TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės skola - rekordinėse aukštumose

2012 08 14 6:05
LŽ archyvo nuotr.

Finansų ministerija planuoja, kad valstybės skola šių metų pabaigoje sieks apie 44 mlrd. 435 mln. litų. Tai sudarytų maždaug 40,2 proc. šiemet prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Per trejus metus nuo 2009-ųjų valstybės skola padidėjo daugiau nei 17 mlrd. litų. Esą skolos augimas buvo neišvengiamas, mat Lietuvos metiniai biudžetai iki krizės buvo nesubalansuoti, nebuvome sukaupę finansinių rezervų kaip Estija.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, 2009-2011 metais viešosios skolos augimas buvo bendra Europos Sąjungos (ES) tendencija. Valstybių narių skolos vidurkis per šį laikotarpį padidėjo 20 proc. Bendrijos BVP. "Žinoma, buvo ir išimčių, kur skola padidėjo vos vienu ar keliais procentiniais punktais ar nepadidėjo iš viso. Tačiau tai valstybės, pasižymėjusios ne proginiu, o ilgalaikiu atsakingu finansų valdymu, - Švedija, Liuksemburgas, Estija. Kitų šalių skolos padidėjo dviženkliais skaičiais: jeigu ne dėl viešųjų finansų problemų, dėl lėšų poreikio bankų sistemoms stabilizuoti", - aiškino ministrė.

Anot I.Šimonytės, sustabdyti valstybės skolos augimą ir sumažinti tvarkymo išlaidas galima tik pamažu mažinant ir galiausiai panaikinant viešųjų finansų deficitą. Pagal Konvergencijos programą kitų metų valdžios sektoriaus deficitas turi neviršyti 2 proc. BVP, 2014-aisiais - 1 proc. BVP. 2015 metais viešieji finansai jau turi būti subalansuoti.

Seimo Ekonomikos komiteto narės Birutės Vėsaitės teigimu, valstybės skola yra gana didelė. Anot jos, po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų dirbti pradėsiančiai naujajai Vyriausybei dabartinė valdžia paliks nemažą problemą. "Kiek pamenu, nueidama Gedimino Kirkilo Vyriausybė paliko apie 17 mlrd. litų valstybės skolą. Dabartinė Vyriausybė ją padidino beveik tris kartus", - pažymėjo socialdemokratė. B.Vėsaitė neneigia, kad skolintis valstybei reikėjo. Tačiau, jos nuomone, buvo galima pasekti kaimynės Latvijos pavyzdžiu ir imti paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo mažesnėmis palūkanomis nei tarptautinėse rinkose.

Pasak B.Vėsaitės, skolos atidavimas ir jos tvarkymo išlaidos yra nemaža našta Lietuvos biudžetui. Ji svarsto, kad vienas efektyviausių būdų stabilizuoti skolą ir ją mažinti yra stengtis gaivinti ekonomiką. "Gerėjant ekonominei padėčiai galbūt galima persiskolinti mažesnėmis palūkanomis. Toks būtų mano receptas", - aiškino parlamentarė.

Ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimu, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos skolos lygis nėra didelis. Tačiau jis pažymi, kad mūsų šalis tokią skolų kuprą užsiaugino per gerokai trumpesnį laiką nei kai kurios Bendrijos senbuvės. "Jeigu skolą ir toliau didinsime tokiu greičiu, netrukus mus gali ištikti toks pats likimas kaip periferines ES šalis: Graikiją, Portugaliją, Italiją. Dabartinė krizė rodo, kaip liūdnai gali baigtis nekontroliuojamas skolos didėjimas", - pabrėžė Ž.Mauricas.

Analitiko teigimu, būtina stengtis nedidinti dabartinio skolos dydžio. Labiausiai prie to prisidėtų auganti ekonomika. Tačiau tai daugiau išorinis veiksnys, priklausantis nuo situacijos pasaulyje. Taip pat svarbu subalansuoti valstybės biudžetą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"