TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės paslaptims – naujas rūbas

2015 08 31 6:00
Arvydas Anušauskas: „Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad toli gražu ne viskas, kas surašyta dabartiniame įstatyme, yra tobula. Todėl jį reikia taisyti.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo naujos redakcijos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Jame ne tik detaliau aptariama, kokius duomenis būtų galima laikyti tokiomis paslaptimis, bet ir aiškiau reglamentuojama, kas turėtų gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Įstatymo projektui dar turi pritarti Vyriausybė, o tuomet jis keliaus į Seimą. Parlamentarai tikina dokumentą išnarstysiantys „po kaulelį“ ir kartu pripažįsta, kad dabartinį įstatymą būtina keisti.

Bus aiškiau

Pataisas rengė tarpinstitucinė darbo grupė, vadovaujama KAM kanclerio Tomo Gražiūno, mat jos yra aktualios ne tik KAM, bet ir kitoms valstybės institucijoms – Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui (VSD).

Nauja įstatymo redakcija siekiama atsisakyti neaktualių, norminės reikšmės neturinčių sąvokų, o kai kurias patikslinti. Taip pat siūloma žemesnei paslapties kategorijai – neviešintinai tarnybinei informacijai – prilyginti šiuo metu tarnybos paslapčiai priskiriamus kai kuriuos duomenis, pavyzdžiui, informaciją apie apsaugos darbuotojų budėjimo grafikus ir instrukcijas, elektroninių priešgaisrinės apsaugos signalizacijų administratoriaus kodus, suvestinius duomenis apie Lietuvos kariuomenės aprūpinimą apranga, lengvaisiais šaulių ginklais, apsaugos priemonėmis. Pagal projektą tokia informacija būtų teikiama ir prieinama tik asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia su ja dirbti ar susipažinti. Ji negalėtų būti viešai skelbiama.

Taip pat siūloma atsisakyti asmens patikimumo pažymėjimo. Teisė dirbti ar susipažinti tiek su mūsų šalyje įslaptinta informacija, tiek su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija būtų suteikiama pagal vieną dokumentą – leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Siekiant efektyvesnio leidimų išdavimo proceso numatoma, kad leidimus išduos patikrinimą atliksianti institucija.

Atsižvelgiant į nedideles asmenų ar įmonių patikimumo tikrinimo apimtis, siūloma atsisakyti Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijos pačiai tikrinti savo darbuotojus, jiems išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar vykdyti savo įslaptintų sandorių saugumo užtikrinimo funkciją. Jas, kaip ir daugelio paslapčių subjektų atveju, vykdytų VSD.

Projekte išsamiau detalizuojama įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo tvarka, išplečiamas vykdančių subjektų ratas, numatomas tikrinimų periodiškumas, tikrinimus atliekančių asmenų teisės ir patikrinimo rezultatai. Numatoma, kas atlieka tyrimą, kai kyla įtarimų ar išaiškėja, kad įslaptinta informacija yra prarasta ar neteisėtai atskleista, kam ir kada apie tai yra pranešama, kada informuojamos teisėsaugos institucijos, kas atsakingas už prevenciją ir galimos žalos mažinimą.

Keisti laikas atėjo

LŽ kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas teigė, kad dabartinė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo redakcija yra senstelėjusi, todėl ją būtina keisti.

„Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad toli gražu ne viskas, kas surašyta dabartiniame įstatyme, yra tobula. Todėl jį reikia taisyti“, – sakė A. Anušauskas, prisimindamas istoriją, į kurią buvo įsivėlusi prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Anot parlamentaro, gyvenimo pamokos parodė, kad aukščiausio rango šalies politikams, esant pagrindui informuoti visuomenę, turėtų būti leista tam naudotis ir įslaptintą informaciją. Žinoma, suderinus ją su rengusia institucija. „Kol kas tai tik pasiūlymas, dėl kurio, manau, dar bus nemažai diskutuojama“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Kito Seimo NSGK nario Andriaus Mazuronio nuomone, dabartinės Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas iš tiesų yra taisytinas. Jis priminė šių metų istoriją dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus patikrinimo poligrafu, kai šis tik susipažino su jam teikiamais klausimas ir apsisukęs išėjo, bet tai nesutrukdė jam gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. „Manau, kad K. Jucevičius negalėjo toliau vadovauti tokiai institucijai, kaip FNTT, bet įstatymas buvo jam palankus, todėl jį reikėtų keisti“, – teigė A. Mazuronis.

Po skandalingos istorijos su FNTT vadovu koreguoti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą šią vasarą siūlė ir vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jo nuomone, įstatyme reikėtų įtvirtinti nuostatą, jog pagrįstų abejonių dėl patikimumo sukėlusiems asmenims nebūtų išduodamas leidimas dirbti su slapta informacija.

Šių metų gegužę Konstitucinis Teismas konstatavo, kad su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai negali suteikti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau – bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"