TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės užvaldymas etiškai

Šią savaitę LŽ spausdino žurnalistinį tyrimą "Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti", kuriame dominavo Valstybės saugumo departamentas ir kitos teisėsaugos struktūros. Bet valstybės užvaldymas vyksta ir per etikos sargų komisijas, tarkim Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Prokurorų etikos komisiją ar Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Čia pirmuoju smuiku griežia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri leidžia išsisukti net ir tiems tarnautojams, kurių viešųjų ir privačių interesų sankirtos akivaizdžios net vaikui.

Viešumoje kartais nuskambančios rezonansinės istorijos verčia spėlioti, kodėl Remigijaus Rekertos vadovaujama komisija pamažu degraduoja į anemišką bedantę instituciją, kuri pastaruoju metu itin pamėgo virkauti dėl galių trūkumo ir purtosi paprašyta įvertinti kokio nors įtakingesnio asmens elgesį.

Pavyzdžiui, Andriaus Neveros, kuris pats - niekam jo veiksmų taip ir neįvertinus - pasitraukė iš generalinio prokuroro pavaduotojo pareigų paaiškėjus, kad pernai nusipirko sklypą su vasarnamiu, o po poros savaičių paėmė 300-400 tūkst. litų paskolą iš pokerio lošėjo Antano Guogos.

VTEK šią situaciją vertinti atsisakė. Mat įstatymas, anot etikos sargų, nedraudžia pareigūnams imti paskolų iš fizinių asmenų - numatyta tik prievolė deklaruoti sandorius, o A.Nevera tai padarė pagal visas biurokratines taisykles. Taigi - ir vertinti VTEK neturinti ką...

Tačiau greta šio suvaidinto ar tikro neįgalumo, kurį R.Rekertos vadovaujama komisija viešumoje šiaip ne taip paaiškina įvairiais kanceliariniais kableliais, esama dalykų, kuriuos suprasti gerokai sunkiau. 

Šie VTEK viražai dažnai lieka visuomenei nežinomi, nors kai kuriais atvejais tai susiję su itin svarbiais strateginę ir politinę reikšmę turinčiais interesais. 

Pavyzdžiui, neseniai R.Rekertos vadovaujami etikos sargai padarė akivaizdžią paslaugą sostinės šilumos ūkį apsėdusiam rubikoniniam interesui.

Rubikoninis balsavimas

2011 metų birželio 13 dieną Vilniaus savivaldybės taryba balsavo už "Vilniaus energijos" akcijų perleidimą antrinei Prancūzijos energetikos koncerno "Dalkia" įmonei "Societe Valmy Defense 22", kurią šilumininkai įkūrė ketindami plėtoti verslą Baltijos kraštuose ir Rusijoje.

Toks sprendimas buvo priimtas valdančiųjų - Artūro Zuoko judėjimo TAIP, Viktoro Uspaskicho "darbiečių" ir nežabota aistra azartiniams lošimams garsėjančio Romo Adomavičiaus vadovaujamų Vilniaus skyriaus socialdemokratų - balsais. 

Tai padaryta nepaisant nei visuomenės protestų, nei ekonomistų perspėjimų, kad ateityje šis žingsnis gali skaudžiai atsiliepti ne tik Vilniaus šilumos vartotojams, bet ir visai Lietuvai. Mat kyla grėsmė, kad perleidus akcijas bendrai Baltijos šalims ir Rusijai bendrovei bus perskirstytas kapitalas. Pavyzdžiui, įmonė rinks pelną iš mokesčių už šilumą Lietuvoje, o investuos Rusijoje. Tai yra - sąskaitų už šildymą neišsimokantys vilniečiai bus priversti šelpti "skurstantį" Rytų kaimyną ir finansuoti investicijas kur nors Pamaskvyje. Dar daugiau - jei "Dalkia" verslas Rusijoje sužlugtų, Lietuvos sostinės gyventojams tektų perimti nuostolius, nes sandoris nukelia verslo riziką nuo "Dalkia" grupės ir permeta "Societe Valmy Defense 22". O jei savivaldybė neįstengtų padengti svetimų skolų, Vilniaus šilumos ūkį perimtų kreditoriai ar kitos bendrovės.

