TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės turtas: nei nuryti, nei išspjauti

2016 03 01 6:00
Už Raudonojo Kryžiaus ligoninės Vilniuje, visai šalia Katedros, kompleksą turto vertintojai pateikė gerokai mažesnę kainą - tik 6 mln. eurų, nes Turto bankas nepasirūpino keisti žemės po pastatais ir pačių pastatų paskirties, sudaryti detaliuosius planus ir pan. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Beveik dešimtmetį veikianti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programa, kurią įgyvendinant Turto bankui buvo perduodami valstybės institucijoms nereikalingi sklypai bei statiniai, o už pinigus, gautus juos pardavus, – gerinamos buvusių šeimininkų darbo sąlygos, sulaukia vis daugiau kritikos.

Pagal atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto programą, patvirtintą 2007 metais, ją vykdantis Turto bankas, prie kurio 2014 metais buvo prijungta ir valstybės turto privatizavimu užsiiminėjusi valstybės įmonė Valstybės turto fondas, turi išparduoti jam perduotus valstybės įstaigoms priklausančius pastatus bei sklypus, o už gautus pinigus pastatyti ar nupirkti kitas patalpas, labiau tinkančias toms įstaigoms. Pagal Vyriausybės tvirtinamą sąrašą šiai įstaigai perduoti 357 objektai.

Valstybė planavo pagerinti iš pradžių aštuoniolikos įstaigų darbo sąlygas, paskui jų padaugėjo iki trisdešimties. Kaip rodo LŽ pateikti Turto banko duomenys, per beveik dešimtmetį tesugebėta atnaujinti vos 11 objektų, o viltys, kad proceso išlaidas didžiąja dalimi pavyks padengti už parduotą turtą gautomis lėšomis, pasirodė esančios nerealios. 2007-aisiais valstybė skaičiavo, kad, vykdydama į atnaujinamo turto sąrašus įtraukto nereikalingo turto pardavimą, gaus apie 600 mln. litų (174 mln. eurų), tai yra didžiąją dalį sumos, reikalingos atnaujinimo programai įgyvendinti (manyta, kad atnaujinamų objektų vertė sieks 800 mln. litų (232 mln. eurų)). Tačiau iki 2012 metų pabaigos Turto bankui pavyko atnaujinti vos du objektus, be to, iš pardavimo gautų lėšų tam neužteko – teko imti paskolas iš bankų. 2013–2015 metais už parduotus 199 objektus Turto bankas gavo 28 mln. eurų, šįmet pagal atnaujinimo sąrašą planuojama parduoti turto už 26,7 mln. eurų.

„Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programos tikslai buvo geri – valstybei reikia atsikratyti perteklinio turto. Tačiau dabar matome, kad procesas stokoja skaidrumo, o tokiu atveju atsiranda ir abejonių programos tikslais. Mūsų komisija domisi ne vienu objektu, įtrauktu į valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo sąrašus. Manau, apie šią situaciją žino ir Generalinė prokuratūra – matyt, jie taip pat priims vienokį ar kitokį sprendimą“, – LŽ aiškino Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Atpigo dešimt kartų

Šiuo metu Seimo Antikorupcijos komisija tiria 2008 metais Turto bankui perduotų Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje esančio Vaiko raidos centro (VRC), įsikūrusio pačiame sostinės centre ant Neries kranto, Vytauto gatvėje, sklypo ir pastatų situaciją. VRC – vienas iš keturių Vilniuje esančių į Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktų objektų, kurie pagal panaudos sutartį kol kas yra perduoti naudotis anksčiau juos valdžiusioms institucijoms.

