TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vangioms savivaldybėms gresia baudos

2013 09 23 6:00
Šiuo metu Lietuvoje į rūšiavimo konteinerius patenka tik 20 proc. visų ten galinčių atsidurti atliekų. Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Aplinkos ministerija tikrina, kurios iš savivaldybių delsia suteikti gyventojams galimybę patogiau rūšiuoti antrines žaliavas ir atgauti už pakuotes išleistus pinigus. Baudų grėsmės akivaizdoje atsidūrusios merijos ginasi neturinčios nei lėšų, nei sąlygų tai daryti.

Savivaldybės aktyviau rūšiuoti antrines žaliavas turėjo pradėti šių metų pradžioje. Tačiau procesas įstrigo dėl pakoreguoto Atliekų tvarkymo įstatymo netobulumo. Kol jis buvo taisomas ir tikslinamas, savivaldybės ramiai laukė. Vis dėlto nauja tvarka įsigaliojo liepos 1 dieną. Tačiau antrinių žaliavų rūšiavimu miestų ir rajonų vadovai ir toliau mažai tesirūpino.

Įstatymas pirmiausia juos įpareigojo pasirašyti trišales sutartis su atliekų tvarkytojais ir viena iš dviejų įmonių, turinčių licenciją organizuoti visų rūšių pakuočių atliekų tvarkymą. Tačiau iki rugsėjo pradžios tai padarė vos kelios savivaldybės. Tuomet valdininkai ėmėsi priemonių – surengė patikrinimą ir savivaldybėms pagrasino baudomis, o licencijų turėtojams – jų atėmimu. Procesas kiek pajudėjo. Sutartis jau pasirašė trečdalis savivaldybių. Tačiau daugelio jų vadovai užsimena, kad įgyvendinti Aplinkos ministerijos sumanymą bus ne tik sunku, bet ir galbūt apskritai neįmanoma.

Tyla prieš audrą

„Apie šią problemą garsiai kol kas nekalba nė vienas meras. Bet su ja anksčiau ar vėliau susidurs visi“, - LŽ sakė Raseinių rajono meras Algimantas Mielinis.

Jis pripažino, kad kiekvienas vartotojas, rūšiuojantis pakuotes, turi atgauti už jas išleistus pinigus. Principas turėtų būti panašus kaip ir perkant gėrimus stikline tara - iš pradžių sumoki už butelį, o jį grąžindamas piniginę papildai pirkimo metu sumokėtu užstatu. „Tačiau nežinia kodėl antrinių žaliavų surinkimas yra užkrautas ant savivaldybių pečių. Procesą turėtų vykdyti gamintojai ir importuotojai, bet jie įpareigoti tik sumokėti už surinktas atliekas“, - sakė A.Mielinis.

Jis tikino kol kas nežinantis geriausio būdo surinkti antrines žaliavas, jas suskaičiuoti ir pateikti sąskaitą už tvarkymą gamintojus bei importuotojus vienijančioms organizacijoms. Jo nuomone, stiklas, kartonas, plastikas ir kitos perdirbamos pakuotės galėtų būti surenkamos tam tikruose punktuose. Atnešęs į juos antrines žaliavas gyventojas išsyk atgautų pinigus.

Dabar antrinių žaliavų surinkimu turės rūpintis savivaldybių komunalinės įmonės. Jos privalės gyvenamosiose teritorijose įrengti kuo daugiau rūšiavimo konteinerių, iš jų iškrautą turinį pasverti, pagal sutartis suskaičiuoti, kiek atliekos kainuos, pateikti už jas sąskaitas gamintojams ir importuotojams bei perduoti perdirbėjams. Komunalininkai privalės registruoti, kiek antrinių žaliavų konkrečioje vietovėje surinko, ir aplinkiniams gyventojams atitinkamai sumažinti mokestį už buitinių atliekų tvarkymą.

„Tai – sudėtingas procesas, jis taps nemažu ne vienos savivaldybės galvos skausmu“, - pabėžė A.Mielinis. Papildomam darbui atlikti reikės ir papildomų lėšų, o savivaldybių tarybos privalės patvirtinti detalią tokių atliekų surinkimo ir mokėjimo už pakuotes gyventojams tvarką.

Tvarką vadina lanksčia

Apie 2 tūkst. gamintojų ir importuotojų vienijančios viešosios įstaigos „Žaliasis taškas” vadovas Gintaras Varnas tikino, kad prieš pradedant pasirašyti sutartis su savivaldybėmis ir komunalinio ūkio įmonėmis teko suderinti skirtingus visų šalių interesus.

„Iš savivaldybių, kurios su mumis sudarys sutartis, gausime informaciją, kiek per mėnesį antrinių žaliavų jos surinko, ir už jas sumokėsime“, - sakė jis. G.Varno teigimu, jau aptarta, kiek perdirbti tinkamų atliekų įmanoma surinkti.

Aplinkos viceministras Almantas Petkus LŽ pasakojo, jog gamintojai ir importuotojai privalo mokėti pakuočių tvarkymo mokestį. Jeigu jis būtų renkamas, per metus valstybė gautų ir antrinėms žaliavoms surinkti išleistų apie 200 mln. litų. Tačiau su gamintojais ir importuotojais yra sutarta bei įstatymais numatyta galimybė, leidžianti jiems patiems pasirūpinti procesu. Verslininkai skaičiuoja tai galintys padaryti keturiskart pigiau, nei sumokėtų valstybei. Būtent todėl, pasak viceministro, yra išduotos licencijos dviem įmonėms – „Žaliajam taškui“ ir Pakuočių tvarkymo organizacijai, galinčioms pasirūpinti visų rūšių pakuočių tvarkymu.

„Atliekų rūšiavimas vyko vangiai, todėl reikėjo priimti atitinkamus dokumentus, aktyvinsiančius darbus“, - dėstė A.Petkus.

Šiuo metu Lietuvoje į rūšiavimo konteinerius patenka tik 20 proc. visų ten galinčių atsidurti atliekų. Europos Sąjungai yra įsipareigota iki 2020 metų statistiką pagerinti iki 50 procentų. Viceministro teigimu, nutarta įtraukti savivaldybes į procesą, nes atliekų tvarkymas yra įstatymų numatyta savarankiška jų funkcija.

Išrūšiuotos ir tinkamos perdirbti atliekos patenka tuo užsiimančioms įmonėms. Dauguma jų gautą žaliavą parduoda užsienio rinkoms.

„Įstatymas dabar lankstus. Komunalinės įmonės antrinių žaliavų surinkimo sutartis galės pasirašyti tiesiogiai su gyventojais, bendrijomis ar administratoriais. Tuomet rūšiuojantieji turės jiems priklausančius konteinerius, o suma, kuria bus įvertinta į juos metamos atliekos, sumažės už buitinių atliekų tvarkymą renkamas mokestis“, - aiškino A.Petkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"