Bandydama sutrukdyti šiam rubikonine afera atsiduodančiam verslo planui, Vilniaus tarybos opozicija prieš balsavimą paliko posėdžių salę, kad nesusidarytų 26 balsų kvorumas, būtinas sprendimui priimti.

Balsavimas būtų žlugęs, bet lemiamą akimirką jame nusprendė sudalyvauti du Vilniaus tarybos nariai, dirbantys su koncernu ICOR (buvusiu "Rubicon") susijusiose įmonėse. 

Balsavime dalyvavo - t. y. užsiregistravo, sudarydami kvorumą - "darbietis" Algimantas Zaremba, dirbantis UAB "Vilniaus energija”, kurios valdyme tiesiogiai dalyvauja ICOR akcininkai, ir senas A.Zuoko bendražygis Kęstutis Nėnius, dirbantis Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotoju. Šios įmonės turtas yra išnuomotas tai pačiai "Vilniaus energijai". 

Jeigu bent vienas iš šių dviejų politikų būtų nedalyvavęs balsavime, "Vilniaus energijos" akcijų perleidimui nebūtų pritarta. Kitaip tariant, šilumininkai patys nulėmė jiems reikalingo sprendimo priėmimą. Be to, K.Nėnius ne tik užsiregistravo, bet ir pats balsavo už akcijų perleidimą, kurį savivaldybės komitetuose pristatinėjo jo pavaldiniai iš Vilniaus šilumos tinklų.

Vištų klausimas - pačių lapių reikalas

2011 metų birželio 15 dieną Vilniaus tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertinti, ar A.Zaremba ir K.Nėnius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. To paties prašė ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Tačiau VTEK šis reikalas pasirodė nevertas dėmesio. Ji nesiėmė pati atlikti tyrimo, bet 2011 metų birželio 21 dieną pavedė tai padaryti Vilniaus savivaldybės tarybai.

Rezultatas - po skandalingo balsavimo praėjo jau 8 mėnesiai, bet A.Zarembos ir K.Nėniaus veiksmai iki šiol neįvertinti.

Tiesa, rugsėjo pabaigoje pranešta, kad A.Zuoko vadovaujama Vilniaus taryba pagaliau imasi VTEK pavedimo - sudarė etikos komisiją, į kurios sudėtį įtraukė... ir patį A.Zarembą. Be to, 7 iš 8 jo kolegų šioje komisijoje - valdančiosios koalicijos atstovai.

"Vištų valgymo klausimas atiduotas spręsti lapėms. Iki šiol ši komisija nebuvo susirinkusi nė karto. Aš tikėjausi, kad VTEK persvarstys klausimą, jei per mėnesį jos pavedimas nebus įvykdytas. Bet jokios informacijos apie tolesnius žingsnius negavau", - stebėjosi V.Urbonavičius.

Taigi pastangos bent šiek tiek apvalyti savivaldybę nuo rubikoninio intereso buvo sėkmingai numarintos, R.Rekertos vadovaujamiems etikos sargams kaip niekada kantriai tylint.

VTEK sprendimas patikėti šį klausimą aiškintis pačiai savivaldybei nuostabą kelia ir dėl kito dalyko. Mat net ir tuo atveju, jei A.Zarembos kolegos iš etikos komisijos kada nors pripažintų, kad jiedu su bičiuliu K.Nėniumi supainiojo interesus, tai neturėtų jokių realių teisinių pasekmių.

"Jeigu VTEK nuspręstų, kad tie du piliečiai pažeidė įstatymą, šis sprendimas turėtų teisinę galią - ateinančius trejus metus tie žmonės negalėtų eiti vadovaujamų pareigų. O savivaldybės komisija tokios galios neturi - geriausiu atveju ji tik pabartų, kad negerai padarė. Sakyčiau, kad VTEK tiesiog leido A.Zarembai ir K.Nėniui išsisukti. Kodėl? Mano prielaida: nes pernelyg akivaizdu, kad jie supainiojo interesus. Jeigu žmogus dirba įmonėje ir balsuoja už jai reikalingą sprendimą - aiškiau nebūna. Manau, VTEK būtų priversta tai konstatuoti. Čia kyla klausimas apie moralinę, o gal ir korupcinę VTEK pusę", - įsitikinusi Vilniaus tarybos narė Jūratė Žeimienė.

