TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės sieną trina interesai

2010 05 31 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vasarą kurortu tampantis Vištyčio miestelis įsikūręs prie Kaliningrado srities ribos. Tačiau iki šiol nepažymėta valstybės siena ir užsitęsusios derybos su Rusija dėl jos delimitavimo bei demarkavimo kelia aibę nepatogumų rojaus kampeliu vadinamo miestelio gyventojams. Šie įtaria, kad tai paranku gardaus kąsnelio besidairantiems apsukruoliams.

Kol nėra į žemę įbestų valstybės sienos stulpų, tol gyventojai eina kryžiaus kelius mėgindami susitvarkyti savo sodybų teisinius dokumentus. Valdžios atstovai tikina, kad sienos ženklinimo darbai tuoj tuoj prasidės, tačiau jų pradžios kaip nėra, taip nėra.

Nuolatinių gyventojų šiandien Vištytyje ne tiek jau daug - susidarytų gal kokie 600. Dauguma jų jau vyresnio amžiaus. Miestelio senbuvė, beveik pusę amžiaus čia gyvenanti Leva Uldinskienė LŽ guodėsi, kad netoli ežero esančios jos sodybos žemės reikalai greitai nuvarys į kapus. Ir ne vien ją.

Prašoma laukti.

"Kad ir kur eičiau, visur girdžiu vieną ir tą patį - turiu palaukti. Tik nežinau ko, gal savo mirties?" - ironizavo L.Uldinskienė. Anot jos, už sodybos žemę valstybei ji sumokėjo gal prieš dešimtmetį, per patį privatizavimo vajų. Sumokėjo investiciniais čekiais ir tikėjosi senatvėje turėsianti ramią pastogę išskirtinai gražioje vietoje, šalia Vištyčio ežero. Deja, mėginimai susitvarkyti sodybos nuosavybės dokumentus atsimušė į biurokratines kliūtis. Moteriai buvo pasakyta, esą kol Lietuvos ir Rusijos siena nepaženklinta valstybės sienos ženklais, tol apie norą susitvarkyti nuosavybės dokumentus ji galinti pamiršti. "Valdininkai aiškina, kad dalis iš valstybės nupirktos sodybos žemės patenka į pasienio zoną, todėl privalau dalies sklypo atsisakyti, tenkintis tik tuo, kas yra prie trobesių. Tačiau atsisakiusi žemės likčiau visai be sodo ir daržo, tad su tokiu siūlymu nesutinku. Juolab kad matau, kaip gretimų sodybų šeimininkai, čia atvykstantys tik savaitgaliais ar vasarą, ribas prasitęsė iki pat ežero kranto. Atrodo, naujakuriams galima viskas, o mums, senbuviams, - ne", - pyko moteris.

Apsukruoliai žvalgosi

Jai pritarė ir greta gyvenanti Ona Kišonienė. Pasak jos, kai kam leidžiama statyti namus net ant ežero kranto ar vandens, o jiems - nė takelio į ežerą turėti negalima. Dėl to į Vištytį jau buvo atvažiavusi ne viena komisija ne tik iš Vilkaviškio, Marijampolės, bet ir Seimo narių iš Vilniaus. Deja, valdžios atstovai atvažiavo ir išvažiavo, o senbuvių bėdos liko kaip buvusios. "Ankstesnis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Saulius Stripeika atsiuntė raštą, kad kol siena nedemarkuota, mūsų norų niekas nepaisys. Tačiau jis nepaaiškino kodėl. Juk valstybės siena eina ne pakrante, o ežeru", - aiškino miestelio senbuvė. Moteris vardijo vienus, antrus, trečius savo kaimynus, kurie vis dar laukia kaip ir ji. "Laukiam, kol rusai antrą kartą ateis, ko daugiau laukti?" - ironizavo pašnekovė.

O.Kišonienė neslėpė sulaukusi siūlymų atsisakyti 25 arų žemės sklypo dalies, esančios arčiausiai ežero. Tada esą visi dokumentai būtų sutvarkyti vos ne akimirksniu. Tik taip ir nesuprato, kieno naudai atsisakyti - valstybės ar kokio apsukruolio. Tokių Vištytyje pastaraisiais metais netrūksta. Senąsias sodybas pamažu keičia šiuolaikiniai namai, o senbuvių sodus ir daržus - poilsio aikštelės, kur apsistoja Kauno, Marijampolės ar net Vilniaus gyventojai.

