TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės skolos kupra pradės tiesėti

2014 04 12 6:00
K.Glaveckas netiki, kad 2016-ųjų pabaigoje valstybės skola bus dešimtadaliu BVP mažesnė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė skaičiuoja, kad šiuo metu apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekianti valstybės skola per dvejus metus sumažės dešimtadaliu. Tiesa, tokiais rožiniais lūkesčiais tiki ne visi.

Finansų ministerija suskaičiavo, kokia ateinančius dvejus metus bus valstybės skola, kiek pinigų prireiks palūkanoms mokėti. Tai išdėstyta Vyriausybės 2014-2016 metų skolinimosi ir skolos valdymo gairių projekte.

Kam skolinga valstybė?

Valdžios sektoriaus skolos lygis 2013 metais siekė 39,5 proc. BVP, o Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkis 2013 metų trečiąjį ketvirtį sudarė 86,8 procento.

Pernai vasario mėnesį Vyriausybė užsienio kapitalo rinkose pasiskolino 400 mln. eurų ir papildė anksčiau išleistą eurais denominuotą euroobligacijų emisiją, kuri bus išperkama 2018 metais. Iš viso 2013 metais Vyriausybė valstybės vardu pasiskolino 7 mlrd. 518 mln. litų nominaliąja verte. Vidaus rinkoje per Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionus buvo išleista 3 mlrd. 215 mln. litų vertės obligacijų ir iždo vekselių. Vyriausybės taupymo lakštų buvo išleista už 509 mln. litų. Privataus platinimo būdu VVP išleista už 1 mlrd. 399 mln. litų ir paimta 850 mln. litų paskola vidaus rinkoje. Užsienio rinkoje pernai pasiskolinta 1 mlrd. 543 mln. litų, iš kurių VVP sudarė 1 mlrd. 381 mln. litų, o paskolos iš užsienio kreditorių – 162 mln. litų. 2013 metais Vyriausybė grąžino 6 mlrd. 707 mln. litų skolų.

Remiantis Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, 2013 metų pabaigoje 49,7 proc. Lietuvoje išplatintų VVP buvo įsigijusios finansų institucijos, 12,1 proc. – draudimo bendrovės ir pensijų fondai, 12,6 proc. – namų ūkiai. Nerezidentų investicijos į Lietuvos VVP sudarė 3,4 procento.

Didžiąją skolos valstybės vardu dalį praėjusių metų pabaigoje sudarė išleisti VVP – 86 procentus. Paskolos sudarė 14 proc. visos skolos. Vidaus skolos dalis buvo 25,2 procento.

2015 ir 2016 metais Lietuva turės išpirkti didelės vertės euroobligacijų emisiją – atitinkamai 1,5 mlrd. dolerių ir 1 mlrd. eurų. Pažymima, kad visų vidaus ir užsienio skolų grąžinimo terminai yra išdėstyti tolygiai, numatytos priemonės perfinansavimo rizikai sumažinti, dėl to skolų grąžinimas nekelia grėsmės valstybės finansams.

Stipriosios ir silpnosios vietos

FM atliko valstybės skolinimosi ir skolos valdymo analizę. Teigiama, kad Vyriausybės vykdoma į tvarius viešuosius finansus orientuota politika sudaro galimybes toliau mažėti skolinimosi poreikiui. Mažėjančią Lietuvos kredito riziką rodo agentūros "Fitch Ratings" pagerintas Lietuvos skolinimosi reitingas ir agentūros "Standard&Poor’s" pagerinta Lietuvos perspektyva.

Tačiau esama ir silpnųjų vietų. Pavyzdžiui, vidaus skola vis dar yra mažesnė nei prieš 2007–2008 metų finansų krizę, kai šis rodiklis siekė apie 30 proc., valdžios sektoriaus skola, nors ir mažėja biudžeto deficitas, vis dar auga nominaliąja išraiška.

Manoma, kad galimybė įsivesti eurą galbūt lemtų didesnius šalies kredito reitingus ir atitinkamai mažesnes skolinimosi sąnaudas. Augantis Lietuvos BVP ir mažėjantis deficitas sudaro galimybes mažėti valdžios sektoriaus skolos lygiui. Iš didžiausių grėsmių nurodoma vis dar nestabili situacija kai kuriose euro zonos šalyse, tikėtinas rinkos palūkanų augimas, kuris didintų Vyriausybės skolinimosi sąnaudas, įsivedus eurą galima didesnė konkurencija su kitomis euro zonos šalimis dėl investicijų į VVP.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos lygis iki 2016 metų sumažės dešimtadaliu – iki maždaug 35 proc. BVP. Prognozuojama, kad skolos palūkanų naštos lygis sudarys mažiau kaip 2 proc. BVP kasmet.

