TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės skola "užgis" negreitai

2013 04 25 6:16
K.Glaveckas: "Svarbesnis klausimas, ar skolinti pinigai buvo efektyviai panaudoti. Galima prisiskolinti daug, o padaryti mažai arba neefektyviai." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Finansų ministerija planuoja, kad šių metų pabaigoje valstybės skola sieks 47,4 mlrd. litų. Kiekvienam šalies gyventojui tenkanti šios skolos našta bus apie 15,8 tūkst. litų. 

Politikai ir ekspertai pažymi, jog skolintas lėšas reikia protingai investuoti, o ne pravalgyti.

Planus pakeitė Ūkio bankas

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio teigimu, šių metų skolinimosi planus pakoregavo Ūkio banko nemokumas. Dėl to valstybė neplanuotai turėjo pasiskolinti daugiau kaip 799 mln. litų ir šiuos pinigus perskolinti valstybės įmonei "Indėlių ir investicijų draudimas". Bendrovė šias lėšas turės grąžinti 2019 metais, už jas bus mokamos 2,8 proc. metinės palūkanos.

Pasak A.Želionio, iš viso šiemet Lietuva numato pasiskolinti apie 7,6 mlrd. litų (įskaitant minėtus 799 mln. litų). Beveik tris ketvirtadalius šios sumos - vidaus rinkoje. "Skolintos lėšos naudojamos ankstesnei skolai grąžinti ir viešųjų finansų deficitui finansuoti", - aiškino Finansų ministerijos atstovas.

Dengiame ankstesnes skolas

A.Želionis pažymėjo, kad nuo praėjusių metų pasikeitė skolinimosi poreikio struktūra. 2009-2011 metais valstybė daugiausia skolinosi viešųjų finansų deficitui padengti, o nuo pernai didžiąją skolinimosi dalį sudarė poreikis refinansuoti ankstesnius įsipareigojimus. "Kovo pradžioje Lietuva išpirko antrąją 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją ir taip atitinkama suma sumažino valstybės skolą. Dalis lėšų jai išpirkti buvo sukaupta pernai, dalį skolinomės šiemet vidaus ir tarptautinėse rinkose. Pavyzdžiui, šių metų vasarį Finansų ministerija tarptautinėse rinkose išplatino 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) nominaliosios vertės euroobligacijų emisiją, už kurią mokės 2,631 proc. metines palūkanas. Emisija bus išperkama 2018 metais", - teigė A.Želionis.

Praėjusių metų pabaigoje valstybės skola sudarė 40,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo šešta mažiausia tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Numatoma, kad šių metų pabaigoje skola sudarys apie 39,7 proc. BVP. "Nominalia išraiška valstybės skola pradės mažėti, kai Lietuvos viešųjų finansų balansas taps teigiamas. 2013 metų Konvergencijos programoje numatoma, kad tai būtų 2016 metai", - pažymėjo A.Želionis.

Pildys aruodą

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Broniaus Bradausko nuomone, valstybės skolos dydis nėra grėsmingas, nors ir galėtų būti mažesnis. "Jeigu skolos tvarkymo išlaidos būtų mažesnės, t. y. būtume ėmę paskolas iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir mokėtume 3 proc., o ne 9 proc. palūkanų, būtume išlošę", - įsitikinęs jis.

B.Bradauskas pabrėžė, kad stengiamasi, jog valstybės skola nuosekliai mažėtų. Anot jo, planuojama, kad 2015 metais ji gali sumažėti iki maždaug 36 mlrd. litų. "Atėję į valdžią bandysime pripildyti tuščią aruodą", - tikino jis.

Būtina naudoti efektyviai

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas aiškino, kad, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos skola - nedidelė. "Svarbesnis klausimas, ar skolinti pinigai buvo efektyviai panaudoti. Galima prisiskolinti daug, o padaryti mažai arba neefektyviai", - teigė jis.

K.Glavecko žodžiais, reikia stengtis, kad skolinti pinigai būtų "ne pravalgomi", o skirti, pavyzdžiui, darbo vietoms kurti. Krizės metais, anot jo, galiojo "karo taisyklės". Skolintasi tam, kad būtų užtikrinta paprasčiausia pinigų cirkuliacija, išmokami atlyginimai. "Kai krizė pasibaigė, skolintus pinigus reikia naudoti labai efektyviai. Žinoma, ir tada reikėjo, bet tuomet nebuvo pasirinkimo: sutriko ekonomika, sustojo pajamos, reikėjo visa tai kompensuoti, - kalbėjo parlamentaras. - Dabar, kai to nėra, skolinimasis dažniausiai reikalingas tam tikroms problemoms spręsti."

