TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės skirtą gynėją pakeisti nelengva

2012 12 19 6:00
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka/Advokatų tarybos pirmininkas L.V.Papirtis įsitikinęs, kad Lietuvoje veikianti nemokamos teisinės pagalbos sistema yra nelogiška.

Jei neturite pinigų advokatui, o teisinių konsultacijų labai reikia, jį skirs valstybė. Tačiau ką daryti, jei tokios malonės sulaukėte, bet jums atstovauti turintis gynėjas nerodo deramo dėmesio arba nepaiso jūsų nuomonės? Advokatų atstovai tikina, kad pati nemokamos teisinės pagalbos sistema yra ydinga.

Kaunietis Linas Hermanas, jau ne vienus metus teisme bandantis įrodyti nesipriešinęs pareigūnams ir už tai buvęs nubaustas nepagrįstai, nenuleidžia rankų. Jaunas vyras pateikė apeliacinį skundą, kurį nagrinėja Kauno apygardos teismas.

L.Hermaną ilgą laiką gynė valstybės finansuojama advokatė Regina Atkočaitienė. Tačiau kaunietis sužinojo, kad apeliacinės instancijos teisme ši gynėja jam nebegalės atstovauti.

Pamaina neįtiko

Tokio pobūdžio bylose advokato dalyvavimas būtinas, todėl teismas kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT) ir paprašė parinkti L.Hermanui kitą gynėją. Bylos detales gerai žinančią R.Atkočaitienę nuspręsta pakeisti advokatu Vaclovu Kaminskiu. Patriotu save vadinantis L.Hermanas tokiu sprendimu pasipiktino. Kaunietis tvirtino, kad jo nuomonės apie šį advokatą niekas neklausė. V.Kaminskis, anot pašnekovo, yra atstovavęs su KGB siejamų asmenų interesams, todėl jo tinkamai ginti negalintis.

"Kadangi Lietuvos teisėsauga nėra visiškai desovietizuota, o man už akių paskirtas advokatas nekelia pasitikėjimo, nesutinku su jo dalyvavimu mano byloje", - Kauno VGTPT adresuotame rašte pabrėžė L.Hermanas. Vyras tikino, kad jei V.Kaminskis bus teismo salėje, jis iš posėdžio išeisiantis. L.Hermanui buvo atsakyta kreiptis dėl gynėjo pakeitimo į teismą.  

Apeliacinį skundą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas sutiko, kad Kauno VGTPT advokatu nepatenkintam kauniečiui parinktų kitą gynėją.

Sąlygas numato įstatymai

Kaip LŽ pasakojo Kauno VGTPT direktorė Andželika Banevičienė, atvejai, kai asmenims advokatus skiria valstybė, yra numatyti įstatymuose. Dažniausiai tai daroma prireikus teisinės pagalbos žmonėms, kurie neišgali už ją susimokėti. Taip pat tada, kai baudžiamojoje byloje gynėjas privalo dalyvauti, bet proceso šalis neturi lėšų jį samdyti.

Pirmuoju atveju asmenys, kuriems reikia konsultacijos, kreipiasi į VGTPT. Jų Lietuvoje yra penkios - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Pirmiausia įvertinamas prašymo teikėjo statusas. Jei jis yra socialiai remtinas, neįgalus ar priklauso kitai įstatymo nustatytai paramos gavėjų grupei, advokatas skiriamas nemokamai. Dažniausiai - 15 ar 16 valandų ir tiksliai nurodant, kokias užduotis gynėjui reikia atlikti. Jei asmuo nori gauti daugiau paslaugų, nei advokatas turi teikti, klientas ir dėl kainos, ir dėl atstovavimo sąlygų tariasi pats.

Dar viena į VGTPT besikreipiančiųjų grupė - žmonės, turintys nedaug turto ir pajamų. Įvertinus jų prašymus sprendžiama, ar advokato pagalba bus finansuojama 100, ar 50 procentų.

Kai žmogus pats kreipiasi į VGTPT, jis gali nurodyti, kuriam gynėjui teikia pirmenybę. Jei pageidaujamas advokatas turės laiko, tada bylos imsis. Kitu atveju konsultantas bus parinktas atsižvelgiant į tai, kuris jų tuo metu yra mažiau užimtas.

Šiandien sutartis su Kauno VGTPT yra sudarę daugiau kaip 100 advokatų. Į norinčiųjų teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sąrašą įtraukiami tik tie, kuriems Lietuvos advokatūra parašo teigiamas rekomendacijas. Iš viso Lietuvoje tokių advokatų yra apie 500.

