TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės tarnyboje pasipinigauti (ne)galima

2015 02 04 6:00
Sergejus Muravjovas. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje atviri keliai valdininkams papildomai prisidurti prie algos šimtus, o galbūt ir tūkstančius eurų, jei tik jie dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis. Iniciatyvos imtasi paaiškėjus, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) už 1,5 mln. eurų užsakė mokslinį tyrimą, o jam vertinti įdarbinta ir 14 pačios SADM darbuotojų.

Ši ministerija nėra vienintelė, kurios valdininkai papildomai uždarbiauja. Prezidentūros duomenimis, Ūkio ministerijoje 7 valstybės tarnautojai turi papildomas darbo sutartis, finansuojamas iš ES projektams skirtų lėšų, Sveikatos apsaugos ministerijoje - 21. Tokia praktika klesti ir įstaigose prie ministerijų - Informacinės visuomenės plėtros komitete prie Susisiekimo ministerijos papildomai uždarbiauja 10 tarnautojų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) papildomas sutartis yra sudariusi su 52 tarnautojais.

Pataisomis siūloma įtvirtinti, kad valstybės tarnautojai negalėtų gauti iš savo darbovietės jokių kitų pajamų, išskyrus pareiginę algą, įstatymo leidžiamus priedus ir priemokas.

Nesijaučia nusižengiantys

VMI, sudariusi papildomas darbo sutartis su savo 52 tarnautojais ir pernai jiems išmokėjusi 63,8 tūkst. eurų, nesijaučia nusižengusi. Kaip LŽ aiškino VMI komunikacijos vadovas Darius Buta, visi prie ES finansuojamų projektų dirbantys valdininkai tai daro ne darbo metu. Anot jo, pernai inspekcija vykdė 5 projektus - buvo sukurtos 46 elektroninės paslaugos mokesčių mokėtojams.

„Norint tinkamai ir operatyviai atlikti įvairias užduotis dažnai būtina išmanyti institucijos veiklos procesus, informacinių technologijų struktūrą, sistemų specifiką. Tad projektų metu darbuotojai kartu su rangovais kuria įvairias paslaugas, kontroliuoja, kaip jos dera su kitomis sistemomis ir paslaugomis, testuoja ir tobulina, be abejo, vykdo viešųjų pirkimų, administracines procedūras“, - tikino D. Buta.

Vadovų atsakomybė

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, kurios vadovaujamoje ministerijoje pernai papildomai už įgyvendinamus ES projektus 21 valstybės tarnautojui išmokėta 63 tūkst. eurų, pabrėžė, kad įstatymai to daryti nedraudžia.

Kad su valdininkais gali būti sudaromos papildomos darbo sutartys, neprieštaravo ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jos pirmininkas Romas Valentukevičius LŽ teigė, kad vykdyti ir administruoti kai kuriuos projektus yra geriau būtent kurios nors žinybos, ministerijos ar institucijos valdininkams, kurie pažįsta sistemą.

„Nėra gerai, kai nustatoma, kad valdininkai gauna papildomų ES projektų pinigų už darbą, kurį atlieka tiesioginio darbo metu. Tuomet prasilenkiama ir su etika, ir interesų derinimu. Kad to nebūtų, yra atsakingi vadovai. Jie privalo kontroliuoti pavaldinius“, - kalbėjo jis. R. Valentukevičius pridūrė, kad jei valdininkai iš tiesų dirba po darbo valandų, jiems už tai privalu atlyginti. Tačiau jis pripažino, kad kol kas tokios situacijos nėra griežtai reglamentuotos.

Ledkalnio viršūnė

Ne tik ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų valdininkai gali papildomai pasipinigauti vykdydami ES finansuojamus projektus. Panaši padėtis galima ir savivaldybėse bei jų valdomose viešosiose įstaigose.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pažymėjo, kad dabartinė situacija neprisideda prie skaidrumo valstybės tarnyboje. Anot jo, tokia praktika atveria galimybes valstybės tarnautojams gauti ne visai aiškiai motyvuotą atlyginimą. Be to, čia galima įžvelgti ir interesų konfliktų, nes projektams vykdyti pasirenkami tik kai kurie „savi“ valdininkai, o viešas atviras konkursas neskelbiamas.

„Turėtų būti viešai skelbiami tokių projektų vykdytojai. Dažnai įvairios studijos, ekspertizės ir kiti darbai lieka po konfidencialumo skraiste - informacijos apie tai, kas, ką darė ir kiek už tai gavo pinigų, nėra“, - sakė S. Muravjovas.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas neslėpė nepasitenkinimo susiklosčiusia ydinga praktika. Komitete ne kartą buvo aptarta būtinybė keisti dabartinę valdininkų darbo apmokėjimo tvarką, tačiau toliau diskusijų nepasistūmėta. Politikas vylėsi, kad prezidentės siūlymai jas ne tik atgaivins, bet ir bus priimti sprendimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"