TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybiniai medelynai – ant pertvarkos aukuro

2016 08 23 6:00
Šalies medelynuose kol kas vyruoja senos miško sodinukų priežiūros technologijos. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija numato iki 2020 metų Lietuvos teritorijos miškingumą padidinti nuo 33,4 iki 34,2 proc., tokiems užmojams kyla pavojus – Generalinė miškų urėdija (GMU) pradėjo valstybinių medelynų pertvarką.

Pagal sumanymą iš 37 šiuo metu šalyje veikiančių valstybinių medelynų per artimiausius penkerius metus liks tik 13. Pertvarką pradėta nuo šiemet – jau pavasarį keturiems medelynams neleista sėti naujų pasėlių. Kitąmet to negalės daryti dar trys miškų urėdijos.

Speciali komisija, sudaryta iš Aplinkos ministerijos Miškų departamento, GMU, Valstybinės miškų tarnybos, Miškų instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir miškų urėdijų atstovų, kaip perspektyviausius pripažino sparčiai pertvarkomus Dubravos eksperimentinės mokomosios ir Panevėžio miškų urėdijų medelynus. Anykščių, Kaišiadorių, Kretingos, Nemenčinės, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Trakų miškų urėdijų medelynai pripažinti kaip turintys gana gerai išplėtotą infrastruktūrą, plėtros galimybes, kvalifikuotus perspektyvius specialistus, realias galimybes kasmet realizuoti ne mažiau kaip 3 mln. sodmenų. Juose būtų galima taikyti pažangesnes technologijas.

Išliks geriausi

GMU Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Mankevičienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog pertvarka turėtų padėti optimizuoti miškų urėdijų investicijas į medelynus bei užtikrinti tinkamą miško sodmenų kokybę.

Pasak jos, visi šalies medelynai pagal pajėgumus, plėtros galimybes ir išsidėstymą šalies regionuose suskirstyti į kelias grupes. Nutarta medelynų optimizavimą vykdyti dviem etapais, šalyje paliekant 4–5 modernius medelynus, auginančius miško sodmenis su apribota šaknų sistema, o miško sodmenims auginti atvirame grunte plėtoti 11–12 šiuolaikiškų medelynų.

Šie medelynai, E. Mankevičienės tikinimu, yra pajėgūs šalies rinką aprūpinti miško sodmenimis. Kad apsirūpinimas miško sodmenimis vyktų sklandžiai, miškų urėdijoms, atsisakančioms medelynų veiklos, sodmenų įsigijimą reiks planuoti iš anksto, sudarant ilgalaikes miško sodmenų įsigijimo iš kitų urėdijų sutartis.

Procesas jau prasidėjo

Jurbarko miškų urėdijai priklausantis medelynas skaičiuoja paskutinius gyvavimo metus – nuo 2018-ųjų jo nebeliks. Jau šį pavasarį jis negalėjo plėsti sėjamųjų plotų. „Šiuo metu mūsų medelyne yra apie 4 mln. sodmenų. Didžiąją dalį jų panaudosime savo reikmėms. Kasmet pasodiname apie 1 mln. sodinukų, nes turime labai didelius kertamo miško plotus, kuriuos reikia atsodinti“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Jurbarko miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Edmundas Mačieža.

Viešvilėje įkurto medelyno darbuotojai kasmet surinkdavo apie 1600 kg paprastojo ąžuolo gilių, 15 kg karpotojo beržo, 10 kg juodalksnio, 20 kg paprastojo klevo, 4 kg mažalapės liepos, 20 kg kitų medžių ir krūmų sėklų, kurios būdavo daiginamos.

Pasak E. Mačiežos, miško sodmenys auginami ne tik sau, apie 20 proc. jų būdavo parduodami privatiems miškų savininkams. Tai kasmet sudarydavo apie 100–150 tūkst. sodinukų miškams atkurti. Neišparduotų bei nepanaudotų sodmenų nelikdavo, o medelyno veikla urėdijai nėra nuostolinga. Todėl Jurbarko miškininkams nelabai suprantamas sprendimas nuo 2018 metų nutraukti medelyno, kaip neperspektyvaus, veiklą.

Tokia pat lemtis, kaip ir Jurbarko miškų urėdijos medelyno, laukia ir esančiojo Varėnos rajone, nors ir šis, anot Varėnos miškų urėdijos urėdo Tomo Bazevičiaus, dirba nenuostolingai. Pernai medelynas urėdijai davė 20 tūkst. eurų pelno.

Likviduoti numatyta ir jau daugiau kaip pusę amžiaus Jūrės kaime veikiantį Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos medelyną, užimantį apie 23 hektarų plotą. Jame yra auginama apie 3 mln. pušies, eglės, juodalksnio, beržo, liepos, klevo, maumedžio miško sodmenų. Be jų, medelyne auginami ir ornitochoriniai krūmai bei apie 120 rūšių ir formų sodmenys, skirti urbanistiniams želdiniams. Todėl medelyno veikla Kazlų Rūdos miškininkams niekada nebuvo nuostolinga.

„Šiemet mes dar turėjome teisę į naujus pasėlius. Tačiau kitąmet jos neturėsime, o galėsime tik patys panaudoti ar išparduoti sodinukus. Vėliau medelyną teks likviduoti“, – pasakojo Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbonavičius.

Jis pripažino, kad didelių investicijų medelynas nesulaukė, o ir pats medelyno dirvožemis jau yra gal nelabai tinkamas – pernelyg nualintas.

Mažės darbo vietų

„Lietuvos žinių“ kalbinti miškininkai neslėpė ir dar vienos problemos, kuri lydės valstybinių medelynų pertvarką, – neišvengiamai mažės darbo vietų.

Anot Jurbarko miškų urėdijos vyriausiojo miškininko E. Mačiežos, nuo 2018 metų likvidavus urėdijai priklausantį medelyną Viešvilėje darbo neteks apie 10 žmonių. „Maždaug tiek yra nuolat dirbančių darbuotojų, sezono metu jų įdarbinama ir daugiau“, – teigė jis.

Panašiai tiek žmonių darbo neteks ir dėl Varėnos miškų urėdijai priklausančio medelyno likvidavimo. Iš viso darbo vietų sumažėtų maždaug dviem šimtais.

Politikų akiratyje

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad rugsėjį komitete numatyta išklausyti tiek generalinį urėdą Rimantą Prūsaitį, tiek urėdijų atstovus. Jų paprašyta pateikti ekonominius skaičiavimus, kad politikai galėtų įvertinti sprendimo likviduoti kai kurias urėdijas pagrįstumą.

Pasak komiteto pirmininko, GMU vadovai jį užtikrino, kad nė vienas žmogus į gatvę nebus išmestas – visiems urėdijose bus pasiūlytos kitos darbo vietos. Parlamentaro įsitikinimu, sprendžiant, kurie medelynai turėtų būti likviduoti, turėtų lemti ekonominis aspektas – jei medelynas urėdijai nuostolingas ir pirkti sodinukus iš kitų medelynų būtų pigiau, tai vargu ar tokio medelyno urėdijai reikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"