TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vandens chuliganai šokdina tarnybas

2012 06 30 6:38

Kuršių marios ir Baltijos jūra vasaros sezono metu kartais primena greitkelius, kuriuose netrūksta pažeidėjų ir šiaip diletantų. Tokie vandenis skrodžiantys pramogautojai ne tik kelia galvos skausmą įvairių tarnybų pareigūnams, bet ir sekina valstybės iždą.

Pramoginiai pasiplaukiojimai mariose ar jūroje - malonumas, kuris neretai baigiasi pavojingais incidentais. Jų "herojų" gelbėjimo ir paieškos darbai kainuoja didžiulius pinigus. Lėšos kartais tiesiog išmetamos į balą, mat būna atvejų, kai į nelaimę patekę ir pagalbos signalą pasiuntę vandens pramogautojai savo jėgomis pasiekia krantą.

Tačiau pareigūnai džiaugiasi bent tuo, kad mūsų pajūryje ir pamaryje pramogautojų ant bangų kultūra pamažu gerėja - mažiau pričiumpama girtų kapitonų, rečiau trikdoma žmonių ramybė, o pavojingas puikavimasis greitaeigiais kateriais esą jau praeitis.

Žioplumo netrūksta

Kadangi vasaros sezonas dar nė neįpusėjęs, kol kas užfiksuoti tik keli atvejai, kai teko gelbėti neatsargius vandens pramogautojus.

Praėjusį sekmadienį Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) pasieniečių greitaeigio katerio "Boomeranger" įgula skubėjo į pagalbą pramogaujantiesiems jachtoje. Sugedus jos varikliui, kapitonas, dvi moterys ir dvejų metų mergaitė Kuršių mariose užplaukė ant seklumos ties Ventės ragu. Pasieniečių ekipažas nelaimės ištiktą jachtą aptiko už 100 metrų nuo kranto. Įvertinę aplinkybes pasieniečiai savo kateriu "Boomeranger" jachtą nutempė nuo seklumos ir nubuksyravo į krantą. Žmonės buvo išlaipinti Uostadvaryje.

Tą pačią dieną bendruoju pagalbos telefonu 112 buvo gautas pranešimas apie tai, kad nuo Gintaro įlankos tolyn į Kuršių marias vėjas neša valtį su žmogumi. Į įvykio vietą buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, savo katerį išsiuntė ir kariai. Jam dar nepasiekus įvykio vietos, gautas pranešimas, kad valtį jau tempia pro šalį plaukęs pramoginis laivas. Paaiškėjo, kad valtimi plaukiojo užsienietis. Matydama, kad jis negali grįžti į krantą, pagalbos paprašė ant kranto buvusi pažįstama moteris.

Nelaimėlių neberado

Toks, atrodytų, nekaltas neapdairumas yra rykštė gelbėjimo tarnyboms, kurios privalo reaguoti į pagalbos signalus.

Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Linas Kavaliovas LŽ pabrėžė, kad pramogautojų neatsargumas brangiai kainuoja tiesiogine šio žodžio prasme.

"Per valandą mūsų kateris sunaudoja 27 litrus A95 markės benzino, tad degalams, jau nekalbant apie tepalus, per tą laiką išleidžiame 126 litus. Kai buvo gautas pranešimas apie tą užsienietį valtyje Juodkrantėje ties Gintaro įlanka, jau buvome pasiruošę plaukti iš Nidos. Tačiau gavome pranešimą, kad jo valtį partempė pramoginis laivas. Nuplaukti iš Nidos į Juodkrantę mūsų kateriu reikia maždaug valandos", - teigė gelbėtojas.

Jis prisiminė, kad vieną iškvietimą šį mėnesį gavo iš Pervalkos, ties kuria į marias pavojingai buvo nutolę vandens dviračiu keliaujantys pramogautojai. "Mums paskambino ir mes vykome, tačiau po pusvalandžio kelionės kateriu įvykio vietoje nieko neberadome. Paaiškėjo, kad pagalbos prašė ant kranto buvę sunerimę vaikai, kurių tėvai, matyt, neapskaičiavo savo galimybių ir juos vėjas ėmė nešti į marias. Žmonės patys pasiekė krantą, o mes grįžome atgal", - apie beprasmį degalų naudojimą pasakojo L.Kavaliovas.