Ūkininkai bėdų nepatiria

Vištyčio seniūnui Bronislavui Politai tokie senbuvių skundai puikiai žinomi. Anot jo, kol Lietuvos ir Rusijos valstybės siena realiai nepažymėta, ne tik gyventojams neįmanoma teisiškai įregistruoti savo nuosavybės, bet net ir seniūnija negali valstybinėje žemėje įrengti pėsčiųjų tako, kuriuo galėtų eiti pasivaikščioti poilsiautojai. "Projektuotojai jau buvo pradėję rengti projektą, bet buvo pasakyta "ne", kol nebus demarkuota valstybės siena. Gal prisibijoma, kad, neduok Dieve, kokią pėdą netyčia į kaimynę valstybę įkelsime. Tačiau visiems žinoma, kad siena eina ežeru", - stebėjosi seniūnas. Jis pasakojo, kad seniūnijos iniciatyva buvo sutvarkytos ežero pakrantės, išpjauti krūmai. Apgenėti likusieji medžiai, nuolat pjaunama žolė ir rengiama vieta poilsiautojams bei turistams, kad nebūtų gėda prieš atvažiuojančiuosius, kurių čia vis daugėja. Kai atsirado galimybių per Vištytį nuvykti tiesiai į Lenkiją, dabar ir lenkų daug atvažiuoja. "Nesinori pasirodyti apsileidusiems. Juk apylinkės čia labai gražios", - skundėsi B.Polita.

Pasak jo, daugiausia keblumų dėl iki šiol nedemarkuotos valstybės sienos kyla miestelio gyventojams. Tik kitų kaimų ūkininkai dėl to didelių bėdų nebepatiria, nes daugelis turi specialius VSAT išduotus leidimus vykti į savo laukus valstybės sienos zonoje.

LŽ kalbinta Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilija Belozarienė pripažino, kad įteisinant žemės nuosavybę Vištytyje sunkumų kyla dėl derinimo su VSAT. "Šiuo metu parengtos kelios bylos, bet VSAT jų nederina. Tai aiškinama tuo, kad nežinoma valstybės sienos riba. Kai kurių vietovių žemėtvarkos projektai buvo patvirtinti dar iki 2001 metų, kai jų nereikėjo derinti su VSAT. Tačiau dabar kiekvieną projektą reikia tvirtinti Vilniuje. Kitaip tvarkyti dokumentų nepriima Registrų centras", - aiškino valdininkė. Jai pritarė ir šiuo metu Vištyčio bei jo apylinkių žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančios UAB "Arvimeda" direktorė Nomeda Vilčinskaitė. Pasak jos, jei nebus skubiai demarkuota siena, šio žemėtvarkos projekto įgyvendinimas bus problemiškas.

Problema lieka

VSAT Valstybės sienos ženklinimo skyriaus viršininkė Vidija Stasiūnaitė LŽ sakė, kad diskusijos su Vištyčio gyventojais tęsiasi jau ne vienus metus. Tačiau kol kas rezultatų nėra. "Pagal 2001 metų Vyriausybės nutarimą Vištyčio pakrantėje turėtų būti palikta valstybės sienos apsaugos juosta. Nors siena eina ežeru, patruliams važinėti reikalinga ir sausumos juosta", - teigė V.Stasiūnaitė.

Anot jos, šiuo metu pasieniečių keliukas eina pačia ežero pakrante. Tačiau tam prieštarauja Vištyčio regioninio parko specialistai, jie pageidautų, kad pasienio juosta būtų patraukta toliau nuo ežero pakrantės. Bet tada ji dar labiau įsiskverbtų į gyventojų asmeniniam ūkiui naudojamus sklypus. Atsirastų dar daugiau nepatenkintųjų.

