TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės tarnybą išjudins tik permainos

2015 05 14 6:00

Po daugiau kaip dešimtmečio iš naujo perrašomas valstybės tarnybos santykius reguliuojantis įstatymas. Jį rengę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai tikina, kad keičiant pasenusias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas siekiama skaidresnės valdininkų atrankos ir jų karjeros planavimo, lankstesnės darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemos.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte esminiai pakeitimai numatomi valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų, veiklos vertinimo, karjeros, darbo užmokesčio, skatinimo, mokymo, aukščiausių vadovų pareigas einančių valstybės tarnautojų tarnybos reguliavimo srityse.

Politikai pripažįsta, kad jau seniai laukė įstatymo, kuriuo remiantis bus pertvarkoma valstybės tarnyba. Tikimasi, jog ne kartą strigęs ir su įvairiomis valstybės žinybomis derintas naujasis Valstybės tarnybos įstatymas pasieks Seimą apsvarstytas ir nekels didelių diskusijų.

Sunkiai skynėsi kelią

Naująjį Valstybės tarnybos įstatymo projektą rengė VRM kartu su Valstybės tarnybos departamentu (VTD). Pasak VRM Viešojo valdymo politikos departamento atstovų, šis įstatymo projektas parengtas įgyvendinant dabartinės Vyriausybės programos nuostatas. Pažymėtina, kad valstybės tarnybos santykius reguliuojančio įstatymo nauja redakcija pastarąjį kartą buvo išdėstyta prieš daugiau kaip 10 metų. „Kilo poreikis įvertinti senas nuostatas praktinio taikymo atžvilgiu, atsisakyti moraliai pasenusių ar praktikoje nepasitvirtinusių nuostatų ir pasiūlyti modernių, Europos Sąjungos (ES) gerąją praktiką atitinkančių valstybės tarnybos valdymo įrankių“, - LŽ aiškino VRM atstovai.

Tačiau VTD direktorius Osvaldas Šarmavičius neslepia, kad dabartinė Valstybės tarnybos įstatymo projekto versija skiriasi nuo pirminės, kurią rengė VTD specialistai. „Netiesus ir nelygus buvo šio projekto kelias iki VRM“, - LŽ prisipažino jis. Pasak O. Šarmavičiaus, siūlymai pertvarkyti valstybės tarnybos santykius „ėjo gana sunkiai“, mat sulaukė įvairios reakcijos, todėl buvo ne kartą koreguojami ir taisomi. „Yra didelių skirtumų, nes reikėjo atsižvelgti į pastabas“, - pridūrė jis.

O. Šarmavičiaus teigimu, valstybės tarnybos reforma, kurią norima įgyvendinti priėmus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, pradėta formuoti dar premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės. „Turbūt nebuvo Lietuvoje Vyriausybės, kuri nebūtų planavusi pokyčių valstybės tarnyboje“, - pabrėžė ilgametis VTD vadovas.

Reikalavimai valdininkams taps standartizuoti

Įstatymo rengėjai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu valstybės tarnautojams keliami specialieji reikalavimai ne visada nustatomi pagrįstai, o kartais jie net tiesiogiai nesusiję su vienam ar kitam valdininkui pavestomis funkcijomis. „Net analogiškoms pareigybėms gali būti nustatyti skirtingi išsilavinimo, patirties reikalavimai“, - kalbėjo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto autoriai. Jie siūlo visiems tokias pat pareigas einantiems valdininkams nustatyti vienodus gebėjimų reikalavimus. Bendrąją, vadybinę ir lyderystės bei specifinę kompetenciją patvirtintų Vyriausybė centralizuotai, o profesinę būtų leista nustatyti ir aprašyti pačioms įstaigoms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką. Įstaigose, kaip ir šiuo metu, liktų galimybė nustatyti specialius reikalavimus valstybės tarnautojams jų pareigybių aprašymuose, tačiau negalėtų būti tokių reikalavimų, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti.

„Šia reikalavimų valstybės tarnautojams sistema turėtų būti užtikrinama, kad reikalavimai valstybės tarnautojams taptų standartizuoti, nebūtų nepagrįstai ribojama patekti į valstybės tarnautojo pareigas“, - pažymėjo iniciatoriai. Valstybės tarnybos įstatyme taip pat siūloma nustatyti tipinius reikalavimus valstybės įstaigų vadovams.

Lengviau žengs karjeros laiptais

Naujame Valstybės tarnybos įstatyme turėtų nebelikti valdininkų pareigybių kategorijų. Jų raginama atsisakyti, kad karjeros galimybės valstybės tarnautojams taptų lankstesnės ir paprastesnės. Siekiama, jog valdininkas, atitinkantis patirties ir kitus pareigybei nustatytus gebėjimų reikalavimus, galėtų ir be konkurso būti perkeltas į kitas pareigas (taip pat į aukštesnes).