Jo teigimu, per vasaros sezoną gaunama palyginti nedaug iškvietimų, kai prireikia gelbėtojų pagalbos vandens pramogautojams. "Tačiau žmonių neatsargus elgesys ant vandens yra tarsi tiksinti bomba. Daugiausia nesusipratimų ar nelaimių įvyksta būtent dėl poilsiautojų veiksmų, nes, pavyzdžiui, žvejai yra profesionalai, jie žino, kaip elgtis, kur plaukti ir kada tai daryti", - pabrėžė jis.

Brangiausia - sraigtasparnis

Vandens pramogautojų gelbėjimas ir jų paieška - viena papildomų PAR funkcijų. PAR Neringos užkardos vadas Vytautas Sakevičius neskuba džiaugtis tuo, kad incidentų šiemet yra dar palyginti mažai.

"Sezonas juk tik įsibėgėja... Kol kas tik tą jachtą tempėme, kuri praėjusį sekmadienį ant seklumos užplaukė. Kiek tai kainavo? Sunaudojome 90 litrų dyzelinių degalų, vien jiems išleidome beveik 400 litų, o kur dar katerio amortizacija, žmogiškosios sąnaudos", - pažymėjo jis.

Brangiausios gelbėjimo operacijos - kai į pagalbą pasitelkiami pasieniečių arba kariškių sraigtasparniai. Pavyzdžiui, pasieniečių sraigtasparnis per valandą sunaudoja apie 250 litrų aviacinių degalų, kariškių - net apie 800 litrų. Kaip LŽ teigė pareigūnai, kariškių sraigtasparnio darbo valanda atsieina apie 7 tūkst. litų.

"Tačiau sraigtasparnis naudojamas dažniausiai žiemą, kai tenka nuo atskilusių lyčių gelbėti žvejus. Vasarą dažniausiai skubame padėti marių nepažįstantiems buriuotojams, pramoginių laivų įguloms, kai užplaukiama ant seklumų, arba drausminame sienos pažeidėjus. Vasarotojai tikrai neretai pasiklysta, bet gerai, kad šiais metais dar tokių nebuvo", - pasakojo pasienietis.

Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities vandens siena Kuršių mariose pažymėta specialiais plūdurais, prieš juos dar yra ir informaciniai ženklai, kad artėjama prie sienos.

"Dažniausiai žmonės ne savo valia - nunešti vėjo ar sugedus pramoginės priemonės varikliui - atsiduria draudžiamoje zonoje. Jei tokie pramogautojai neturi specialių leidimų, parplukdome juos", - teigė V.Sakevičius.

Jis prisiminė ir kone tragiškiausią pastarųjų metų incidentą, kai pernai vėlai vakare Kuršių mariose nuskendo bendrovės Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas. Būtent pasieniečiai po geros valandos paieškų vandenyje aptiko plūduriuojantį jo kūną.

Girtų kapitonų mažėja

Su vandens chuliganais kovojančios Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) darbuotojai LŽ tikino, kad kasmet situacija pajūryje vis gerėja. "Gal ir neįtikima, bet girtų kapitonų šiemet dar nepričiupome, o būtent neblaivūs prie šturvalų stovintys asmenys ir buvo pagrindinė mūsų bėda. Prieš penkerius metus per laivybos sezoną - nuo gegužės iki rugsėjo - nubausdavome daugiau kaip 30 girtų kapitonų, o pernai tokių atvejų buvo vos šeši. Gal dabar jau kapitonai žino, kad turime alkotesterių ir pažeidimą galime fiksuoti vietoje", - pasakojo LSLA Nekonvencinių laivų kontrolės poskyrio vedėjas Jonas Lukša.