"Ne kartą buvome susitikę su gyventojais, žemėtvarkininkais ir mėginome žmonėms padėti. Siūlėme kaip nors problemą išspręsti. Buvo susitarta, kad sklypų privatizavimas vyks dviem etapais. Iš pradžių gyventojai galės susitvarkyti namų valdas - teritorijas prie pastatų, o asmeninio ūkio žemės privatizavimas vyktų jau vėliau, kai bus demarkuota valstybės siena. Kai kurie sutiko taip padaryti, kiti - ne", - kalbėjo VSAT Valstybės sienos ženklinimo skyriaus viršininkė. Tačiau ji pripažino, kad problema iki galo neišspręsta.

V.Stasiūnaitės teigimu, nelygybė tarp Vištyčio gyventojų atsirado dėl to, kad kai kurie iš jų suspėjo žemės sklypų pirkimą įforminti iki 2001 metų rudens. Tačiau iš jų, demarkavus valstybės sieną, jos apsaugai reikalingus žemės rėželius palei ežerą gali tekti išpirkti. Iš viso problemų nekiltų, jei būtų parengtas Vištyčio miestelio detalusis planas. Tuo galėjo pasirūpinti ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, tačiau to nebuvo padaryta.

Teks palaukti

Vyriausybės komisijos Lietuvos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti pirmininkas, Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis stebėjosi, kad dėl užsitęsusios sienos demarkacijos gali kilti kokių nors neaiškumų įteisinant žemės nuosavybę.

"Sausumoje beveik visa siena eina buvusios prieškarinės Lietuvos ir Vokietijos valstybės sienos riba. Iki šio laiko išlikę grioviai, žymėję valstybių ribas. Kitur valstybės siena eina Nemuno, Šešupės upėmis, Lieponos ir kitais upeliais bei Vištyčio ežeru", - teigė Z.Kumetaitis.

Pasak jo, didžiausių pokyčių yra tik nedideliame Vištyčio miestelio pakraščio plote, bet ne centrinėje jo dalyje, kur gyvena LŽ kalbinti miestelio senbuviai. Pagal Lietuvos ir Vokietijos valstybių ribas keleto miestelio pakraščio gyventojų sodybos buvo atsidūrusios jau Rusijos pusėje, o kai kurias valstybės siena tiesiog skėlė į dvi dalis. Todėl per derybas su Rusijos pareigūnais buvo susitarta, kad šioje vietoje Lietuvos ir Rusijos valstybės siena bus truputį patraukta į vakarus. Kaip kompensacija Rusijai atiteko gabalėlis Lietuvos teritorijos piečiau Vištyčio ežero, kur susikerta trijų valstybių - Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos valstybės sienos.

Birželio pabaigoje ten, kur susikerta visų trijų šalių sienos, turėtų būti pastatytas specialus sienų sankirtos ženklas. Nuo jo ir prasidės valstybės sienos su Rusija demarkavimas. Z.Kumetaičio teigimu, šis procesas užtruko, nes tik 2006 metais, praėjus beveik dešimtmečiui nuo valstybinės sutarties pasirašymo, Rusija sudarė savo komisiją sienai demarkuoti. Šiuo metu visi parengiamieji darbai beveik baigti, liko tik abiejų valstybių komisijoms patvirtinti sienos demarkavimo projektus. Tikimasi, kad tai bus padaryta pirmosiomis birželio dienomis, o nuo vasaros vidurio bus pradėti realūs darbai. Tačiau jau dabar neabejojama, kad tai užtruks. Anot Z.Kumetaičio, pagal optimistinę prognozę - iki ketverių metų, o pagal pesimistinę - iki septynerių metų ir ilgiau.

Nors valstybės sienos demarkavimą numatyta pradėti šiemet, norintiems susitvarkyti žemės nuosavybės dokumentus Vištyčio gyventojams džiūgauti nėra pagrindo. Mat pirmiausia numatyta specialiais plūdurais valstybės sieną paženklinti ežere. Naujieji plūdurai bus į ežerą suleisti kiek tolėliau nuo šiuo metu ežere jau esančių raudonų įspėjamųjų plūdurų, kurie drausmina po ežerą valtimis, vandens dviračiais ar motociklais plaukiojančius poilsiautojus. "Prieškariu lietuviams būdavo leidžiama tik arklius ežere girdyti ir meškerioti nuo kranto, nes Lietuvai priklausė tik 38 hektarai ežero. Dabar šis plotas dešimt kartų didesnis", - džiaugėsi laimėjimais Z.Kumetaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"