TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės pamiršti kariai

2010 11 12 0:00
KAM nuotrauka

Mirties siaubą išgyvenę iš taikos palaikymo misijų grįžę Lietuvos kariai skundžiasi pašlijusia sveikata, tačiau tvirtina nesulaukiantys tinkamos psichologinės pagalbos. Jų įsitikinimu, politikai, nusprendę siųsti karius į misijas svetimuose kraštuose, turėtų prisiimti atsakomybę ir deramai pasirūpinti grįžusiųjų sveikata.

Nuo 1994-ųjų, kai į pirmąją Jungtinių tautų misiją Kroatijoje (UNPROFOR) išvyko pirmieji Lietuvos kariai, tarptautinėse misijose dalyvavo maždaug 5 tūkst. lietuvių. Grįžę į gimtinę jie turi galimybę atgauti jėgas Karių reabilitacijos centre Druskininkuose, o vėliau, jei reikia, kiekvienam jų skiriama įvairiapusė psichologinė pagalba.

Tačiau kai kurie jų tvirtina, kad tai tik deklaracijos. Deramos psichologinės pagalbos jie nesulaukia vien dėl to, kad mūsų šalyje nėra kvalifikuotų karo medikų, galinčių padėti psichikos traumas patyrusiems kariams. "Krašto medikai nesugeba diagnozuoti ir gydyti tikrosios kario ligos, nes jie tam neparengti. Pavyzdžiui, JAV karo medikai dalyvauja karinėse operacijose, kad žinotų, ką išgyvena kariai", - įsitikinęs įvairiose misijose skirtingose pasaulio šalyse tarnavęs karys Benas A. (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Jis ir kiti kariai medikų nekaltina, tačiau mano, kad valstybė, siuntusi vyrus į karą, privalo prisiimti atsakomybę ir deramai pasirūpinti grįžusiųjų iš karo sveikata.

Nežino, kaip gydyti

Benas įsitikinęs, kad serga potrauminio streso sindromu (PTSS), amerikiečių dar vadinamu Post Vietnam Syndrom. Pasak vyro, toks emocinis sutrikimas gali pasireikšti kaip reakcija į karą: išgyventą mirties siaubą ir beviltiškumą. Sergantys PTSS žmonės skundžiasi depresija, panika, jie dažnai kenčia nuo alkoholizmo.

"Mano tarnybos draugas, su kuriuo dalyvavome misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, prieš šešerius metus mirė. Jis skundėsi tokiais pat negalavimais, kokius dabar jaučiu aš. Pagal visus požymius tai yra PTSS, tačiau nė vienas Lietuvos gydytojas nežino, kaip gydyti tokią ligą", - LŽ guodėsi Benas A. Jis teigė jau kelerius metus bijantis sulaukti vakaro: naktimis vyrą kamuoja nemiga, o snūstelėjus vargina košmarai. Tačiau Benas A. nekaltina medikų, nes šie, niekad nebuvę misijose, nežino, kas yra karas. "Kai apie tai pasakoju, man priekaištaujama, esą niekas manęs prievarta nevarė, ten važiavau savo noru", - skundėsi karys, Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis nuo 1991-ųjų sausio.

Šiam dar 40 metų nesulaukusiam kariui 1996-aisiais teko lemtis važiuoti tuo pačiu visureigiu, kurį sudraskė prieštankinė mina šiaurinėje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje. Tuomet žuvo Lietuvos taikdarys vyresnysis leitenantas Normundas Valteris ir vienas Danijos karys, o Benas A. bei jo tarnybos draugas buvo kontūzyti.

Nemaloni tema

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ši tema ne itin maloni. KAM Viešųjų ryšių tarnyba į LŽ pateiktus klausimus atsakė formaliai. Paprašius tikslesnės informacijos apie sergančių PTSS asmenų skaičių, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovė kapitonė Jekaterina Suvorova-Dadurkienė atsakė, kad grįžusiems iš tarptautinių misijų kariams, kuriems pasireiškė PTSS požymiai, šie simptomai iki ligos būklės neišsiplėtojo. Ji taip pat pridūrė, kad Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos sveikatos priežiūros specialistai turi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos licencijas ir yra kompetentingi diagnozuoti ligas.

"Jeigu kariams, grįžusiems iš tarptautinių operacijų, būtų diagnozuotas potrauminis streso sindromas, jie būtų gydomi taikant tam skirtus gydymo būdus medikamentais, psichoterapija, reabilitacija", - įtikinėjo J.Suvorova-Dadurkienė.

Tačiau Beną A. stebina, kad jam nenorima pripažinti ligos ir apsiribojama tik sanatoriniu gydymu Druskininkuose. "Jau nebepakeliu didesnių fizinių krūvių. Nuolat tai sakau karininkams, bet jie man tepasiūlo imti nedarbingumo pažymėjimą ir pailsėti. Tačiau "nuovargio" priežastys yra daug sudėtingesnės", - įsitikinęs Benas A.

Sovietų Sąjungos ir Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus stebisi šiuo metu mūsų valstybėje galiojančia tvarka. "Jei politikai nusprendė siųsti karius į misijas, turėtų pasirūpinti ir grįžusiaisiais. Dabar mūsų kariai nesulaukia būtinos pagalbos, kaip ir grįžusieji iš sovietinės invazijos Afganistane. Nesulaukę reikiamos pagalbos kai kurie "afganistaniečiai" patys nesugebėjo adaptuotis visuomenėje ir paskendo alkoholyje arba užpildė kalėjimų kameras. Nelinkėčiau, kad nepriklausomos Lietuvos kariai sulauktų bent panašaus likimo", - perspėjo veteranas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"