TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės turtas vis dar be šeimininko

2012 11 19 8:30
Romo Jurgaičio nuotr.

Ministerijoms galvos neskauda dėl joms pavaldžių institucijų nuomojamų ar išsinuomotų patalpų. Nors Valstybės kontrolė dabar jau buvusios Vyriausybės priešaušryje konstatavo, kad dėl to valstybė patiria šimtatūkstantinius nuostolius, situacija nekontroliuojama iki šiol.

Dar 2007 metais Seimas siūlė Vyriausybei paskirti institucijas, kurios būtų atsakingos už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, tačiau pasiūlymų efektyviau valdyti valstybės turtą nei tuomet buvusioji, nei Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė neįgyvendino.

2009 metų pradžioje Valstybės kontrolė išanalizavo, kaip biudžetinės įstaigos naudoja joms priskirtas patalpas savo reikmėms. Tąkart siūlyta, kad institucijoms, valdančioms valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, reikėtų nedelsiant išanalizuoti tokių patalpų nuomos sutarčių sąlygas ir inicijuoti valstybei nenaudingų sutarčių nutraukimą ar sąlygų pakeitimą. Toks siūlymas atsirado paaiškėjus, kad nemaža dalis biudžetinių įstaigų dalies joms priskirtų patalpų nenaudoja savo reikmėms, bet jas nuomoja. Kontrolieriai suskaičiavo, kad biudžetinės institucijos savo sąskaitas kasmet galėjo papildyti maždaug po 20 mln. litų nuompinigių. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos patalpų nuomai iš kitų juridinių ar fizinių asmenų per metus išleisdavo apie 60-70 mln. litų.

Kiek iš tikrųjų valstybei priklausė nekilnojamojo turto - pastatų, Valstybės kontrolė bei Statistikos departamentas LŽ pateikė skirtingus atsakymus. Valstybės kontrolės atstovų teigimu, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų likutinė vertė galėjo siekti 5 mlrd. litų, Statistikos departamento teigimu - veik pusantro milijardo litų daugiau.

Kaip LŽ sakė Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius Rimantas Sanajevas, situacija su biudžetinėms įstaigoms priklausančiomis patalpomis iš esmės nepasikeitusi ir dabar, o į siūlytas rekomendacijas beveik neatsižvelgta. "Tėra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl centralizuoto turto valdymo. Jame pasakyta, kad turto valdymui vadovaujanti institucija - Finansų ministerija (FM), o įgyvendinanti institucija turėtų būti įsteigta Valstybės turto fondo (VTF) pagrindu. Tačiau iki šiol tokios institucijos nėra. Kiek man žinoma, VTF kuriama centralizuota turto valdymo sistema, bet kada ji pradės veikti, neaišku", - LŽ sakė R.Sanajevas.

   

Aplinkos ministerijai pavaldi APVA šiame pastate nuomojasi patalpas už dvigubai didesnę kainą nei šalia esanti SAM (nuotrauka apačioje). Pinigų itin brangiai nuomai negailinti APVA turi tik popierinę iškabą (nuotrauka viršuje). /Ritos Stankevičiūtės nuotr.

Auksinė kambariuko kaina

LŽ kreipėsi į visas 14 ministerijų prašydama pateikti duomenis, kur, kiek ir kokio ploto patalpų jos pačios bei joms pavaldžios institucijos nuomoja arba nuomojasi iš fizinių ar juridinių asmenų, kiek kainuoja nuoma. Pasirodo, ne visoms ministerijoms šis klausimas buvo lengvas. Kai kurios jų visai nesugebėjo arba nenorėjo atsakyti, o kitos, kaip antai FM, redakciją informavo, kad tokių duomenų paieškai būtinas net savaitės laikas, nes, pasak ministerijos atstovo Vytauto Lenkučio, "tokie duomenys ministerijoje nekaupiami".