Įvertinus didelės vertės euroobligacijų emisijos išpirkimą, skaičiuojama, kad 2014–2016 metais vidutiniškai Lietuvai reikės skolintis po 2,3 mlrd. eurų. Planuojama, kad skolinimosi vidaus rinkoje poreikis minėtu laikotarpiu kasmet sudarys apie 1,3 mlrd. eurų.

Latviai atsitiesė

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pasakojo, kad bendra visų pasaulio šalių skola siekia 115 trln. JAV dolerių. Pasaulyje per metus sukuriama apie 55 trln. JAV dolerių BVP. „Problema yra ne skolos dydis, bet tai, kaip skolinti pinigai buvo panaudoti. Jeigu tai daryta neefektyviai, neproduktyviai, skola ir bus. Gerai panaudojus pinigus, skola tirpsta. Tai rodo latvių pavyzdys. Jie per krizę pasiskolino daug pinigų, bet dabar juos grąžino ir jų situacija gerėja, nes sugebėta suvaldyti viešuosius finansus“, - aiškino parlamentaras.

K.Glaveckas netiki, kad 2016-ųjų pabaigoje valstybės skola bus dešimtadaliu BVP mažesnė. „Nebūčiau toks optimistas. Galima pasakyti, kad skola sieks ir 25 proc. BVP, bet tai yra būrimas. Duok Dieve, kad ji neišaugtų“, - sakė jis.

Norint suvaldyti valstybės skolą, anot K.Glavecko, reikia efektyviai naudoti ES paramos lėšas, plėtoti investavimą, kapitalo pritraukimą ir tvarkingai valdyti ūkį: nevogti, mažinti korupciją. „Ką daryti, visi žino, bet nėra kas tai darytų“, - apgailestavo jis.

Neblogos perspektyvos

Ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, ES kontekste mūsų valstybės skola yra nedidelė. Tačiau, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra kur stiebtis. Pavyzdžiui, Estijos valdžios sektoriaus skola tesiekia 10 proc. BVP. „Tai puikus ir sektinas pavyzdys ES, ypač euro zonos periferinėms šalims. Pasirodo, įmanoma gyventi be neigiamo biudžeto balanso“, - pažymėjo ekspertė.

Kitaip nei per krizės įkarštį, dabar Lietuvai nesunku gana pigiai pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose. „Finansų rinkos Lietuva pasitiki, rizikos neįžvelgia. Visiškai priešingai nei 2009 metais, kai visas pasaulis linksniavo Lietuvą ir Latviją dėl bankroto, devalvacijos grėsmės“, - sakė I.Genytė-Pikčienė.

Anot jos, sunku pasakyti, ar per kelerius metus mūsų šaliai pavyks sumažinti skolą. Ekonomistė priminė, kad kitąmet įsivedus eurą Lietuva dalyvautų Europos stabilumo mechanizme (ESM). Tai reiškia, kad turėsime tam tikrų finansinių įsipareigojimų – reikės įmokėti tam tikrą dalį lėšų, taip pat suteikti papildomas garantijas. Greičiausiai tai kilstelėtų valdžios sektoriaus skolą. „Tačiau jei valdžia toliau užsispyrusiai judėtų pagal Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas bei mažintų deficitą, natūralu, kad skola turėtų galimybių mažėti. Šiuo metu bendra makroekonomikos situacija Lietuvoje tam yra labai palanki. Ekonomika yra tvarios raidos kelyje – auga ne vien dėl eksporto, bet atsigauna ir vidaus paklausa“, - pabrėžė I.Genytė-Pikčienė.

Centrinės valdžios skola (litais)

2013 12 31 2014 01 31 2014 02 28
Centrinės valdžios skola 43 mlrd. 464 mln. 45 mlrd. 609 mln. 45 mlrd. 293 mln.
Vidaus skola 10 mlrd. 916 mln. 11 mlrd. 249 mln. 11 mlrd. 69 mln.
Užsienio skola 32 mlrd. 548 mln. 34 mlrd. 360 mln. 34 mlrd. 224 mln.

Šaltinis: Finansų ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"