TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybinių alma mater pjūtis - iš peties

2011 10 13 0:00
VPU rektorius A.Gaižutis premjero suburtų ekspertų išvadas vadina fantazijomis.
LŽ archyvo nuotrauka

Užsimojus lygiuotis į garsiausius pasaulio universitetus, valdžia jau svarsto Vilniuje ir Kaune palikti tik po vieną valstybinę aukštąją mokyklą. Ant priekalo atsidūrusių mažesnių universitetų atstovams tokios vizijos kelia ir pasipiktinimą, ir juoką.

Paslaptyje iki vakar laikytas premjero suburtos darbo grupės universitetų veiklos optimizavimo planas iškart sukėlė smarkias akademinės bendruomenės diskusijas. Vilniuje iki 2015 metų turėtų likti vienintelė valstybinė aukštoji mokykla - Vilniaus universitetas (VU), laikinojoje sostinėje bus siekiama iki 2017 metų aukštąsias mokyklas sujungti į Kauno universitetą. Esą tokie pokyčiai Lietuvą iškels į pasaulinį aukštojo mokslo olimpą. Mažųjų universitetų atstovai tokias ateities vizijas atmeta ir žada savo autonomiją ginti iki galo.

Praktinių detalių nesvarstė

Vakar Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdyje, kuriame buvo pristatyti darbo grupės siūlymai, neužsibuvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tepasakė, kad ekspertų darbo rezultatas - per pastaruosius metus bene pirmas racionalus apsisprendimas. "Svarbu, kad šie siūlymai parengti ne valdininkų ar politikų, o nešališkų ekspertų. Į darbo grupę buvo sąmoningai neįtraukti akademinių bendruomenių atstovai, kad būtų suformuota nešališka pozicija", - pareiškė jis ir užsiminė, kad reformos skubinti neketinama.

Darbo grupės išvadas pristačiusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė vieną po kito žėrė dabartinės aukštojo mokslo sistemos trūkumus: krašto universitetų negebėjimą prilygti geriausioms pasaulio aukštosioms mokykloms, studijų programų dubliavimąsi, smarkią kovą dėl geriausių protų ir tai, kad į aukštąsias mokyklas patenka esą per daug studentų. "Siektinas rezultatas - po vieną universitetą didžiajame mieste. Tačiau kaip tai padaryti, darbo grupė nesvarstė. Jos užduotis buvo sukurti gaires", - sakė viceministrė.

Pagal nepriklausomų ekspertų siūlomą pertvarkos viziją iki 2012 metų pabaigos turėtų įvykti VU ir Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) "santuoka", o 2015 metais VU dalimi taps ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Kaune siūloma iki 2012-ųjų pabaigos Lietuvos kūno kultūros akademiją prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), VU Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos filialą - prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), o Aleksandro Stulginskio universitetą - prie Kauno technologijos universiteto (KTU). 2014-aisiais įvyktų LSMU ir VDU "santuoka", dar po trejų metų - KTU ir VDU susijungimas.

Daugiau abejonių

Iškart po ŠMKK posėdžio VU akademinių reikalų prorektorius Juozas Galginaitis LŽ tikino, kad nors apie ateities perspektyvas kalbėti kol kas ankstoka, pasiūlytos universitetų veiklos gairės jam palikusios gerą įspūdį. "Siekiamybė yra tikrai gera. Tačiau abejočiau, ar šiuos projektus pavyks įgyvendinti 2015 arba 2017 metais. Noras VPU prijungti prie VU yra logiškas, nes turime reikalingus išteklius ir išplėtotą infrastruktūrą. Saulėtekio mokslo slėnio kūrimas taip pat leistų susivienyti VGTU ir VU, siekiant bendrų tikslų", - svarstė J.Galginaitis.

Tačiau VPU rektorius Algirdas Gaižutis pabrėžė, kad be universiteto akademinės bendruomenės pritarimo panašūs projektai neturi įgyvendinimo perspektyvų. "Gali ir VU prijungti prie VPU. Apsisprendimo teisę turi tik universiteto akademinė bendruomenė. Tai, kad kažkas turi gražių fantazijų, dar nieko nereiškia. Sieksime išlikti tokia pat aukštąja mokykla, kuri yra labai reikalinga", - LŽ dėstė A.Gaižutis.

Jam antrinęs VGTU rektorius Alfonsas Janiūnas įsitikinęs, kad savarankiškų techninių universitetų eliminavimas reikštų krašto technologinės plėtros ir inovacijų galimybių silpninimą. "Pasaulinės ekonomikos proveržiai siejami su technologiniu konkurencingumu, kuris pasiekiamas tik esant stipriems technikos universitetams", - teigė jis.

Persodina it gėles

ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys įsitikinęs, kad pateikta vizija verta dėmesio. "Apie dabartinės sistemos pokyčių reikalingumą daug kas seniai kalbėjo puse lūpų ir tai yra vieša paslaptis. Tad šiuo atveju idealiausia būtų, jeigu pavyktų pasiekti dermę tarp akademinės bendruomenės ir valdžios atstovų", - vakar aiškino jis.

ŠMKK narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė neslėpė esanti priblokšta to, ką išgirdo, ir laukianti šio klausimo aptarimo akademiniuose sluoksniuose. "Galbūt čia tik gražios iliuzijos ir viltys. Nors mokslo pasaulyje norime būti gerbiami, tokios reformos vienu kirvio mostelėjimu yra nedaromos. Mokslininkų kaip gėlių į kitą vazoną persodinti neįmanoma. Keisčiausia, kad nieko bendra su akademine bendruomene neturintys ekspertai apsisprendžia dėl visuomenei svarbių klausimų, o garbūs rektoriai tik iškviečiami su jais kalbėtis", - piktinosi parlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"