"O kas jus čia stebina?"

"Na kaip, ar savivaldybė ką nors jau pasakė, ar dar nieko?" - teiravosi LŽ žurnalistės VTEK vadovas R.Rekerta, kuriam sunkiai sekėsi prisiminti, kuo baigėsi vilniečiams svarbus tyrimas.

Anot jo, sostinės gyventojai neturėtų stebėtis VTEK sprendimu rubikoninį klausimą patikėti A.Zuoko vadovaujamai Vilniaus tarybai. "O kas jus čia stebina? Yra dvi galimybės - arba mes patys tiriame, arba pavedame jiems. Bet kuriuo atveju tas išvadas vėliau vertiname - arba pritariame, arba pradedame savarankišką tyrimą. Taip sutaupome laiko, nes nereikia rinkti dokumentų", - aiškino R.Rekerta. 

Bet ar nėra naivu su šilumos ūkiu susijusį klausimą pavesti tirti Abonento kolegoms?

"Žinote, aš net jų etikos komisijos sudėties neatsimenu. Bet mano apibūdinimas toks - arba dirba, arba ne. Jeigu nedirba - blogai, o jeigu dirba - gerai", - dalijosi mintimis vyriausiasis etikos sargas, pasiūlęs šio reikalo "detales" aiškintis su savo pavaldiniu. 

"Vilniaus savivaldybė du kartus komisijos paprašė pavedimo terminą pratęsti, motyvuodama tai objektyviomis priežastimis - esą vasaros laiku atostogavo, o vėliau buvo išvykęs A.Zaremba (atostogavo ir dauguma savivaldybės Etikos komisijos narių). Taigi jo apklausti nebuvo galimybės. Komisija 2012 metų vasario 3 dieną gavo pakartotiną prašymą pavedimo įvykdymo terminą atidėti iki kovo 1-osios, nes, kaip teigiama, šiuo metu nėra suformuota Etikos komisija (nepaskirtas pirmininkas)", - paaiškino situaciją VTEK sekretoriato vadovo pareigas laikinai einantis Tomas Čaplinskas.

Belieka tikėtis, kad sutelkusios jėgas A.Zuoko ir R.Rekertos vadovaujamos institucijos šį opų klausimą įstengs išspręsti iki ateinančių rinkimų.

Keistoką paslaugą rubikoniniam interesui VTEK daro jau ne pirmą kartą.

Neįžvelgė ryšio tarp šilumininkų ir "Icor"

Dar 2010-ųjų pavasarį dėl analogiškos situacijos į VTEK kreipėsi vienas Liberalų sąjūdžio vadovų Arūnas Štaras, tuo metu buvęs Vilniaus tarybos nariu. 

Jis prašė ištirti, ar du Vilniaus tarybos nariai - antrinėje "Icor" įmonėje "Realco" dirbantis Gintaras Kazakas, kuriam Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau buvo iškėlusi baudžiamąją bylą, ir tas pats Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas K.Nėnius - nesupainiojo interesų, gegužės 12 dieną balsuodami dėl "Icor" naudingo sprendimo.

Jį priėmus, sostinės gyventojų keikiama Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis su "Vilniaus energija" ir "Dalkia" būtų buvusi pratęsta dar 20 metų iki - 2037-ųjų.

2010 metų gruodžio 7 dieną VTEK nutraukė tyrimą dėl K.Nėniaus. Anot komisijos, nusišalinti jis turįs tik tada, kai tiesiogiai sprendžiami Vilniaus šilumos tinklų administracijos finansavimo klausimai...

