TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vargo pranašas - radiatorius

2008 11 13 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Paštininkai jau neša pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kitoje jų pusėje gyventojai galėtų užrašyti linkėjimą nueinančiai valdžiai, kad ji beveik nieko nepadarė neregėtoms centrinio šildymo kainoms sumažinti.

Atėjusiu per Lietuvos istoriją brangiausiu šildymo sezonu nepatenkinti visi: pasakiškas pinigų sumas mokėsiantys gyventojai, alternatyvaus kuro gamintojai, nuostolius skaičiuojantys šilumos tiekėjai, net kainų reguliuotojas.

Šiuo metu Vilniaus, Marijampolės, Kaišiadorių ir kitos savivaldybės mina teismų slenksčius ir dėl didinamų kainų bylinėjasi su Kainų komisija bei šilumos ūkius išsinuomojusiomis privačiomis bendrovėmis.

Kol visi šilumos kainos vežimą tampo į skirtingas puses, iš džiaugsmo delnus trina turbūt vienintelė kompanija, įsikūrusi Nametkino gatvėje, Maskvoje. Ten dunkso vienintelio vis brangstančių dujų tiekėjo "Gazprom" vadovybės daugiaaukštis.

Ateina rusiška žiema

Poetas Gintaras Patackas, kauniečių dažnai sutinkamas Laisvės alėjoje, turbūt mielai apsieitų be ateinančios žiemos ir peršoktų iškart į pavasarį, jei tik galėtų. Juk Kauno centre, trijų kambarių bute, su rašytoja žmona Tautvyda Marcinkevičiūte ir vaikais gyvenantis poetas šį sezoną vien už radiatorių darbą mokės beveik tūkstantį litų per mėnesį. "Čia eina nežinia kokia sena supuvusi trasa, o mes dar gyvename jos gale. Todėl mus pasiekia labai nuostolinga šiluma. Užpernai už tikrai šaltą mėnesį mokėjome 500 litų, dabar bus ir 900 litų", - teigė G.Patackas.

Jo šeimai, kurios pajamos priklauso nuo už kūrybą gautų honorarų, tai - milžiniški pinigai. "Mano biudžetas yra deficitinis. Čia yra galvažudystė, kai šildymas kainuoja daugiau negu minimali alga. Atrodo, žmogui senstant, finansinė našta turėtų lengvėti, bet yra priešingai", - stebėjosi 57-metis Kauno menininkas.

G.Patacko manymu, sąskaitų mokėtojus išnaudoja lobstantieji. Ironizuodamas susidariusią padėtį ir nematydamas iš didelių mokesčių išvaduosiančios išeities, poetas dar gali mėginti gintis eilėraščiu. "Žiema ateina - rusiška žiema/ "Gazpromas" neviltin lietuvį varo./ Tačiau žmonos šikna ištikima/ Pašildys vargšą būrą dar, ko gero", - LŽ paprašytas akimirksniu sudėjo ketureilį G.Patackas.

Nedžiugu ne tik jam. Kaip jau pranešė žiniasklaida, su rimtais mokumo keblumais ateinančią žiemą susidurs net savivaldybės. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas perspėja, kad šią žiemą kyla grėsmė dėl viso į kelių šimtų milijonų nuostolį varomo šilumos ūkio patikimumo.

Reguliuotojui karšta

Tuo metu šilumos kainas reguliuojantiems žmonėms - karšta. Ir ne dėl to, kad jau įjungti radiatoriai. Jie turi atlaikyti visų nepatenkintųjų spaudimą ir kaltinimus, kad atseit blogai dirba savo darbą. Tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėjui Antanui Katinui tokie pagrūmojimai kelia tik atlaidžią šypsenėlę. "Į teismus einame, plūstamės, nervus gadiname. Bet kol kas į kaulus dar nė vienoje byloje negavome. Esame patyrę tiek Valstybės kontrolės ir ekspertų patikrinimų, kad galime vadintis šventų švenčiausiais", - tikino jis.

Kainų komisija nuolat užverčiama vartotojų, mėginančių jiems įsiteikti politikų ir šilumos tiekėjų prašymais bei "teisingesniais" kainų skaičiavimo siūlymais. "Aišku, jie yra nelaimingi, todėl nuolat skundžiasi bankrutuojantys, ypač tie, kurie kūrena dujomis", - pasakojo A.Katinas.

Sykiu merai, turintys savo rinkėjams teisintis dėl kainų didėjimo, nuolat spaudžia paskutinius taukus iš šilumos įmonių buhalterijų. Kai kurie savivaldybių vadovai šilumos ūkio bendrovių direktorius "priauklėjo" taip, kad bendroves nuvarė į dugną ir nepriteklių.

Tuo metu prieš trejus metus, kai šiluma kainavo maždaug tris kartus pigiau, reguliuotojui derinant visų šalių interesus tokios įtampos dar nebuvo. "Pasižiūrėkime į 2006 metų pažymas - jos sudarė vos du tris puslapius. Viskas buvo aišku, niekam nekilo jokių klausimų. Dabar rašome dešimties puslapių pažymas, ir vis tiek lieka daugybė neaiškumų. Sukamės kaip bitelės", - sakė A.Katinas.

Vis dėlto nepriklausomas šilumos ūkio ekspertas Vygintas Sidzikauskas, buvęs šios institucijos narys, teigia, kad dabartinė komisija yra neprofesionaliausia iš visų buvusiųjų ir daugybės niuansų tiesiog neišmano.