Kai pasirinkti negalima

A.Banevičienės skaičiavimais, Kaune nemokamos teisinės pagalbos kasmet kreipiasi 4000-4200 asmenų. Daugumai tų žmonių ji suteikiama. Pavyzdžiui, šįmet Kauno VGTPT patenkino 3777 prašymus parinkti advokatą. Apie 150 asmenų pageidavo pakeisti gynėją. Kiekvieną kartą pateikiant tokį prašymą turi būti nurodamas motyvas ir priežastis.

"Šiek tiek kitaip yra tų, kurie dalyvauja baudžiamosiose bylose, bet negali pasisamdyti gynėjo, atveju. Tuomet į mus kreipiasi teismas su prašymu parinkti advokatą. Pats žmogus savo nuomonės pareikšti negali", - aiškino A.Banevičienė.

Pasak jos, asmuo, norintis pakeisti valstybės finansuojamą advokatą, turi kreiptis ne į VGTPT, bet į teismą. Prašymas pateikiamas raštu ir yra motyvuojamas. Ar jį tenkinti, sprendžia teisėjas. "Tuomet galime sulaukti naujo prašymo parinkti kitą gynėją. Tai paprastai ir padarome", - tikino tarnybos vadovė.

Asmeninio albumo nuotrauka/Kauno apygardos teismas sutiko, kad Kauno VGTPT skirtu advokatu nepatenkintam L.Hermanui būtų parinktas kitas gynėjas.

Nelogiški reikalavimai

Nors VGTPT neturi teisės klausti, kodėl klientui neįtiko advokatas, to vis tiek yra teiraujamasi. Būna atvejų, kai dėl nepagrįstų žmogaus pageidavimų teisinės pagalbos teikimą jam tenka nutraukti.

"Jei įmanoma, bandome visi susėsti ir pasikalbėti. Dažnai žmonės reikalauja iš advokatų to, ko šie neprivalo daryti", - LŽ sakė Vilniaus VGTPT direktorė Solveiga Paulauskienė.

Anot jos, pernai teisinė pagalba buvo suteikta 3801 asmeniui. Dėl advokato keitimo kreipėsi 146. Iš jų 125 atvejais priimtas palankus sprendimas, o 21 žmogui naujas gynėjas neparinktas.

Šįmet Vilniaus VGTPT jau aptarnauti 3582 asmenys. Iš jų 131 parinktas naujas advokatas.

S.Paulauskienės teigimu, atsisakantieji paskirto advokato paslaugų paprastai skundžiasi, kad gynėjai neturi jiems pakankamai laiko, nesusitinka. Dažna priežastis - nuomonių skirtumas. Žmogus neretai mano, kad advokatas dokumentuose turi rašyti tai, ką jis galvoja. Teisę išmanantys specialistai dažnai atsisako paklusti nelogiškam reikalavimui.

Vilniaus VGTPT vadovė pasakojo, kad kartais advokatą tenka keisti ne vieną, bet dusyk. Tačiau tai daroma ne dėl klientų kaprizų, o dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, gynėjo ligos ar net mirties.

"Bet tokie atvejai - vienetiniai. Keisti advokato tris kartus dar niekada neteko", - pridūrė S.Paulauskienė.

Nelogiška sistema

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis LŽ sakė, kad nemokama teisinė pagalba mūsų šalyje teikiama jau daug metų. Ji buvo garantuojama net sovietmečiu. Tačiau per pastaruosius penkerius metus gerokai pasikeitė tokios pagalbos skyrimo tvarka. Anot L.V.Papirčio, atsirado nereikalinga biurokratinė institucija - VGTPT. Pašnekovo įsitikinimu, jos neturėtų būti.

"Tai dar vienas biurokratinis tarpininkas. Klientai galėtų kreiptis tiesiai į mus arba tiesiai į advokatą. Žinoma, gali skambėti keistai, kad prašomės papildomo darbo, bet tai, žvelgiant iš žmogaus perspektyvos, būtų teisingiausia", - pabrėžė L.V.Papirtis.

Jis tvirtino, jog šiuo metu Lietuvos VGTPT iš viso dirba apie 50 asmenų. "Pas mus atvažiuoja delegacijų iš užsienio. Jų nariai klausia, ar sukurtas modelis yra geras. Visuomet atsakau, kad ne, nes tai, kas vyksta, man atrodo nelogiška", - kalbėjo L.V.Papirtis.

Jo manymu, Estijoje veikianti sistema gerokai efektyvesnė. Ten nėra jokių tarpininkų, o klientai patys renkasi iš patvirtinto gynėjų sąrašo.

Lietuvoje yra 80 advokatų, kurie teikia tik nemokamas konsultacijas įstatyme numatytiems asmenims. Jiems už darbą atlygina valstybė. Dar 500 gynėjų gali vykdyti šias funkcijas, jei turi laiko.

L.V.Papirčio teigimu, kol kas nelogiškas ir valstybės atlygis už tokių advokatų paslaugas. "Į rankas" jiems mokama apie 17 litų už valandą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"