"Mano galva, faktas buvo akivaizdus - dirbantis įmonėje K.Nėnius balsavo dėl jai naudingo projekto. Juk pagal nuomos sutartį Vilniaus šilumos tinklai yra išlaikomi iš "Vilniaus energijos" uždirbamų pinigų. O jis balsavo už tai, kad būtų pratęsta sutartis ir į jo įmonę ateitų daugiau pinigų. Bet VTEK to nepripažino", - stebėjosi A.Štaras.

2011 metų balandžio 5 dieną VTEK nutraukė tyrimą ir dėl "Icor" įmonės darbuotojo G.Kazako. Nors "Icor" akcininkai tiesiogiai dalyvauja "Vilniaus energijos" valdyme, komisija aiškino nenustačiusi, kad koncernas būtų suinteresuotas pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį su "Vilniaus energija" ir "Dalkia". 

"Reikia turėti labai daug entuziazmo, norint priversti VTEK atlikti tą darbą, dėl kurio ji buvo įsteigta. Deja, neturiu tiek laiko, kad galėčiau nepagrįstus sprendimus skųsti teismui", - apgailestavo susisiekimo viceministras A.Štaras.

Bet ypatingos VTEK globos nusipelnė ne tik šilumininkai.

Priedanga šeiminei rangai

Itin keista istorija nutiko ir su liūdnai išgarsėjusia Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškeliene.

Praėjusią vasarą įsisiūbavus skandalui dėl Laisvės alėją sudarkiusio "stiklainio" Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) narius apstulbino netikėta žinia. Susikvietusi ekspertus į savo tarnybą I.Vaškelienė pranešė, esą jau galioja naujas Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamentas, kurį ji patvirtino dar 2010-ųjų gruodį. 

Nustebinti ilgokai slėptos naujienos, KAUET ekspertai kreipėsi į KPD prašydami paaiškinti, kokiu pagrindu atsirado šis mįslingas dokumentas.

KPD atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad I.Vaškelienė ne tik 2010 metų gruodžio 26 dieną pasirašė minėtą reglamentą, bet ir kartu su sutuoktiniu Aleksandru Vaškeliu dalyvavo jį rengiant. A.Vaškelis nurodytas kaip šio reglamento rengėjas archeologas-istorikas, o pati I.Vaškelienė - kaip konsultantė. Dar daugiau - palaimindama savo ir sutuoktinio darbo vaisių, paveldosaugininkė viršijo tarnybinius įgaliojimus, nes KPD padalinio vedėjui nėra suteikta teisė tvirtinti tokio lygmens dokumentą. Be to, A.Vaškelis yra reglamentą KPD užsakymu rengusio Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto (KPRPI) akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas.

2011 metų liepos 29 dieną KPD kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertinti šį ganėtinai akivaizdų iš biudžeto pinigų maitinamos šeiminės rangos atvejį. 

Po savaitės VTEK pranešė pradedanti tyrimą. Bet nors KPD juristai pateikė visus faktus įrodančius dokumentus, komisija šią neįmantrią istoriją tyrinėjo net keturis mėnesius.

Kai 2011-ųjų gruodžio 6 dieną pagaliau buvo susiruošta svarstyti I.Vaškelienės elgesį, ji pranešė susirgusi, tad KPD atstovas vienišas pabendravo su etikos sargais, kurie sprendimą atidėjo. Praėjus dar mėnesiui, I.Vaškelienė įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir KPD jį patenkino, netekęs vilties sulaukti per penkis mėnesius dienos šviesos taip ir nesugebėjusio išvysti VTEK sprendimo. Rezultatas - I.Vaškelienė be jokio įvertinimo paliko postą, kurį užimdama "įsiamžino" leidimu sudarkyti istorinį Kauno miestovaizdį gausiais pinigingų naujalietuvių naujadarais.

Tačiau keisčiausia tai, kad dėl Vaškelių šeiminės rangos taip pat nesėkmingai į etikos sargus buvo kreiptasi dar prieš dvejus metus. 

Krikštatėviai

2010 metų kovo 8 dieną Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas paprašė įvertinti įtakingos paveldosaugininkės veiksmus daug diskusijų sukėlusioje Kauno pilies atkūrimo istorijoje. 