Iš redakcijai atsiųstų konkretesnių atsakymų bene labiausiai šokiravo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateikti duomenys. Šiai biudžetinei institucijai pavaldus Turto valdymo ir ūkio departamentas "infostruktūros reikmėms" patalpas nuomoja iš akcinės bendrovės TEO LT. Už Vilniuje, Savanorių pr. 28 esantį 6,3 kv. m kambariuką per mėnesį suplojama per 570 litų - maždaug po 90 litų už kvadratinį metrą. Tokių patalpos nuomos įkainių niekur kitur Vilniuje nėra. Tačiau VRM atsakingi valdininkai neatskleidė, kodėl priversti nuomoti tokias mažas patalpas ir taip brangiai už jas mokėti. VRM priklausantis Valstybės tarnybos departamentas beveik 330 kv. m patalpas nuomojasi iš Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos Pilies gatvėje. Tiesa, už šių patalpų, kurias valstybė kadaise grąžino Arkivyskupijai, nuomą mokamas simbolinis mokestis - vos 6 litai per mėnesį. Tačiau dar 2009 metais tuometiniai VRM vadovai buvo pareiškę šių patalpų atsisakysiantys.

VRM veik 120 kv. m yra išnuomojusi UAB "Valčiūnai". Ministerijos klerkus uždaroje valgykloje maitinančios bendrovės direktorius, o kartu ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Kazimiras Voišnis už patalpų nuomą moka maždaug po 26 litus už kvadratinį metrą.

Pastatai greta - kainos skirtingos

Kontroversiškai vertintiems projektams - filmui, lūšių bei pelėdų auginimui nelaisvėje - milijonų nepagailėjęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir patalpų nuomos požiūriu gerokai aplenkė kolegas. Ministerija nuomojasi 356 kv. m ploto administracines patalpas Vilniuje, Gedimino pr. 26, iš kooperatinės bendrovės "Lietuvos kooperatyvų sąjunga" - jose įkurdintas Europos Sąjungos (ES) paramos administravimo departamentas. Priėmus 27 Užsienio reikalų ministerijos sistemai priklausančius darbuotojus, kurie dirbs aplinkosaugos srityje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, šiemet Aplinkos ministerija pradėjo nuomotis 368 kv. m ploto administracines patalpas Šermukšnių g. 6A iš UAB "Seta". Abiejų minėtų administracinių patalpų nuoma per metus kainuos 221 952 litus.

AM, vadovaujama buvusio statybininko G.Kazlausko, išties pasižymėjo keistu išlaidavimu. Jai pavaldi Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuomojasi 647 kv. m patalpas Vilniaus g. 35/Palangos g. 3 iš UAB "Juozapas pas žurnalistus". Metinis nuomos mokestis (kartu su priežiūros paslaugomis ) - per 415 tūkst. litų, arba šiek tiek daugiau kaip 50 litų už kvadratinį metrą. Tačiau greta šio pastato esanti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš UAB "Inreal valdymas" nuomojasi 498,50 kv. m ploto patalpas ir moka perpus pigiau - tik 25 litus už kvadratinį metrą. "Matyt, mūsų derybininkų būta sumanesnių", - LŽ sakė SAM atstovė Giedrė Maksimaitytė, paklausta, kaip ministerijai pavyko nusiderėti tokią mažą kainą sostinės centre esančiame pastate.

G.Kazlausko vadovaujama AM šių metų pradžioje žengė dar vieną ginčytiną žingsnį. Vasario pradžioje ministerijai pavaldžiam Aplinkos apsaugos investicijų fondui buvo išnuomotos 360 kv. m administracinės patalpos Žvėryne, Vytauto gatvėje. Šios patalpos priklauso bendrovei RUSTAS, kurios direktorius - Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Adakras Vincentas Šeštakauskas. Šiai bendrovei iš valstybės biudžeto per metus teks per 138 tūkst. litų nuompinigių - vidutiniškai maždaug po 32 litus už kvadratą. Tačiau laisvas patalpas Žvėryne nuomojantys verslininkai skelbiasi priimsiantys nuomininkus  maždaug po 20 litų už kvadratinį metrą.

Palyginimui: Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos beveik 100 kv. m patalpas nuomojasi Gedimino prospekte, netoli Arkikatedros, ir moka po 37 litų už kvadratinį metrą.

