TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybinių laidotuvių sąmata kelia abejonių

2015 02 24 6:00
Algirdas Sysas Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Per Sausio 13-osios agresiją neįgaliaisiais tapusius nepriklausomybės gynėjus siūloma laidoti valstybės lėšomis. Skaičiuojama, kad kasmet šiam tikslui reikės apie 9100 eurų (32 tūkst. litų).

Praėjus beveik ketvirčiui amžiaus nuo tragiškų Sausio įvykių, valdžia ima svarstyti dar vieną aktualų tų dienų dalyviams klausimą. Siūloma įteisinti, kad dėl sovietinės agresijos nedarbingais pripažinti nepriklausomybės gynėjai, kaip ir rezistentai, Kovo 11-osios Akto signatarai, tarnyboje žuvę kariai ar žymūs visuomenės veikėjai, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis.

Tokį projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tačiau valdininkų pateikta sąmata kelia politikams abejonių. Šiuo metu oficialiai nedarbingais yra pripažinta apie 110 gynėjų.

Skirtų pašalpą

SADM teigimu, teisiškai sureguliuoti šį klausimą prašė Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugija. Įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti, kad nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir vėliau vykdytos SSRS agresijos, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis, skiriant vienkartinę 40 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpą - 1520 eurų (5244 litus). Ją išmokėtų gynėjo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija. Administravimo išlaidoms padengti siūloma iš valstybės biudžeto skirti 2 proc. šioms pašalpoms mokėti numatytų lėšų.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 110 nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintų laisvės gynėjų. Vidutinis jų amžius - 70 metų. Todėl projekto rengėjai mano, kad valstybės biudžeto išlaidas šiems asmenims laidoti būtų tikslinga išskaidyti per 15 metų. Tokiu atveju mirus gynėjui nepriklausytų 8 bazinių socialinių išmokų dydžio - 304 eurų (1048 litų) - vienkartinė pašalpa, mokama paprastiems piliečiams.

Lauks sprendimo

Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininkas Arnoldas Barysas teigiamai vertino SADM operatyvumą, tačiau džiaugtis neskubėjo. “Net nustebome, kad projektas buvo parengtas taip greitai. Tačiau iki finalo laukia ilga procedūra. Ir Seime gali atsirasti “protingų” argumentų, kad to daryti nereikia. Belieka laukti”, - LŽ sakė draugijos vadovas.

Jis prisiminė, kad inicijuoti tokią pataisą buvo prašomas dar konservatorių socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. “Iš mūsų reikalavo visokių sąmatų - lyg valstybės institucijos nežinotų, kiek kainuoja palaidoti žmogų. Viską suskaičiavome, pateikėme, bet kas iš to. Sulaukėme tradicinio atsakymo: “Krizė, pinigų nėra”, - pasakojo A. Barysas. Jo nuomone, ši Vyriausybė “labiau linkusi į dialogą”.

Draugijos vadovo žiniomis, nepriklausomybės gynėjo statusas pripažintas maždaug 800 žmonių, 121 asmens nedarbingumą arba dalinį darbingumą yra patvirtinusios oficialios institucijos. “Tai tikrai labai nedaug”, - tvirtino A. Barysas.

Kartu jis apgailestavo, kad niekaip nesiseka rasti bendros kalbos su Vilniaus miesto savivaldybe. Anot draugijos pirmininko, jau daugiau kaip dešimtmetį nepavyksta susitarti dėl kapinių sklypo, kuriame amžino poilsio galėtų atgulti visi laisvės gynėjai. Sostinės Rokantiškių kapinėse tokia vieta buvo numatyta, parengtas ir projektas, tačiau, anot pašnekovo, “nei de facto, nei de jure” reikalas taip ir liko nesutvarkytas. “Klausimas buvo atidėliojamas ieškant priežasčių, kodėl mums negalima skirti to sklypo”, - teigė A. Barysas.

Supriešins visuomenę

Kritiškai SADM projektą vertino Seimo vicepirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas. Jo nuomone, tokios nuostatos įteisinimas vėl sukiršintų visuomenę. “Neteisinga, kai visos visuomenės nuopelnus savinasi tam tikra grupė piliečių. Kaip jaustis Seimo, televizijos bokšto ir kitiems gynėjams, kurie neprašė jokio statuso?” - klausė jis.

Politikas pridūrė, kad laisvės gynėjai ir taip gauna didesnes išmokas. A. Syso manymu, valstybei per didelė prabanga prisiimti papildomas išlaidas. “Nors ir nedidelė suma, ji bus dengiama visų mūsų sąskaita. Jau turėjome personalinius pensininkus, ir jais piktinomės. Gaunančiųjų valstybines pensijas dabar dešimteriopai daugiau, privilegijuotųjų ratą vis siūloma plėsti”, - neslėpė nepasitenkinimo Seimo vicepirmininkas. Jis prognozavo, kad parlamentarams šis projektas užklius. “Netikiu tais skaičiais. Dar nė viena projektuota sąmata nesumažėjo, tik gerokai didėjo”, - kalbėjo A. Sysas.

SADM duomenimis, 75-100 proc. darbingumo per Sausio įvykius netekusiems gynėjams mokama 464 eurų (1600 litų) valstybinė pensija. Praradusieji 60-70 proc. darbingumo gauna 348 eurų (1200 litų), 45-55 proc. - 232 eurų (800 litų) valstybinę pensiją. Šiems asmenims taip pat mokama socialinio draudimo pensija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"