Besagirskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"