Laivų kapitonams leidžiama alkoholio norma yra iki 0,4 promilės. Ją viršijus skiriama bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų. Taip pat gresia laivavedžio pažymėjimo atėmimas iki 2 metų.

"Žinoma, patruliuojant nustatyti, ar kapitonas girtas, ar ne, beveik neįmanoma, nes laivą vairuoti - ne tas pats, kas mašiną, kai apsvaigus vairuotojui ši juda lėtai arba keistai manevruoja. Dažniausiai girtus kapitonus pričiumpame sulaukę skambučių. Pernai nepasitenkinimą išreiškė grupė žvejų mėgėjų, kurie už pinigus išplaukė į jūrą žvejoti menkių. Jų kapitonas buvo girtut girtutėlis. Tokiais atvejais arba laivą parplukdo į krantą mūsų laivavedys, arba laivas partempiamas", - teigė inspektorius.

LŽ paklaustas, ar girti kapitonai nesiūlo kyšių, J.Lukša neneigė buvus ir tokių atvejų. "Dažniausiai inspektoriams siūloma kartu taurelę išlenkti. Būta atvejo, kai inspektoriui girtas kapitonas ar jo įgula siūlė didesnį kyšį, nei siekia pati bauda. Žinoma, išsisukti nepavyko. Būna, kad laivą tikriname dėl kokių nors techninių priežasčių, o pasikalbėjus su kapitonu paaiškėja, kad jis girtas. Taip buvo ir pernai, kai vienam kapitonui vietoj 100 litų už techninį pažeidimą teko mokėti 500 litų dėl girtumo. Palyginti daug išgėrusių kapitonų buvo pernai per kasmetį laivų paradą - pričiupome keturis", - pasakojo jis.

Kelti bangas - draudžiama

Anksčiau daug problemų kėlė poilsiautojai, mėgstantys greitaeigius katerius ir vandens motociklus, tačiau pastaruoju metu šie ekstremalai aprimę. Anot J.Lukšo, vandens motociklai dabar draudžiami maudymosi zonose, kurias žymi plūdurai. Šiemet į nemalonę dar nepateko nė vienas vandens motociklininkas.

"Kariavome ir su greitaeigių katerių savininkais. Prieš dešimtmetį, kai katerių buvo mažai, jie simbolizavo prabangą, žmonės, liaudiškai tariant, išsidirbinėdavo. Plaukiodavo uosto akvatorijoje dideliu greičiu, Danės upėje, keldavo grėsmę jachtų įguloms, laiveliams, šie dėl sukeltų bangų atsitrenkdavo į anuomet betonines krantines. Anksčiau buvo ženklas, greitį ribojantis iki 5 kilometrų per valandą, bet tai kėlė problemų, nes greičio neįmanoma nustatyti. Dabar yra ženklas, draudžiantis kelti bangas", - prisiminė jis.

Kuršių mariose farvateryje laivų greitis neribojamas, todėl apeliuojama į laivavedžių tarpusavio supratimą ir susitarimą.

"Dabar turime daugiau galimybių fiksuoti greičio mėgėjus, nes juos fotografuojame, filmuojame tiek vandenyje, tiek nuo kranto. Ypač Danėje, kur yra ženklai", - sakė inspektorius.

Dažniausiai fiksuojamas pažeidimas - netvarkingi dokumentai.

"Yra tokia susitaikymo bauda, siekianti 50 litų. Tačiau tiek mokėti galima, kai pažeidėjas sutinka su pastabomis ir įsipareigoja per 10 dienų panaikinti pažeidimus. Priešingu atveju, jei ginčijamasi, kišenę gali tekti patuštinti iki 400 litų", - informavo J.Lukša.

Paklaustas, ar baudžiama, jei keleiviai po marias plukdomi be gelbėjimo liemenių, inspektorius atsakė neigiamai.

"Mes laikomės Europos laivybos taisyklių, jose nėra įrašyta prievolė keleiviams vilkėti gelbėjimo liemenes. Pagal teisės aktus jos tiesiog privalo būti laive, o vilkėti jas ar ne sprendžia laivo kapitonas", - paaiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"