Pavyzdžiui, paskolas "Sodrai" K.Glaveckas vadina sukurtos blogos socialinės draudimo sistemos tęsiniu. "Dabar už tai vis mokame: skolinamės ir skolinamės. Tai iš esmės nesprendžia "Sodros" problemų ilgalaikėje perspektyvoje, o valstybei užkraunama papildoma našta", - konstatavo K.Glaveckas.

Daugumą lėšų pravalgėme

Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, labai svarbu, kam ir kaip efektyviai valstybė naudoja skolintus pinigus. "Jeigu visos skolintos lėšos išleidžiamos tik tų metų trumpalaikiams poreikiams tenkinti, neinvestuojama į ateities potencialą, tokia skola yra neproduktyvi ir ilgu laikotarpiu visuomenei naudos nesukuria", - aiškino jis.

N.Mačiulis priminė, kad iki 2008 metų Lietuvos valdžios sektoriaus skola buvo palyginti maža. Didžioji dalis dabartinės skolos buvo sukaupta 2009-2011 metais dėl didelio biudžeto deficito. Dauguma tuo metu skolintų pinigų buvo "pravalgyti" - skirti socialinės atskirties mažinimui ir paramai mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. "Pagrindinė priežastis, kodėl buvo toks didelis biudžeto deficitas, susijusi su "Sodros" problemomis ir su tuo, jog ji negavo pakankamai pajamų, kad vykdytų savo įsipareigojimus. Didžioji dalis skolos sukaupta ne investuojant į ateitį, ne kuriant gamybos ir augimo potencialą, bet rūpinantis socialinės atskirties mažinimu", - pabrėžė ekonomistas.

N.Mačiulis atkreipė dėmesį į tai, kad didelė dalis valstybės pinigų skiriama einamiesiems poreikiams - įvairioms paslaugoms ir prekėms pirkti. Tam per metus išleidžiama apie 10 mlrd. litų. Esą būtina užtikrinti, kad valstybė pirktų tik gyventojams reikalingiausias prekes ir paslaugas. Be to, mūsų šalies viešasis sektorius yra neoptimalus. Tai taip pat rodo, kad valstybė lėšas naudoja neefektyviai.

Valstybės skola 1995-2013 metais

Metai Litais Procentais nuo BVP

1995 3 mlrd. 089 mln. Lt 11,9 proc. BVP

1996 4 mlrd. 666 mln. Lt 14,3 proc. BVP

1997 6 mlrd. 223 mln. Lt 15,6 proc. BVP

1998 7 mlrd. 436 mln. Lt 16,6 proc. BVP

1999 9 mlrd. 963 mln. Lt 22,8 proc. BVP

2000 10 mlrd. 842 mln. Lt 23,7 proc. BVP

2001 11 mlrd. 221 mln. Lt 23,1 proc. BVP

2002 11 mlrd. 620 mln. Lt 22,3 proc. BVP

2003 12 mlrd. 039 mln. Lt 21,1 proc. BVP

2004 12 mlrd. 155 mln. Lt 19,3 proc. BVP

2005 13 mlrd. 276 mln. Lt 18,3 proc. BVP

2006 14 mlrd. 939 mln. Lt 17,9 proc. BVP

2007 16 mlrd. 698 mln. Lt 16,8 proc. BVP

2008 17 mlrd. 375 mln. Lt 15,5 proc. BVP

2009* 26 mlrd. 983 mln. Lt 29,3 proc. BVP

2010* 36 mlrd. 127 mln. Lt 37,9 proc. BVP

2011* 40 mlrd. 961 mln. Lt 38,5 proc. BVP

2012* 46 mlrd. 036 mln. Lt 40,7 proc. BVP

2013* numatoma apie 47,4 mlrd. Lt apie 39,7 proc. prognz. BVP

* Pagal Mastrichto kriterijų, įvertinus išvestinių finansinių priemonių įtaką

Šaltinis: Finansų ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"