Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valstybės vaistinės milijonų nežarsto

 
2017 01 19 6:00
Universiteto vaistinei priklausančios patalpos Vilniaus centre, Gedimino prospekte, yra avarinės būklės.
Universiteto vaistinei priklausančios patalpos Vilniaus centre, Gedimino prospekte, yra avarinės būklės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Keliolika vaistinių, kurias vienokia ar kitokia forma valdo valstybė, dideliais pasiekimais pasigirti negali, nors galą su galu dalis jų suduria.

Valstybinių vaistinių temą į politinę darbotvarkę grąžinęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis po rinkimų užsiminė, kad tokių vaistinių galėtų atsirasti. Tačiau šis pasiūlymas aiškesnių kontūrų kol kas taip ir neįgavo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga garsiau prabilo apie vaistų rinkos reguliavimo problemas, o ne apie valstybinį vaistinių tinklą.

Kaip rodo pastarųjų 10 metų patirtis, savivaldybėms, iki šiol išlaikančioms keliolika vaistinių, prekyba vaistais ne itin sekėsi. Kiek kitokia yra Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdomos Universiteto vaistinės ir jos filialų, veikiančių sostinėje, padėtis.

10 vaistinių

Kad valstybė – prasta verslininkė, nuolat primena Valstybės kontrolės išvados, tai rodo ir savivaldybių įmonių metinės ataskaitos. Nustatyta daugybė atvejų, kai, tarkime, valstybės ar savivaldybių turtas būdavo išnuomojamas, o pajamų gaunama mažiau, nei kainuoja jį išlaikyti.

2013 metais Valdymo koordinavimo centras parengė pirmąją savivaldybių įmonių apžvalgą. Buvo suskaičiuota, kad miestai ir rajonai yra 282 bendrovių savininkai, tarp jų daugiausia – šilumą ir vandenį bei komunalines ir transporto paslaugas teikiančių įmonių. Paaiškėjo, jog savivaldybės valdo ir 9 knygynus, 10 vaistinių, 2 kino teatrus, 3 laidojimo namus. Dalies knygynų ir vaistinių jos atsisakė, bet kai kurios bendrovės veikia toliau.

Štai UAB Širvintų vaistinė, kurios 100 proc. akcijų priklauso savivaldybei, 2015 metus baigė turėdama 21 tūkst. eurų skolų paslaugų ir vaistų tiekėjams. Galiausiai jos direktorė, kaip skelbta, parašė prašymą išeiti iš darbo. Netrukus buvo paskirta nauja vadovė. Metų pabaigoje po derybų su farmacijos tinklais vaistinė pasirašė subnuomos sutartį su Eurovaistine.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad savivaldybės įmonė Elektrėnų vaistinė irgi ilgą laiką dirbo nuostolingai. Dar prieš metus, kaip nurodoma Elektrėnų savivaldybės tarybos patvirtintoje įmonės ataskaitoje, UAB „Limedika“ ji buvo skolinga apie 102 tūkst. eurų. Vaistinės tinklalapyje tuomet skelbta, kad Nijolė Kleinienė įmonei vadovauja nuo 1968 metų.

Nuo praėjusių metų vasaros N. Kleinienė direktore nebedirba, o 2016-ųjų pabaigoje savivaldybė išvis likvidavo vaistinę. Pasak jos atstovės Nijolės Balasevičienės, praėjusius metus vaistinė baigė be skolų – uždirbo per 3,6 tūkst. eurų. Savivaldybei priklausanti įmonė buvo įsikūrusi pastate, kurio plotas siekia beveik 2000 kv. metrų. Pernai spalį jos patalpos perleistos bendrovei „Gintarinė vaistinė“.

Dvi vaistines valdo ir Klaipėdos miesto savivaldybė. 2016 metų balandį atlikti jų auditai parodė, kad šios įmonės verčiasi sunkiai. Antai Sportininkų vaistinėje dirba šeši darbuotojai. Ji dar nuomoja laisvas patalpas, už kurias per metus gauna apie 2,8 tūkst. eurų. Tai šiek tiek pagerina įmonės metinius veiklos rezultatus.

Auditorių ataskaitos rodo, kad Sportininkų vaistinės pardavimo pajamos menkos. Štai 2015 metais ji gavo 5,1 tūkst. eurų pelno, 2014-aisiais – 745 eurus, 2013-aisiais patyrė 4,8 tūkst. eurų nuostolių. Maždaug ketvirtadalį parduodamų vaistų ši įmonė gamina pati.