Po kelerių metų, kai VRC persikels į jam numatytas naujas patalpas, dabartinė jo veiklos vieta gali tapti itin gardžiu kąsneliu potencialiems investuotojams. Atsižvelgiant į valstybės įmonės Registrų centro masinio turto vertinimo būdu 2014 metais nustatytas vidutines šio nekilnojamojo turto rinkos vertes, 1,1 hektaro ploto sklypas bei 3,3 tūkst. kv. m. patalpų sostinės Vytauto gatvėje yra preliminariai įvertinti vos 2,9 mln. eurų. 2008-aisiais, perduodant VRC Turto bankui, už šį objektą planuota gauti dešimt kartų didesnę sumą – 115 mln. litų (33 mln. eurų). Tiesa, prasidėjus ekonomikos krizei, centro vertė buvo sumažinta iki 32 mln. litų (9,3 mln. eurų).

Kaip LŽ sakė Turto banko Rinkodaros ir pardavimų skyriaus viršininkė Girda Valiulytė, skelbiama suma yra visiškai preliminari ir nebūtinai atspindi realią turto vertę. „Šiam objektui individualus turto vertinimas nebuvo atliekamas, nes kol kas neplanuojama jo parduoti. Šio objekto pardavimo pradžia priklausytų nuo VRC galimybių išsikraustyti iš minėtų patalpų“, – nurodė ji.

Nepelningi sandoriai

„Galiu pasakyti savo nuomonę: kai kurių Turto bankui pagal atnaujinimo programą perduotų objektų delsimas parduoti ir per tą laiką prarasta jų vertė kelia įvairių įtarimų“, – LŽ teigė V. Gailius.

Pradėjęs vykdyti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programą, Turto bankas per pirmuosius dvejus metus skelbė net 61 aukcioną, tačiau sugebėjo parduoti vos du objektus. Pats pirmais sandoris, kai 215 kv. m. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patalpos Vilniaus senamiestyje vieninteliam aukciono dalyviui buvo perleistos vos už 1,7 mln. litų (493 tūkst. eurų, pradinė kaina kilstelėta 58 tūkst. eurų), sukėlė įtarimų dėl pernelyg mažos kainos.

Situacija kartojosi ir vėliau: atnaujinant Generalinės prokuratūros pastatą, pardavus turtą sostinės centre planuota gauti daugiau kaip 24 mln. litų (7 mln. eurų). Remdamasis tokiomis viltimis Turto bankas naujo objekto statybai pasiskolino 21 mln. litų (6 mln. eurų). Turtas pardavinėtas net penkerius metus. Galutinė senojo Generalinės prokuratūros pastato pardavimo kaina siekė vos 6,9 mln. litų (2 mln. eurų), o negautų pajamų skirtumą teko dengti iš valstybės biudžeto.

Už Raudonojo Kryžiaus ligoninės Vilniuje, visai šalia Katedros, kompleksą, kurį sudaro 16 pastatų ir 7 žemės sklypai, tikėtasi gauti apie 108 mln. litų (31 mln. eurų), nes tiek lėšų reikėjo naujam ligoninės pastatui. Tuo metu turto vertintojai pateikė kitą kainą – 21 mln. litų (6 mln. eurų), nes Turto bankas nepasirūpino keisti žemės po pastatais ir pačių pastatų paskirties, sudaryti detaliuosius planus ir panašiai.

Turto bankas, savo ruožtu, tikina, kad parduodamas valstybės nekilnojamąjį turtą deda visas įmanomas pastangas, siekdamas didžiausios kainos. „Galime pasidžiaugti, kad išskirtinių, prestižinėse vietose esančių objektų aukcionai būna labai sėkmingi ir pirkėjai varžydamiesi ženkliai pakelia turto kainas“, – LŽ nurodė G. Valiulytė.

Kaip sėkmingiausiai parduoti objektai nurodomi trys: buvusių Pacų rūmų kompleksas sostinės Didžiojoje gatvėje, kurio kaina aukcione pakelta nuo 13,8 mln. litų (4 mln. eurų) iki 20,05 mln. litų (5,8 mln. eurų), pastatas Vilniaus Etmonų gatvėje, nuo 1,1 mln. eurų pabrangintas iki 1,2 mln. eurų, bei istorinė vila Z. Sierakausko gatvėje (buvęs sovietinis specialiosios paskirties viešbutis) su 0,8 hektaro žemės sklypu, kurio kaina nuo pradinės 1,9 mln. eurų kilo iki 2,7 mln. eurų.

