TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės tarnyboje niekad nebus geriausių laikų

2008 03 13 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Franciskas Kardona (Francisco Cardona) yra ypač svarbus žmogus Lietuvos valstybės tarnybai.

Europinio lygio ekspertas - bendros Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) programos, teikiančios paramą valdymo ir vadybos gerinimui Vidurio ir Rytų Europos šalyse (SIGMA), vyriausiasis administratorius. Pastarąjį kartą jis Vilniuje lankėsi praėjusių metų pabaigoje - dalyvavo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje "Žmogiškųjų išteklių vystymo tendencijos ir mūsų uždaviniai".

1997 metais F.Kardona buvo Europos Sąjungos PHARE Viešojo administravimo reformos Lietuvoje programos vadovas, pagrindinis konsultantas Lietuvai reformuojant viešojo administravimo sistemą ir kuriant Valstybės tarnybos įstatymą.

- Pone Kardona, kada pirmą kartą susidūrėte su Lietuva?

- Pirmą kartą atvykau į Lietuvą 1995-ųjų vasarą. Mano užduotis buvo išsiaiškinti, kokia padėtis ne taip seniai nepriklausomybę atgavusioje šalyje, kuri siekia įstoti į Europos Sąjungą, kokie sunkumai kyla įgyvendinant viešojo administravimo sistemos reformą. 1997 metais čia grįžau jau kaip viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos sistemos reformos konsultantas.

- Kokia padėtis tuomet buvo Lietuvoje?

- Lietuvai gana sunkiai sekėsi tvarkyti savo viešąjį administravimą, buvo daug netvarkos. Geriau susipažinęs su tada galiojusiu Valdininkų įstatymu pamačiau, kad jis neatitinka Europos Sąjungos standartų, kad yra komplikuotas, nepakankamai kokybiškai parengtas, todėl pasiūliau tiesiog sukurti naują įstatymą. Šiam siūlymui pritarė ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, ir Vyriausybė.

- Ar sunku buvo dirbti su lietuviais?

- Įstatymui rengti buvo sudaryta darbo grupė - iš įvairių valstybės institucijų, mokslo įstaigų atrinkti žmonės, kurie, matyt, geriausiai tiko tam darbui. Tiesa, reikėtų pasakyti, kad kai kurių jų žinios apie valstybės tarnybą buvo tikrai labai ribotos. Mano siūlomus sprendimus grupė ne visada sutikdavo palankiai, kai kuriems nariams atrodė, kad Lietuvoje jie neprigis. Pamažu, po ilgų ginčų, daugybės seminarų, stažuočių kitose šalyse pagaliau atsirado sistemos idėjų, kurios toliau buvo plėtojamos per diskusijas. Kai 1998 metų pradžioje išvažiavau iš Lietuvos, darbo grupė jau savarankiškai dirbo su Valstybės tarnybos įstatymo apmatais.

- Ar esate patenkintas bendradarbiavimu su lietuviais?

- Manau, kad mūsų pastangos davė akivaizdžių rezultatų. Pamenu, kai 1995-aisiais buvo patvirtinta nauja Vyriausybė, pasikeitė apie 50 proc. valstybės tarnautojų, nes atėjo nauja partija. Naujoji sistema privalėjo užtikrinti stabilų, kad ir kokia partija ateitų į valdžią, valstybės tarnautojų korpusą. Šis stabilumas turėjo sudaryti galimybę valstybės tarnybai pamažu tvirtėti, išgyventi net radikaliausius politinius pasikeitimus. Galima sakyti, jog pagrindinis tikslas kaip ir pasiektas.

- Įgyvendindami reformas vis norime pasitikrinti, ar einame tinkamu keliu. Kaip atrodome greta kitų Europos Sąjungos šalių?

- Iš naujųjų Europos Sąjungos šalių, įstojusių 2004 metais, Lietuva yra viena labiausiai pažengusių valstybės tarnybos srityje. Jos reformos svariausios, nuosekliausios. Galima sakyti, čia Lietuva - lyderė.

Jei lygintume su senosiomis narėmis - dar daug ką turite padaryti. Pirmiausia būtina labiau konsoliduoti pačią valstybės tarnybą, garantuoti, kad ji, nesvarbu, kokių būtų politinių pasikeitimų, išliks tvirta ir profesionali. Kitas svarbus uždavinys - padaryti ją patrauklią žmonėms - visai visuomenei ir galimiems pretendentams. Kai žmogus mato, kad valstybės tarnyba politiškai angažuota, priklausoma nuo partijų, nestabili, kad jis gali būti išmestas, kai ateis nauja Vyriausybė, net nesivargina patekti į ją. Juk privačiame sektoriuje irgi tas pat, be to, ten geresnis atlyginimas. Reikia, kad valstybės tarnyba galėtų ką nors pasiūlyti kaip atsvarą materialiam atlygiui už darbą. Nepolitiškumas ir stabilumas žmones labiausiai traukia dirbti valstybės tarnyboje. Privalu padaryti, jog tai būtų akivaizdu ir pakankamai svaru. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos rūpestis.

- Dabar ne patys geriausi Lietuvos valstybės tarnybos laikai. Ką galite pasakyti žmonėms, kurie laukia tų geresnių laikų?

- Valstybės tarnyboje niekada nebus to vieno geriausio meto. Tokia jau jos prigimtis. Valstybės tarnyba visada kritikuojama ir ji niekuomet netaps tobula. Iš jos bus reikalaujama vis daugiau ir daugiau.

Lengva kritikuoti biurokratus, tuos tinginius, kurie gauna atlyginimą, o tik sėdi kabinete ir nieko neveikia. Bet kai geriau susipažįsti su valstybės valdymu, pamatai, kokie yra svarbūs tie žmonės, kurie tik sėdi ir nieko neveikia. Nuo jų priklauso, kaip bus parengti teisės aktai, kaip jie bus įgyvendinami, ar bus gerbiamos piliečių tesės.

