TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vandens turizmo kelias ne rožėmis klotas

2008 07 05 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kol verslininkas Romas Kiltinavičius plėtojo žemės ūkį ir kūrė autoservisą, jo veikla buvo skatinama. Tačiau ėmęsis vandens turizmo paslaugų, vyriškis pajuto esą nelogiškais draudimais pagrįstą Krekenavos regioninio parko galią.

"Gyvenimas regioniniame parke prilygsta gyvenimui rezervate. Įvairios šio parko instrukcijos leidžia tik kvėpuoti, bet ne veikti", - įsitikinęs R.Kiltinavičius. Verslininkui skaudu, kad Krekenavos regioninio parko, kuriame turėtų būti plėtojamas turizmas, vadovybė neleidžia jam pasirūpinti, jog vaizdinga Nevėžio upe poilsiautojai galėtų patogiai keliauti baidarėmis, kanojomis ir vandens dviračiais.

Tačiau Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė tikina, kad R.Kiltinavičiaus priekaištai nepagrįsti. Esą verslininkas su ja savo veiksmų net nederino.

Parėmė valstybė

Galimybė išsinuomoti minėtas vandens transporto priemones atsirado vos prieš mėnesį. R.Kiltinavičius LŽ teigė, kad vandens turizmo Nevėžio upe projektas - jau ketvirtas jo vadovaujamos Papalčių žemės ūkio bendrovės, įsikūrusios Krekenavoje, parengtas ir valstybės finansiškai paremtas vietinių užimtumo iniciatyvų projektas. Jis, kaip ir trys ankstesni, susijęs su autoserviso paslaugomis. Pinigų gauta per Darbo biržos remiamas programas, kuriomis siekiama sukurti naujų darbo vietų.

Anot R.Kiltinavičiaus, vandens turizmo projekto vertė - 282 tūkst. litų, valstybė jį remia 60 procentų. Verslininkas pabrėžė, kad du trečdaliai gautų pinigų jau panaudoti, likusius dar tik ketinama investuoti.

"Mintis pradėti vandens turizmą Nevėžiu - viena gražiausių Lietuvoje upių - man kirbėjo nuo jaunystės. Tačiau įgyvendinti ją ryžausi, kai Krekenavos apylinkėse sėkmingai užsiėmiau žemės ūkio verslu ir ėmiau teikti autoserviso paslaugas. Kurdamas turizmo verslą įsipareigojau duoti darbo dar penkiems šio krašto žmonėms", - pasakojo R.Kiltinavičius.

Komfortas užtikrintas

Papalčių žemės ūkio bendrovės vadovas drauge su bendraminčiais pasirūpino, kad Nevėžio upe vandens transporto priemonėmis būtų galima nuplaukti iki 30 kilometrų. Konkretų atstumą vandens turistai gali rinktis savo nuožiūra.

"Leistis į kelionę mūsų turimomis 25 baidarėmis, 3 kanojomis ir 4 vandens dviračiais siūlome nuo Panevėžio rajone įsikūrusio Naujamiesčio iki Kėdainių rajone esančių Bakainių. Ten, kur driekiasi maršrutas, yra nemažai dvarų, kitų istorinių vietų, gamtos paminklų. O ir Nevėžio vingiai tiesiog įspūdingi. Tad pasiryžusių plaukti poilsiautojų, kuriuos lydės mūsų parengtas instruktorius, laukia didžiulis malonumas", - tvirtino R.Kiltinavičius.

Vandens turizmo propaguotojas pasakojo, kad maršruto pradžioje keliautojams bus paruoštos kanojos ir baidarės. Baigusiųjų kelionę lauks automobiliai.

Išalkusiems vandens turistams tam tikrose maršruto vietose norėta pasiūlyti karštų patiekalų. Tačiau įgyvendinti šio sumanymo, kaip tikina R.Kiltinavičius, neleidžia Krekenavos regioninio parko direktorė.

Žlugdo verslą?

