TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybinę lietuvių kalbą siūloma reglamentuoti konstituciniu įstatymu

2013 05 12 8:14
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seime įregistruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas. Jį kartu su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu teikia dalis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių.

Šiuo metu valstybinės kalbos klausimus - apsaugą, vartojimą, taisyklingumą, puoselėjimą – reglamentuoja Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas.

Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti bei pakeisti reikalingas didesnis Seimo narių balsų skaičius. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o norint pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų - 85.

Darbo grupė Valstybinės kalbos įstatymo projektui parengti buvo sudaryta dar 2005 metais, vadovaujantis Seimo nutarimu "Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare".

Naują projektą pristatantys teikėjai pažymi, kad šiuo metu galiojantis prieš 18 metų priimtas įstatymas "dabar gerokai pasenęs tiek teisės normų aiškumo, tiek teisinės technikos požiūriu: kai kurios normos yra nebeaktualios, kai kurios formuluotės neatitinka kitų Lietuvos įstatymų, kai kurios netikslios, įstatymo struktūra nebetenkina dabartinių reikalavimų (pvz., nėra sąvokų apibrėžčių), pasenusi terminija ir t.t.".

Naujai teikiamas įstatymo projektas reglamentuoja valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos tvarkybą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą.

Jame įrašyta, kad įstatymas nereglamentuoja tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.

Projekte numatoma, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Taip pat, kad Lietuvos piliečiams vardai ir pavardės suteikiami ir keičiami atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formų skirtumus, jeigu tie skirtumai yra tam tikros kalbos vardų ir pavardžių gramatinė ypatybė.

Numatoma, kad teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos vietovardžiai. Neoficialūs vietovardžiai viešuosiuose užrašuose galėtų būti teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Pagal projektą, Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"