Jis nurodė, kad šio projekto rengėjas yra KPRPI, kurios akcininkas ir valdybos pirmininkas A.Vaškelis viešame KAUET posėdyje 2009 metų gegužės 25 dieną net pristatė jį kaip vienas iš bendraautorių kartu su UAB "P.A.R.Y.Ž.I.U.S." vadovu Kęstučiu Mikšiu, o I.Vaškelienė protegavo savo sutuoktinio įstaigos kūrinį, dalyvaudama jį svarstant ir derinant.

Po poros savaičių VTEK pranešė, kad tyrimo nepradės, nes pritrūkę duomenų apie I.Vaškelienės veiksmus, o jos sutuoktinis formaliai nesąs projekto bendraautoris. 

Tokio sprendimo nustebintas R.Žiliukas nusiuntė etikos sargams geležinius, jo įsitikinimu, įrodymus apie Kaune klestinčią šeiminę rangą.

Pavyzdžiui - raštą, liudijantį, kad I.Vaškelienė suteikė skubią pagalbą projektą vykdančiai KPRPI, atgaline data įteisindama statybos darbus. Kai 2009 metų liepos 16 dieną Kauno pilyje be statybos leidimo buvo pradėtas ardyti mūras, prašymą stabdyti neteisėtus veiksmus gavę prokurorai kreipėsi į apskrities viršininkę, o ši - į miesto savivaldybę.

"Pakvipo sankcijomis ir I.Vaškelienė puolė gelbėti savo vyro, o drauge ir šeimos biudžeto nuo finansinių nuostolių. 2009 metų liepos 28 dieną ji atgaline data pasirašė leidimą atlikti jau beveik porą savaičių vykdomus darbus, kukliai pavadindama juos "tvarkomaisiais" ir taip išgelbėdama šeimos piniginę nuo finansinių sankcijų", - aiškino etikos sargams R.Žiliukas.

Be to, Senojo Kauno draugijos vadovas nusiuntė VTEK protokolą posėdžio, kuriame abu sutuoktiniai petys į petį gynė KPRPI projektą.

"Šiame pasitarime dalyvavau ir aš, kalbėjau jame apie dešimt kartų, pateikiau faktus, kad projektas ruošiamas šiurkščiai pažeidžiant daugybę Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų. A.Vaškelis ir I.Vaškelienė sėdėjo priešais mane kitoje stalo pusėje, vienas šalia kito, ir gynė tą pačią AB Kauno restauravimo projektavimo institutui, kuriame A.Vaškelis dirba direktoriaus pavaduotoju ir yra valdybos pirmininkas, naudingą poziciją", - įtikinėjo visuomenininkas VTEK pirmininką R.Rekertą.

Bet pastangos priversti etikos sargus ištirti vaisingą sutuoktinių bendradarbiavimą jokių rezultatų nedavė. Kaip ir rubikoninio balsavimo atveju, atlikti tyrimą VTEK pavedė pačiam KPD.

2010 metų liepos 19 dieną departamento direktorė Diana Varnaitė įsakymu nušalino I.Vaškelienę nuo klausimų, susijusių su Kauno pilies atstatymo projektu ir rekomendavo ateityje vengti interesų konflikto. 

Bet jokio griežtesnio įvertinimo akivaizdi šeiminė ranga nesulaukė.

"I.Vaškelienės elgesys, nurodytas R.Žiliuko ir VTEK raštuose, departamento iš esmės buvo pateisintas, aiškinant tuo, kad ji vykdžiusi savo pareigybės aprašyme nustatytas tarnybines funkcijas, o atitinkamuose raštuose išdėstyta tik asmeninė I.Vaškelienės nuomonė", - rašoma VTEK atsakyme LŽ.

Tokia pozicija visiškai patenkino ir patį VTEK. 2010 metų spalio 18 dieną susipažinusi su KPD pateiktu atsakymu komisija nusprendė atskiro tyrimo dėl I.Vaškelienės nepradėti ir "administracinę procedūrą R.Žiliuko paklausimų pagrindu baigti". 