R.Kiltinavičiaus teigimu, Krekenavos regioninio parko vadovė jo verslą esą žlugdo ir dėl to, kad maršruto pradžioje, netoli Naujamiesčio, neleidžia pastatyti kanojų, baidarių ir vandens dviračių elingo. Tad gavus turistų užsakymą šias vandens transporto priemones kaskart teks gabenti keliolika kilometrų iš Krekenavos į Naujamiestį.

"Elingas, tiksliau - surenkamas rąstų namelis, kol kas stovi Krekenavoje, mūsų autoserviso teritorijoje. Prie to namelio pritvirtinome užrašą, kad tai yra pavyzdys. Šis užrašas - mūsų gudrybė, nuėmę jį galime būti nubausti kaip nelegalaus statinio Krekenavos regioniniame parke statytojai. Mus jau gąsdino sankcijomis už tai, kad vienos senutės valdose, kurios įeina į parko teritoriją, pastatėme automobilio priekabą su įranga kebabams gaminti", - pasakojo R.Kiltinavičius.

Užkliuvo kebabinė

Verslininkas patikslino, jog medinį elingą be pamatų buvo numatyta pastatyti privačioje valdoje, prieš tai viską suderinus su jos savininku. R.Kiltinavičius teigė turintis ir atitinkamą projektą. Tačiau prieš statinį piestu stoja Krekenavos regioninio parko vadovė A.Kavaliauskienė.

Direktorė, pasak R.Kiltinavičiaus, priešinasi ir jo sumanymui tiekti karštą maistą iš minėtos priekabos, kuri turistams pageidaujant privažiuotų prie vienos ar kitos Nevėžio upės vietos. "Dabar priekaba stovi Krekenavos miestelyje, vienos močiutės namų valdoje. Tačiau moteris neseniai ėmė dejuoti, kad ją už šią kebabinę žada nubausti ta pati A.Kavaliauskienė. Gamtosaugininkė iš pradžių senutei tvirtino, o paskui ir mums pradėjo įrodinėti, jog tokių priekabų regioninio parko teritorijoje statyti nevalia", - kalbėjo R.Kiltinavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad kitų savininkų valdose, kurios taip pat įeina į regioninio parko teritoriją, riogso įvairūs didžiuliai metaliniai konteineriai, bet direkcijai jie, atrodo, nerūpi. Vyriškis įsitikinęs, jog parke dirbantiems specialistams esą nė motais ir griūvantys pastatai ar trūnijantys bei virstantys medžiai.

Leidžia, bet draudžia

Krekenavos regioninio parko direktorei A.Kavaliauskienei vandens turizmo puoselėtojo R.Kiltinavičiaus teiginiai kelia nuostabą. Ji tikino, jog vyriškis su ja net nekalbėjo apie tai, kad elingas bus pastatytas privačiame žemės sklype. Parko vadovė prisiminė verslininko norą statyti elingą išskirtinėje vietoje, prie gamtos paminklo - daugiakamienės pušies. Tokio objekto atsiradimas čia, anot A.Kavaliauskienės, neįmanomas, juolab kad ši žemė priklauso valstybei.

Tačiau A.Kavaliauskienė teigė, jog kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir paprašė, kad vieta prie minėtos pušies būtų įvardyta kaip rekreacinė zona. Jei ministerija tai padarys, elingo statybai, kai ji bus suderinta su kitomis instancijomis, niekas negalės prieštarauti.

A.Kavaliauskienę nustebino ir R.Kiltinavičiaus tvirtinimas, esą ji neleidžianti atvežti turistams maisto automobilio priekaba. Pasak parko direktorės, tokioms priekaboms galioja tik vienas draudimas - jų nevalia statyti arčiau kaip per 25 metrus nuo upės. Kita vertus, regioninių parkų teritorijose laikyti priekabas, kurios priskiriamos kilnojamųjų namelių kategorijai, anot A.Kavaliauskienės, apskritai draudžiama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"