Kita Klaipėdoje veikianti vaistinė – Debreceno – dirbo pelningiau, tačiau bendrovę slegia jai negrąžinta daugiau kaip 5,4 tūkst. eurų skola. Tokią žalą įmonei, kaip skelbia auditoriai, padarė nesėkminga koncesijos sutartis. 2015 metais vaistinė uždirbo per 11 tūkst. eurų. Daugiausia pajamų ji gauna (42 proc.) parduodama savo pagamintus vaistus. Audito ataskaitoje rašoma, kad dalis šios vaistinės patalpų yra išnuomotos.

707 tūkst. eurų turtas

SAM priklausanti UAB Universiteto vaistinė, veikianti Vilniuje, įmonės vadovės teigimu, „dirba puikiai“. Ji nuomojasi patalpas sostinės senamiestyje, Universiteto gatvėje, taip pat turi penkis filialus įvairiuose Vilniaus mikrorajonuose. Vaistinės patalpos Gedimino prospekte – bendrovės nuosavybė.

Iš 2016-ųjų gegužę paskelbto Universiteto vaistinės balanso matyti, jog įmonė valdo 707 tūkst. eurų vertės materialųjį turtą. Per pirmus tris praėjusių metų mėnesius ji gavo daugiau kaip 19 tūkst. eurų grynojo pelno. 2015 metų bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad vaistinė dirbo pelningai – skaičiavo 59 tūkst. eurų grynojo pelno. 2014-aisiais jis siekė 68 tūkst. eurų.

UAB Universiteto vaistinės direktorė Rima Losinskaja tvirtino, kad jokių biudžeto dotacijų įmonė negauna, išsilaiko vien iš savo uždirbtų lėšų. „Per 20 metų nesame sulaukę iš valstybės nė „kapeikos“, o pastaruoju metu jaučiame puolimą iš suinteresuotų šalių. Esame spaudžiami į kampą, nors dirbame gerai. Vaistinėse – žmonių eilės, ir tai geriausias įrodymas, kad tokių vaistinių reikia“, – pabrėžė ji.

Tačiau 2016 metų vaistinės veiklos rezultatus, anot SAM, gali neigiamai paveikti keli veiksniai. Pavyzdžiui, elektroninio recepto projektas. Jį įgyvendinus reikėjo atnaujinti informacinių technologijų bazę ir gyventojams aptarnauti būtiną įrangą. Galiausiai vaistinės nuosavos patalpos Vilniaus centre, Gedimino prospekte, pasak ministerijos kanceliarijos, yra avarinės būklės. Remonto darbai jau suplanuoti, jiems numatyta skirti apie 45 tūkst. eurų. R. Losinskaja minėjo, kad patalpas vaistinė tvarko iš bendrovės lėšų.

Nebeliko konkrečių skaičių

Lietuvos darnios Vyriausybės programoje LVŽS prieš rinkimus buvo įrašiusi, kad „leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje sumažins iki 15 proc., skatins alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą“. Tačiau jau patvirtintoje Vyriausybės programoje konkretaus skaičiaus – 15 proc. – nebeliko. Kokie tie „alternatyvūs prekybos kanalai“, taip pat nedetalizuojama.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas valstybinių vaistinių idėją vadina „įdomia“. Jo požiūriu, vaistai neturėtų būti laikomi preke – juk žmonės nesirenka, ar pirkti jų, ar ne, kai prireikia. „Į valstybinį monopolį žiūrima kreivai, tačiau prekyba (vaistais – aut.), pavyzdžiui, galėtų būti vykdoma greta privačių vaistinių. Vaistai – natūralios monopolijos prekės, kaip, pavyzdžiui, elektra ar vanduo. Valstybinėse vaistinėse galėtų būti prekiaujama tik vaistais“, – svarstė profesorius.

Tačiau ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad valstybei iki šiol nesisekė nei vaistų gaminti, nei jais prekiauti. Tad ir dabar neaišku, ar galėtų geriau sektis šiame versle. „Energetikos, transporto infrastruktūros srityse irgi toli gražu nėra 100 proc. efektyvumo. Kodėl vaistinėse turi įvykti virsmas? Gyventojai tarsi viliasi, jog valstybiniame sektoriuje viskas turėtų būti pigiau, tačiau nesinori, kad jie ir vėl nusiviltų. Nedera žaisti žmonių lūkesčiais“, – pažymėjo ekonomistas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"