Mirštantis sumanymas

Nekilnojamojo turto bendrovės „In real“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus manymu, dideli valstybės lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto atnaujinimo galėjo nepasiteisinti dėl kartais pastebimo valstybės atstovų siekio nepagrįstai padidinti pirkėjams siūlomų objektų kainą. „Valstybės įsivaizdavimas apie tai, kiek galėtų gauti už savo turtą, dažniau būna paremtas lūkesčiais, o ne tiksliais skaičiavimais bei vertinimais“, – teigė jis LŽ.

Pasak nekilnojamojo turto eksperto, koją šiam procesui kišo ir neparengti „namų darbai“ – esą valstybei pritrūko tinkamo požiūrio į rinką, plačiau reklamuojant parduodamos objektus ir pristatant juos potencialiems investuotojams. „Daug problemų kelia ir neišspręsti tų sklypų teritorijų planavimo, santykių su bendrasąvininkais klausimai, detaliųjų planų nebuvimas. Tokie kliuviniai nekelia objektų patrauklumo. Gal tai ir yra priežastis, kodėl valstybei ne visada pavyksta gauti geriausią kainą rinkoje“, – kalbėjo A. Antanavičius.

Dar 2012-aisiais valstybės turto atnaujinimo programą vertinusi Valstybės kontrolė taip pat konstatavo, jog šis procesas – nerezultatyvus. „Mums rūpėjo atsakyti į klausimą, kodėl atnaujinant valstybės turtą beveik visada apsirinkama apskaičiuojant, kiek lėšų bus gaunama pardavus senąjį turtą. Ir, beje, išskyrus kelias malonias išimtis, apsirinkama į blogąją pusę – gaunama daug mažiau lėšų, nei suplanuota“, – tuo metu, pristatydama ataskaitą, teigė Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė .

Kaip LŽ sakė kontrolierė, šiuo metu valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programa – apmirštantis sumanymas: 2014-ųjų spalį politikai apsisprendė naujų objektų į Vyriausybės tvirtinamą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą nebetraukti, todėl įgyvendinus šiuo metu suplanuotus projektus, nauji nebebus vykdomi.

„Ir tada, ir dabar sakome, kad valstybės turtas vertintas pernelyg optimistiškai. Viską lemia rinka, todėl kėlėme klausimą, ar reikėjo pardavinėti valstybės turtą krizės metu, kai rinka buvo faktiškai apmirusi. Kai objektus stengiamasi žūtbūt parduoti, kad ir pigiai, o statybos kainuoja daug, toks procesas pasidaro labai brangus, o skirtumą bet kuriuo atveju tenka dengti mokesčių mokėtojų lėšomis“, – aiškino R. Masiulionienė.

. . .

Projektai, įgyvendinti pagal valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programą (investicijos)

Naujas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpusas (25 mln. eurų);

Naujas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato pastatas Klaipėdoje (21,3 mln. eurų);

Lietuvos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (Londonas) renovacija ( apie 4 mln. eurų);

Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracinio pastato Kaune, Radvilėnų plente, rekonstrukcija (0,8 mln. eurų);

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pastato Vilniuje rekonstrukcija (0,54 mln. eurų);

Lietuvos kariuomenės degalinės Rukloje rekonstrukcija (0,5 mln. eurų);

Lietuvos kariuomenės depo Kaune rekonstrukcija (1,9 mln. eurų);

Naujas Generalinės prokuratūros pastatas Vilniuje (6 mln. eurų);

Naujas Klaipėdos universiteto bendrabučio korpusas Klaipėdoje (1,5 mln. eurų);

Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ligoninės pastatai Vilniuje (2 mln. eurų);

Seimo I rūmų rekonstrukcija Vilniuje (3 mln. eurų).

Turto banko inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"