Visada sakiau, kad tiems, kurie nori uždirbti daug pinigų, valstybės tarnyboje - ne vieta. Eikite į privatų sektorių, tapkite verslininkais ir gaukite daugiau pinigų... arba jų daugiau praraskite.

Jeigu jūsų tikslas - ne didelis atlyginimas, o duodama nauda, valstybės tarnyba yra gera vieta dirbti. Dirbti savo šaliai ir savo piliečiams. Juk Vyriausybė - ne tik ministras pirmininkas ir ministrai. Jie negali vieni valdyti, jiems reikalinga administracija. Ką čia daugiau ir pridursi?

- Kokią matote Lietuvos valstybės tarnybos ateitį? Ar greitai pasieksime senųjų Europos Sąjungos šalių lygį?

- Jei viskas klostysis taip, kaip dabar, galiu užtikrinti, kad tai tikrai nutiks, bet štai kada - negaliu pasakyti. Jau dabar valstybės tarnautojo profesija Lietuvoje gerbiama ir prestižinė. Suprantama, ne visose įstaigose. Taip pat yra ir Europoje - vienur ji labiau gerbiama, kitur mažiau.

Daugybė talentingų žmonių eina į valstybės tarnybą, nes laiko tai prestižo reikalu. Ji suteikia daug galimybių tobulėti, keisti profesiją, specializaciją pačioje valstybės tarnyboje. Tai žmonėms

patrauklu. Jie gali įgyti patirties, siekti įvairios ir nenuobodžios karjeros ne tik savo šalies, bet ir tarptautinėse, kitų valstybių institucijose. Ji tikrai suteikia daug galimybių.

Atvira, turinti tiek postų, tiek karjeros sistemų bruožų

Įsidarbinti į valstybės tarnybą galima dviem būdais: konkurso tvarka ir be konkurso. Be konkurso galima eiti tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo arba pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas. Piliečiai, norintys būti karjeros valstybės tarnautojais gali pradėti tiek specialisto, tiek įstaigos vadovo karjerą. Reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą netaikomas.

Konkursai karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo pareigoms eiti skelbiami Valstybės tarnybos departamento prie VRM interneto tinklalapyje www.vtd.lt. Kas savaitę vidutiniškai skelbiama apie 115 darbo skelbimų.

Į valstybės tarnybą priimta pirmą kartą:

2007 metais - 52 proc. visų konkurso tvarka priimtų valstybės tarnautojų;

2005 metais - 76 proc. visų konkurso tvarka priimtų valstybės tarnautojų.

Valstybės tarnautojų stažas neviršijo 3 metų:

2007 metais - 27 proc. valstybės tarnautojų;

2005 metais - 20 proc. valstybės tarnautojų.

Riboto dydžio

Lietuvoje 949 valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose pareigas eina 26 776 valstybės tarnautojai (be statutinių).

Lanksti ir nuolat tobulinama

Lietuvos valstybės tarnybos sistema, atsižvelgiant į kintančius visuomenės poreikius ir remiantis ES šalių narių praktika, nuolat tobulinama.

Valstybės tarnybos įstatymas nuo jo įsigaliojimo 2002 metais buvo keičiamas daugiau kaip 20 kartų. Bendradarbiaujant su Europos iniciatyva SIGMA ir Europos Sąjungos šalimis - Danija, Prancūzija, Suomija, Belgija - patobulinta valstybės tarnautojų atrankos, tarnybinės veiklos vertinimo, darbo užmokesčio sistemos. Šiandien jau ne viena Rytų Europos šalis (Ukraina, Moldova, Serbija ir kt.) Lietuvos valstybės tarnybos sistemą vertina kaip geros praktikos pavyzdį.

Suteikia galimybę tobulėti

Prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai 2007-2010 metais susiję su visų lygių valstybės tarnautojų gebėjimų stiprinimu administruojant ES struktūrinę paramą, dalyvaujant ES sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo užtikrinimo procesuose, rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungoje 2013 metais, taip pat gebėjimų, susijusių su įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimu, tobulinimu. Daug dėmesio skiriama profesinės etikos ir korupcijos prevencijos mokymams bei darbinių ES kalbų ir kompiuterinio raštingumo įgūdžiams tobulinti.

Kvalifikaciją tobulino:

2007 metais - 79 proc. valstybės tarnautojų;

2005 metais - 70 proc. valstybės tarnautojų.

Valstybės tarnautojų mokymams buvo skirta biudžeto lėšų:

2007 metais - 1,68 proc. nuo darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų;

2005 metais - 1,29 proc. nuo darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.

Sudaro galimybę siekti karjeros

Karjera valstybės tarnyboje gali būti daroma vertikaliai (pareigų kilimas) arba horizontaliai (kvalifikacijos kėlimas). Pereiti į aukštesnes pareigas arba įgyti kvalifikacinę klasę, už kurią mokamas priedas, sudarantis nuo 15 iki 50 proc. pareiginės algos, valstybės tarnautojas gali po kasmetinio arba neeilinio vertinimo, jeigu jo veikla įvertinama labai gerai.

2007 metais į aukštesnes pareigas perkelta 15 proc. valstybės tarnautojų, o kvalifikacinė klasė suteikta 23 proc. valstybės tarnautojų.

Vidutinis valstybės tarnautojo darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių):

2005 metais - 2408 litai;

2007 metais - 2606 litai.

Nuo 2002 metų Lietuvos valstybės tarnybos tvarkymas patikėtas Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (www.vtd.lt).


Parengta bendradarbiaujant su Valstybės tarnybos departamentu prie VRM

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"