Pinigus taupo

Iš LŽ duomenis pateikusių ministerijų - SAM, anksčiau Valstybės kontrolės vienintelė pagirta dėl pinigų taupymo patalpų nuomai, ir dabar kas pusmetį ar metus peržiūri sutartis su patalpų savininkais. Šiai ministerijai pavaldžios trys įstaigos - Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai, Teismo psichiatrijos bei Vaistų kontrolės tarnybos per metus patalpų nuomai išleidžia maždaug 665 tūkst. litų, vidutiniškai maždaug po 20 litų už kvadratinį metrą. "Nuo 2009 metų nuomos sutarčių įkainius pavyko sumažinti beveik 50 proc., todėl šiuo metu galiojantys įkainiai sudaro galimybę nuomotis administracines patalpas racionaliai", - LŽ teigė SAM atstovė G.Maksimaitytė.

Taip pat ši ministerija yra sudariusi net 85 patalpų nuomos sutartis, pagal kurias jai pavaldžiose 17 ligoninių fiziniams ir juridiniams asmenims nuomoja plotą įvairiai veiklai: prekybai spaudos leidiniais, gėlėmis, maisto produktais, vaistinėms ir pan. Iš viso išnuomojama apie 7 tūkst. kv. m ploto. Per metus pagal šias nuomos sutartis gaunama apie 1,65 mln. litų nuompinigių, kurie pervedami į šalies biudžetą.

Papildo kariuomenės biudžetą

LŽ pateiktais duomenimis, Lietuvos kariuomenė kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims šiuo metu nuomoja apie 4,9 tūkst. kv. m ploto patikėjimo teise valdomų patalpų (administracinių patalpų, sandėlių, patalpą kavinei šalia Vilniaus įgulos karininkų ramovės ir kt.). Krašto apsaugos ministerijos atstovės Viktorijos Cieminytės teigimu, kariuomenė nuomoja pastatus, kurie yra "laikinai nenaudojami ir kurių neplanuoja perduoti Turto bankui, VTF ar kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, taip pat nenaudojamas patalpas, kurios nėra suformuotos kaip savarankiški turto vienetai". Už šių patalpų nuomą kariuomenė per metus gauna apie 145 tūkst. litų pajamų. Pasak V.Cieminytės, nuomos sutartys sudaromos tik viešo konkurso būdu, pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Kariuomenė taip pat iš dviejų juridinių asmenų nuomoja kelias tarnybinės paskirties patalpas, kurių bendras plotas - apie 120 kvadratinių metrų. Šioms patalpoms nuomoti kariuomenė per metus skiria apie 12 tūkst. litų.

Jei nežino, yra blogai

Jauniausios ministerijos - Energetikos - atstovė Donata Malinauskaitė teigė, kad ši biudžetinė institucija patalpomis, kurios priklauso Ūkio ministerijai, naudojasi pagal panaudos sutartį, daugiau jokių patalpų nei nuomojasi, nei nuomoja. Paprašyta patikslinti, kokias patalpas nuomoja arba nuomojasi ministerijai pavaldžios įmonės, D.Malinauskaitė iš pradžių teigė, kad tokios informacijos neleista skelbti. Vėliau valdininkė patikslino, kad "šiuo metu jokiais teisės aktais ministerijai nenumatyta prievolė kaupti tokią informaciją dėl didelių administravimo sąnaudų".

LŽ paprašytas pakomentuoti šį ministerijos (kaip ir kai kurių kitų) atsakymą, Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius R.Sinajevas sakė, kad iš tikrųjų joks teisinis aktas ministerijų lyg neįpareigoja kaupti tokių duomenų. "Tačiau, tik formaliai žiūrint, ministerijai nesvarbu, iš kokių asmenų jai pavaldi institucija nuomojasi arba kam nuomoja patalpas. Juk kiekviena ministerija sudaro konsoliduotas ataskaitas apie visą pavaldų turtą. Jei jo nežino, yra labai blogai", - LŽ sakė R.Sinajevas. Jis pabrėžė, kad patalpų nuoma turėtų būti centralizuota, "kad nebūtų kaip savo darže - noriu statausi, noriu griaunu".

Citata

Dar 2007 metais Seimas siūlė Vyriausybei paskirti institucijas, kurios būtų atsakingos už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, tačiau pasiūlymų efektyviau valdyti valstybės turtą neįgyvendino net dvi Vyriausybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"