Dar daugiau - Senojo Kauno draugijos vadovas tikina taip ir nesulaukęs jokio atsakymo iš rankas nusiplovusių etikos sergėtojų. "Gavau tik raštą, kad jie persiuntė medžiagą nagrinėti KPD. O kodėl pati VTEK neįvertino I.Vaškelienės elgesio - niekas neinformavo", - sakė R.Žiliukas.  

Šią situaciją stebėjusiam Seimo nariui paveldosaugininkui Nagliui Puteikiui kyla negerų minčių. 

"Būdamas teisininkas ir žinodamas, kad atsakyti žmogui yra šventa taisyklė, R.Rekerta pažeidė šitą įstatymą. Tad mano versija tokia - papirktas. Galbūt - KPRPI akcininkų, galbūt Vaškelių šeimos. Nes interesas man atrodo akivaizdus. Gavusi tokią medžiagą, komisija turėjo priimti kokį nors sprendimą, bet nieko nedarė. Man tai primena darbo inspekciją, kuri gauna pranešimą apie darbe žuvusį žmogų ir pagal įstatymą turi paskelbti tinklalapyje, bet nepaskelbia. Tai akivaizdu, kad tas verslininkas, pas kurį žuvo žmogus, papirko darbo inspekciją. Bet gal šiuo atveju - dabar jį pateisinsiu - R.Rekerta tiesiog pasiduoda bendram valstybės institucijų regresui. Valstybė griūva, įstatymų niekas nebesilaiko. Jeigu Generalinė prokuratūra neatsako Seimo nariams įstatymų nustatyta tvarka, kodėl R.Rekerta turi atsakinėti? Vyksta valstybės išmontavimas pačių valstybės tarnautojų rankomis", - mano N.Puteikis.

Anot jo, R.Rekertos vadovaujama VTEK padarė įtakingai paveldosaugininkei tokią pačią paslaugą, kaip ir Kauno apygardos prokuratūra, 2007-aisiais nutraukusi ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Tada I.Vaškelienės kabinete įtaisytos STT kameros užfiksavo veiksmus, kurie patyrusiems operatyvininkams atrodė stebėtinai panašūs į kyšio ėmimą.

"Taip jau susiklostė, kad slapta darytame vaizdo įraše nesimato, kas paduodama I.Vaškelienei", - žurnalistams aiškino sprendimą panaikinti įtarimus priėmęs prokuroras Aivaras Alimas. 

Tad jį ir R.Rekertą galima drąsiai vadinti Laisvės alėjoje sudaiginto stiklinio monstro krikštatėviais.

"Vieną kartą įkvėpimą I.Vaškelienei suteikė prokuroras, antrą - R.Rekerta, ir apimta to įkvėpimo ji ėmėsi drąsiai organizuoti "stiklainio" statybą. Jei VTEK būtų įvertinusi jos nuopelnus Kauno pilies istorijoje, tai ir ji nebūtų taip smarkiai sudarkyta, ir "stiklainio" Laisvės alėjoje nebūtų. Kiekvienas neįvertintas pažeidimas įkvepia valstybės tarnautojus laužyti įstatymus dėl savo materialinių sumetimų. Jeigu teisininkas R.Rekerta taip elgiasi, gal ir jis yra finansiškai suinteresuotas? Klausimas - ar STT įtaisė kamerą jo kabinete? O jeigu ne - gal irgi neįstengia nieko nustatyti?" - liūdnai juokavo N.Puteikis.

Bet VTEK neskuba atsakinėti į klausimus ir pačiai STT.

Kodėl etikos sargai meluoja?

LŽ jau rašė, kaip praėjusią vasarą Vilniaus senamiesčio kieme prie gynybinės sienos pasidarbavo VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos", kuriai vadovauja itin tituluotas archeologas - Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas, KPD Mokslinės archeologijos komisijos (MAK) bei ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narys, o 2007-2011 metais ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Zenonas Baubonis.

