TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės ranka dosnesnė bus ne visiems

2016 08 03 6:00
www.mruni.eu nuotrauka

Planuojant kitų metų valstybės biudžetą valdžios institucijos užsiprašė beveik keliais milijardais eurų didesnio finansavimo nei šiemet. Finansų ministerija jų apetitą apmalšino prioritetinėmis išskirdama kelias sritis – socialinės atskirties mažinimą ir valstybės gynybos stiprinimą.

Finansų ministerija jau parengė preliminarų 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Teigiama, kad rudenį jis dar bus koreguojamas atsižvelgiant į atnaujintas makroekonomikos rodiklių perspektyvas. Iki rugsėjo pabaigos pagrindinio šalies finansinio dokumento juodraštis atguls ant Vyriausybės stalo, o paskui iki spalio vidurio bus perduotas svarstyti Seime.

Nors finansų ministrė Rasa Budbergytė aiškina, jog nėra kito kelio, kaip tik priimti nedeficitinį biudžetą, kai kurie politikai įsitikinę, kad ir toliau turime gyventi skolon. Opozijos atstovai kalba apie tai, kad po Seimo rinkimų perėmę valdžią smarkiai taisytų biudžeto projektą.

Netrūksta populizmo prieskonio

R. Budbergytės teigimu, valstybės biudžeto išlaidos planuojamos įvertinus Vyriausybės tikslus vykdyti įsipareigojimus piliečiams. Nepaisant galimų korekcijų, tam tikri biudžeto aspektai esą liks nejudinami. „Tai – socialinės atskirties mažinimo prioritetas, atlyginimų, finansuojamų biudžeto lėšomis, bei nuoseklus krašto apsaugos finansavimo didinimas, efektyvus sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo, kultūros bei kitų sričių finansavimas“, – aiškino R. Budbergytė.

Anot ministrės, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų poreikiai šių metų finansavimą viršijo daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų. Po pirminių derybų Finansų ministerija apkarpė ne visai racionalius poreikius ir valstybės institucijų prašomų papildomų lėšų suma buvo sumažinta daugiau nei keturis kartus – iki 430 mln. eurų.

Gerokai išaugusį ministerijų ir biudžetinių įstaigų poreikį didinti išlaidas R. Budbergytė sieja su artėjančiais Seimo rinkimais. „Jau pirminis projekto sudarymo etapas parodė, kad populizmo prieskonio jame netrūksta, o politikai, norėdami į savo pusę patraukti rinkėjus, linkę nebekreipti dėmesio į valstybės finansinę drausmę. Tuo metu biudžeto išlaidas projektuojanti Finansų ministerija privalo laikytis konstitucinio Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų“, – pabrėžė R. Budbergytė.

Reikia skolintis ir spręsti problemas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas nemato pagrįstų priežasčių didinti valstybės išlaidas tiek, kiek norėtų asignavimų valdytojai. Noras gauti didesnį finansavimą – ne naujiena, institucijos kasmet prašo vis daugiau pinigų. „Matyt, kai kurie ministrai vadovaujasi dar senais laikais įsigalėjusia tradicija: prašyk daugiau, pusę gausi ir bus kaip tik“, – sakė jis.

B. Bradausko nuomone, svarstant biudžeto projektą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama atsiskaitymui su žmonėmis už ekonominės krizės laikotarpio sumažinimus, pavyzdžiui, apkarpytos pensijų dalies grąžinimą.

Parlamentaras akcentuoja nematantis galimybės priimti nedeficitinį valstybės biudžetą. Tačiau deficitas esą neturėtų peržengti 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Ekonominės sąlygos yra tokios, kad būtų neprotinga dabar Europos Sąjungai (ES) įkišti subalansuotą biudžetą, o ne spręsti Lietuvos valstybės problemas. Skolinimasis dabar yra labai pigus. Galima išleisti vidaus obligacijas, pasiskolinti iš Lietuvos žmonių“, – samprotavo parlamentaras.

Pasak B. Bradausko, kitų metų biudžete turėtų atsispindėti planai toliau kelti minimalią mėnesio algą, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, išmokų vaikams augimas. Taip pat reikia kaupti rezervus senatvės pensijoms didinti.

B. Bradauskas neįžvelgia ypatingų grėsmių mūsų šalies ekonomikai 2017 metais. Vis dėlto čia daug kas priklausys ne tik nuo ekonominės, bet ir politinės situacijos pasaulyje, ES, santykių su Rusija ir pan.

Perrašytų biudžetą

Kaip pažymi Seimo BFK vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas, nors biudžeto projektą rengia ši Vyriausybė, jį svarstys ir priims jau kitos kadencijos Seimas. „Biudžeto projektas bus pateiktas spalio 18 dieną, po įvykusių rinkimų. Kokia bus politinė jėga ir ar ji tęs tą biudžeto politiką, neaišku. Pavyzdžiui, manau, kad biudžeto projektą reikės smarkiai koreguoti“, – įsitikinęs opozicijos atstovas.

R. Budbergytės kalbose apie kitų metų finansinį planą K. Glaveckas pasigenda dėmesio valstybės skolos temai. Skolos aptarnavimui išleidžiame labai daug pinigų. Šiuo metu, kai skolinimasis yra itin pigus, politiko manymu, vidaus rinkoje galėtumėme pasiskolinti 2–5 mlrd. eurų ir refinansuoti brangiai atsieinančias paskolas, paimtas 2009–2013 metais. „Taip būtų galima sutaupyti mažiausiai 200–300 mln., jei ne 0,5 mlrd. eurų, ir juos nukreipti į ekonomikos augimą. Ministrė ir kiti politikai dabar kalba apie algų didinimą – MMA ar kitų, tačiau tai nesprendžia struktūrinės problemos. Reikia auginti ekonomiką, tada ir algos didės ne 15 ar 20 eurų“, – pabrėžė Seimo BFK pirmininko pavaduotojas.

Jeigu po Seimo rinkimų valdžią perimtų opozicinės partijos, K. Glaveckas tikina, kad dabartinių valdančiųjų parengtas biudžeto projektas būtų keičiamas. „Bandysime keisti požiūrį į ekonomiką, nes vien kalbėjimu, kad reikia taupyti ir taupyti, nemanau, jog galime ką nors daug pasiekti“, – kalbėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"