Kasmetinį valstybės tarnautojų veiklos vertinimą siūloma atsieti nuo darbo užmokesčio sistemos. Dabar pagal veiklos vertinimo rezultatus valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į aukštesnes arba žemesnes pareigas, jam gali būti arba padidintas, arba sumažintas darbo užmokestis. „Nesant pakankamo darbo užmokesčio fondo, labai gerai dirbantiems tarnautojams nėra galimybių skirti priedo už kvalifikacinę klasę, todėl tokiais atvejais jų veikla vertinama nebūtinai kaip labai gera. Tai akivaizdžiai patvirtinta ekonominio nuosmukio tarnybinės veiklos vertinimo statistika“, - nurodė įstatymo projekto rengėjai.

Norima nustatyti, kad būtų vertinama valstybės tarnautojų kompetencija. „Dvejus metus iš eilės įvertinus kompetenciją kaip neatitinkančią reikalavimų, būtų siūloma tarnautoją perkelti į lygiavertę ar žemesnę pareigybių grupę, kurios kompetenciją jis atitinka, arba atleisti ir pareigų“, - teigiama aiškinamajame rašte.

Tuo metu vertinant valstybės įstaigų vadovų veiklą siūloma įtvirtinti ES šalyse ir verslo organizacijų praktikoje plačiai naudojamą „360 laipsnių veiklos vertinimo modelį“, kai asmens veiklą vertina jo pavaldiniai, kolegos, vadovai.

Ir skatins, ir baus

Valdininkams turėtų keistis ir darbo užmokesčio nustatymo tvarka. „Siūloma atsisakyti kritikuojamų priedų už kvalifikacinę klasę, o tam tikroms pareigybių grupėms nustatyti galimų pareiginių algų intervalą“, - pasakoja įstatymo rengėjai. Numatyta, kad dabartiniams valstybės tarnautojams bus garantuotas jų buvusios algos dydžio darbo užmokestis.

Norima sudaryti ir didesnes galimybes motyvuoti tarnautojus, nes esą dabartiniame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų skatinimo priemonių pasirinkimas – itin mažas. Siūloma valdininkus skatinti papildomais mokymais, laisvomis dienomis ar net darbo laiko trumpinimu. Už „išskirtinį asmeninį indėlį“ valstybės tarnautojas galės tikėtis iki dviejų pareiginių algų dydžio piniginės išmokos. Pinigais numatyta skatinti ne tik individualiai, bet ir už puikiai atliktą komandos darbą.

Naujame Valstybės tarnybos įstatyme taip pat bus siekiama sugriežtinti tarnybinę atsakomybę. Siūloma ne tik pailginti tarnybinių nuobaudų sąrašą, bet ir nustatyti pareigą įstaigai regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo ją atlyginti.

Pareikalaus milijoninių lėšų

Skaičiuojama, kad naujai darbo užmokesčio sistemai įgyvendinti nestatutiniams valstybės tarnautojams reikėtų apie 10,4 mln. eurų. Iš jų pareiginėms algoms - maždaug 5,9 mln. eurų. Pareiginių algų nustatymas naujoje darbo užmokesčio sistemoje lems priedo už tarnybos stažą didėjimą. Jis visiems valstybės tarnautojams pareikalaus apie 4,5 mln. eurų.

„Tam tikra dalis lėšų galės būti sutaupyta atsisakius naujai skiriamų priedų už kvalifikacines klases, priemokų už įprastą darbo krūvį ir papildomas užduotis, taip pat atsisakius esamos skatinimo išmokų skyrimo tvarkos“, - tvirtino Valstybės tarnybos įstatymo projekto rengėjai. Tačiau kol kas jie nesiryžta prognozuoti, kiek tiksliai bus sutaupyta.

Apie 145 tūkst. eurų gali prireikti keičiant Valstybės tarnautojų registrą ir Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą. Mokesčių mokėtojams kainuos ir naujas valdininkų gebėjimų bei kompetencijos patikrinimas. Minėtoms reikmėms kitais metams reikėtų apie 220 tūkst. eurų.

Laukia "išdiskutuoto" įstatymo

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas „darbietis“ Valentinas Bukauskas teigia, kad jau vėluojama pateikti naują Valstybės tarnybos įstatymą. „Laukėme, kol VRM pateiks naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, kuri numatytų ne tik priėmimo į valstybės tarnybą sąlygas, bet ir aiškią mokėjimo už darbą tvarką. Taip pat - suprantamą priedų, kurie visuomenei kelia pasipiktinimą, skyrimo tvarką“, - LŽ dėstė parlamentaras. V. Bukauskas viliasi, kad Seimą pasieks jau "išdiskutuotas", su kitomis valstybės žinybomis suderintas Valstybės tarnybos įstatymo projektas. „Svarbu, kad į Seimą patektų geros kokybės teisės aktas ir jam nereikėtų antros ar trečios redakcijos“, - pažymėjo Seimo VVSK vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"