Šalia statybvietės gyvenanti architektė, Tarptautinės paminklų ir istorinių vietų tarybos narė Maja Ptašek tapo liudininke, kaip iš pradžių kultūrinis sluoksnis buvo kasamas tiesiog ekskavatoriumi, o vėliau atradus puikiai išlikusį istorinį grindinį jis skubiai išardytas.

"Bet kuris specialistas už tokį dalyką būtų diskvalifikuotas, o jo diplomas anuliuotas", - LŽ tada sakė vienas žymiausių miesto archeologijos tyrinėtojų dr. Gediminas Vaitkevičius.

Bet jau tada mokslininkas spėjo, kad skandalą bus pasistengta užglaistyti. Iš tiesų - neįvertintas liko ne tik sąžiningus paveldo ekspertus pašiurpinęs vandalizmas, bet ir akivaizdus Z.Baubonio viešųjų ir privačių interesų konfliktas. 

Šįkart į R.Rekertos vadovaujamą komisiją kreipėsi STT, 2011 metų rugpjūčio 1 dieną persiuntusi savo surinktą medžiagą. 

Mat paaiškėjo, kad būdamas VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" direktoriumi kaip MAK narys Z.Baubonis 2011 metų gegužės 3 dieną dalyvavo posėdyje ir balsavo už tai, kad būtų išduotas leidimas atlikti archeologinius tyrimus pagal projektą, kurį pateikė jo paties vadovaujamos viešosios įstaigos dalininkė Vida Kliaugaitė.   

Gavusi šį STT prašymą, VTEK nieko į jį neatsakė 4 mėnesius. Tik pradėjus domėtis LŽ 2011-ųjų gruodžio 7 dieną buvo nusiųstas pranešimas, kad tyrimo nuspręsta nepradėti. 

"Archeologijos komisija 2011 metų gegužės 3 dieną tik pritarė archeologijos tyrimų projektui ir siūlė išduoti leidimą archeologiniams tyrimams, tačiau nesprendė klausimo, kas konkrečiai juos atliks; Komisija neturi duomenų, kad Archeologijos komisijos narys Z.Baubonis dalyvautų sprendimuose, kurie tiesiogiai susiję su jo vadovaujama VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos"; Komisija neturi duomenų, kad Z.Baubonis suinteresuotas sprendimo priėmimu dėl sklypo esančio Klaipėdos g. 4A Vilniuje", - rašoma VTEK atsakyme.

Bet juk MAK posėdžio protokole juodu ant balto parašyta, kad projektą, už kurį balsavo Z.Baubonis, pateikė V.Kliaugaitė. O gal tituluotasis archeologas nežino, kad ji yra VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" dalininkė, nors pats jai ir perdavė savo dalį įstaigoje, kurią jis ir įkūrė?

Be to, MAK svarstytame projekte nurodyta, kad tyrimuose dalyvaus archeologai Olegas Fediajevas - taip pat Z.Baubonio vadovaujamos viešosios įstaigos dalininkas - ir Aušra Zalepūgienė, šios įstaigos projektų koordinatorė...

Tad kodėl VTEK rašo neturinti duomenų, kad Z.Baubonis dalyvavo priimant sprendimą, kuriuo yra tiesiogiai suinteresuotas? 

Kadangi sunku patikėti, kad etikos sargai gali taip meluoti, LŽ nutarė atlikti žurnalistinį eksperimentą: pateikė jiems Registrų centro duomenis apie VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" ir paprašė tyrimą vis dėlto pradėti. Deja, atsakymas ir šįkart buvo neigiamas. Vienintelis motyvas - kad tai esą jau svarstyta. 

LŽ asmeniškai visiems komisijos nariams išsiuntė klausimą - kodėl jie nevertina kaip interesų konflikto situacijos, kai viešosios įstaigos direktorius balsuoja už šios įstaigos dalininkės pateiktą projektą? Nė vienas iš komisijos narių per mėnesį nieko taip ir neatsakė.

O gal N.Puteikio juokais išsakytas klausimas - ar visiškai susikompromitavusios VTEK vadovo R.Rekertos kabinete dar nekybo STT kameros - yra dėmesio vertas pasiūlymas?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"