TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybės vedliai per tiltelį nesueina

2016 09 09 6:00
Laikas, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius bent viešumoje maloniai bendraudavo, praėjo Alinos Ožič nuotrauka

Intensyvėjanti dviejų aukščiausių šalies vadovų trintis blogina Lietuvos politinį klimatą ir kenkia valstybės įvaizdžiui. Prognozuojama, kad įtampa neatslūgs iki rinkimų.

Gerą pusmetį nesikalbantys prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis premjeras Algirdas Butkevičius, kritiškos valstybės vadovės strėlės, lekiančios į valdančiosios koalicijos politikus, su etikos ir etiketo normomis prasilenkiantys LSDP atsakymai S. Daukanto aikštės rūmams.

Tokia politinio lauko realybė nepatinka nei patiems valdantiesiems, nei opozicijai. Politikos ekspertai šiuos procesus vadina nederančiais demokratinei valstybei ir sieja juos su Seimo rinkimais.

Neleistina prabanga

Seimo socialdemokratų seniūnė Irena Šiaulienė pripažįsta: kai bendraujant stinga tarpusavio pasitikėjimo, dirbti sudėtinga. „Negerai, kai svarbios institucijos nemato reikalo slėpti įtampos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. Parlamentarė prisiminė ir ankstesniais metais buvus įvairios įtampos tarp valdančiųjų ir tuomečių prezidentų. Tačiau, anot jos, iki tokio demonstratyvaus nesusikalbėjimo niekada nebuvo prieita. „Politikoje dalyvaujantys aukšti asmenys, apeliuojantys į valstybės pareigūnus ir tarnautojus, asmeniniu pavyzdžiu turi rodyti, kad aukščiausias jų interesas – valstybė“, – pažymėjo I. Šiaulienė.

Valdančiosios Darbo partijos lyderio Valentino Mazuronio nuomone, prezidentės ir premjero nebendravimas – negebėjimas peržengti asmeninių ambicijų. „Pamirštama, kad šiuo atveju nebendrauja ne paprasti piliečiai, o dviejų svarbiausių institucijų, neskaitant Seimo, vadovai. Tokio lygio vadovams santykiai „myliu, nemyliu“ – neleistina prabanga“, – sakė jis. V. Mazuronis teigė įžvelgiantis tiesos premjero žodžiuose, kad prezidentė aktyviai dalyvauja Seimo rinkimų kampanijoje.

Politinė nebranda

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos nuomone, tai, kad D. Grybauskaitė ir A. Butkevičius neranda bendros kalbos, yra „absoliučiai nenormalu“.

„Valstybėje yra nemažai svarbių klausimų, kuriuos sprendžiant dalyvauja jie abu. Todėl nuomonių derinimas, geriausių sprendimų paieška – labai svarbus dalykas“, – įsitikinęs konservatorius. Anot jo, šiuo atveju lankstesnis turėtų būti prezidentės, pritariant Seimui, skiriamas Vyriausybės vadovas. Esą jei prasideda nesusikalbėjimas, esminė atsakomybė tenka būtent jam.

„Ir visai neleistinas dalykas premjerui kaltinti prezidentę ir svaidyti kažkokias replikas ir pareiškimus. Tai – premjero politinio nebrandumo išraiška“, – dėstė J. Razma. Jo nuomone, kairieji, eskaluodami mintį, esą D. Grybauskaitė jų nemyli, patys susikūrė tokią sąmokslo teoriją. Pasak politiko, natūralu, kad šalies vadovė yra griežtesnė valdančiosios koalicijoms atstovams nei opozicijai. „Jie yra valdžioje, priima esminius sprendimus, atsako už padėtį valstybėje“, – pabrėžė J. Razma.

Jis taip pat sutiko ir anksčiau buvus kai kurių valdančiųjų ir prezidentūros bendravimo nesklandumų, tačiau „dialogas niekada nebuvo nutrūkęs, buvo nuoširdus siekis, kad nuomonės suartėtų“. J. Razma kritikavo LSDP pastarųjų dienų pareiškimus, nukreiptus prieš prezidentę. Jo nuomone, socialdemokratams į situaciją derėjo pažvelgti visuomenės akimis – tai dažnai daro dalykus griežtai ir principingai vertinanti D. Grybauskaitė.

„Šiuo atveju „auksinių šaukštų“ skandalą žmonės vertina labai griežtai“, – teigė Seimo narys. Jis spėjo, kad suvaldyti emocijų socialdemokratams neleidžia „politinė nebranda“.

Nepriimtina praktika

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, prezidentės ir premjero nesusikalbėjimas – nenormali, demokratinei valstybei visiškai netinkama situacija. „Demokratinėje šalyje svarbiausi pareigūnai turi susitikinėti, jų darbotvarkėse – nemažai bendrų klausimų. Kalbėtis per žiniasklaidą ar kitokius tarpininkus – itin blogas pavyzdys. Manau, kad viso to priežastis – artėjantys Seimo rinkimai“, – sakė politologas.

Jo įsitikinimu, D. Grybauskaitė iš tiesų nemyli dabartinės valdančiosios daugumos. Ji niekada nepraleisdavo progų išsakyti savo priekaištų koalicijai, premjerui, ministrams. „Jei koalicija būtų iš kitokių partijų, gal santykiai būtų mažiau prieštaringi. Tačiau nereikia manyti, kad jei valdžioje būtų centro dešinės atstovai, santykių netemdytų dūmai. Prisiminkime prezidentės konfliktą dėl vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio su tuomečiu premjeru Andriumi Kubiliumi ir tuomete valdančiąja dauguma. Tada prieš pat rinkimus apskritai grėsė koalicijos išsivaikščiojimas“, – priminė A. Krupavičius.

Norėtų kitokios daugumos

Dabartinį „nemeilės pliūpsnį“ socialdemokratams politologas siejo su Seimo rinkimais. „Prezidentė po rinkimų norėtų matyti kitokios sudėties valdančiąją daugumą, todėl, kritikuodama premjerą ir socialdemokratus, kitus valdančiuosius ir jų ministrus, daugiau ar mažiau mėgina paveikti rinkėjų nuotaikas ir požiūrį“, – teigė A. Krupavičius.

Tačiau, anot jo, šalies vadovė ne pirma, kuri mėgina daryti įtaką būsimai koalicijai. Prezidentas Valdas Adamkus 2000 metais bandė burti naujosios politikos bloką prieš rinkimus ir net po jų, kai santykinę daugumą Seime gavo socialdemokratai.

A. Krupavičiaus teigimu, dabartinis dviejų opozicinių partijų raginimas premjerui pasitikrinti Seime pasitikėjimą tėra „keistas siūlymas“. Jis priminė, kad tokiai procedūrai turi būti aiškus teisinis pagrindas – pasitikrinti pasitikėjimą Vyriausybė privalo tik tada, kai pasikeičia pusė ministrų. LSDP atsakymų D. Grybauskaitei jis nesureikšmino. „Socialdemokratai prabilo griežčiau, nes, matyt, jau peržengtas rubikonas. Jei jie nuolankiai tylėtų, daliai jų rinkėjų tokia laikysena būtų nepriimtina, šie ieškotų kitų, radikalesnių partijų“, – aiškino politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"