Konkurencijos rūke

Lietuvoje beveik 80 proc. šilumos gaminama deginant dujas. Nuo 2005 metų vienintelis šio kuro tiekėjas "Gazprom" šilumos gamintojams jas pabrangino keturis kartus, todėl taip padidėjo ir mokesčių mokėtojų sąskaitos.

Ekspertai, įskaitant ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją, nuolat kartoja: pigesnę šilumą bus galima užtikrinti tada, kai katilinėse bus kūrenamas biokuras, mediena ir kitos alternatyvios medžiagos. "Geriau toms katilinėms, kurios turi biokuro katilus. Tačiau šios įmonės nėra kvailos ir žiūri į rinkos tendencijas: jei dujos brangsta, biokuro kaina irgi po truputį keliama", - aiškino A.Katinas.

Štai Lazdijų gyventojai savo būstus kol kas šildosi gana pigiai, nes vietinė katilinė naudoja biokurą. Tačiau "Lazdijų šiluma" vis tiek pageidauja keliais centais didinti kainą. "Mūsų tiekėjai kelia kainą dėl brangstančių dujų. Manau, jie, susivieniję į asociaciją, irgi yra monopolininkai, kurie susitaria dėl kainos ir pasidalija pardavimo sritis. Tad reikalai yra labai prasti", - teigė "Lazdijų šilumos" direktorius Gintautas Tulaba.

Tačiau biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos "Litbioma" direktorius Jonas Šimėnas šiuos įtarimus sudarius kartelį atmeta. "Per asociacijos susitikimus nė karto nebuvo kalbėta apie kainas. Kartelinių susitarimų tikrai nepastebėjau", - sakė J.Šimėnas.

Nors vežimu vežk

Kad ir kaip būtų, šis alternatyvus kuras šiuo metu yra trigubai pigesnis už dujas, o nepanaudojamo biokuro Lietuvoje prikertami pilni sandėliai. Anot Šilumos tiekėjų asociacijos, biokuro naudojimą šilumai gaminti nors ir dabar būtų galima padidinti nuo 16 iki 66 procentų. Tokia jo dalis yra kūrenama Švedijoje. Šiuo metu Lietuvoje, vietoj dujų deginant medieną, šiaudus ar atliekas, galutinę šilumos kainą būtų galima sumažinti beveik ketvirtadaliu.

Tačiau valstybė dėl galimybės šildytis pigiau ne tik nesivargina, bet dar ir kliudo, teigia medieną auginančios ir ją į katilines pristatančios įmonės "Vertma" vadovas Vytautas Tutkus. "Esame našlaičiai. Niekam valstybėje nerūpime - jai geriau dujų atsivežti. Valdžia daro taip, kad tik neišsišoktume. Mums absoliučiai nereikia darbo vietų. Mums nereikia ir švaresnio oro. Mums reikia rusiškų dujų!" - liejo apmaudą jis.

Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas tikino, kad yra priešingai - esą didžioji dalis Europos Sąjungos 2004-2007 metų laikotarpio paramos buvo panaudota būtent alternatyvaus kuro jėgainėms statyti ir būstui apšiltinti. "Jau dabar įgyvendinta daug projektų rajonuose, kur atsisakyta gamtinių dujų ar mazuto. Visa tai pagerino situaciją", - teigė A.Ignotas.

O siekiant vietinę lietuvišką žaliavą padaryti vyraujančia kuro rūšimi, kaip teigė sekretorius, reikėtų dar didesnių investicijų į naujus katilinių įrenginius. "Pačius gamintojus mes kiek galime, tiek remiame. Kadangi jų kuras yra pigesnis, ekonomiškai patrauklus, tad nėra ko jų papildomai remti", - kalbėjo A.Ignotas.

Palikimas ir pakilimas

Tai, kad praėjusios kadencijos valdžia turėjo malonesnių užsiėmimų, nei sumažinti dujų dalį šildymo sąnaudų struktūroje, rodo jos darbai. Štai pernai kovą Seime priimtą Gamtinių dujų įstatymo redakciją, mažinančią dujininkų pelnus, valdantieji socialdemokratai sutiko aktyviu pasipriešinimu ir boikotu.

Kad premjeras Gediminas Kirkilas gali turėti artimų ryšių su dujų tiekėjais, byloja šiemet pasirodžiusi skandalinga informacija apie jo skyrimo į Vyriausybės vadovus peripetijas. Kaip buvo pranešusi LNK televizija, G.Kirkilo kandidatūra svarstyta per neformalų pokalbį vieno politiko bute, kur dalyvavo ir rusiškų dujų pardavėjos "Dujotekana" vadovas Rimandas Stonys.

Be to, beveik dvejus metus, užuot rimtai ėmusi mažinti jau tada akyse didėjančią šildymo naštą, vykdomoji valdžia didžiausias pajėgas skyrė skandalingai elektros monopolijai "Leo LT" kurti.

Daug informacijos apie galimą pernelyg artimą politikų ir dujininkų draugystę yra paslėpta Valstybės saugumo departamente, kuris tuziną Seimo prašytų neišprašytų pažymų slepia po devyniais užraktais.

Tokie faktai rodo, kad valdžia šilumos ūkiu nesirūpino ne dėl aplaidumo, o sąmoningai, mano parlamentaras Jurgis Razma. "Baigianti savo egzistenciją politinė valdžia nesukūrė deramų alternatyvaus kuro panaudojimo svertų, nors galimybių buvo. Be to, buvo išryškėję šio Seimo daugumos ypatingi šešėliniai santykiai su dujų tarpininkais, "Gazpromo" atstovais. Ši draugystė ir galėjo sumažinti norą imtis permainų šilumos gamybos sektoriuje", - konstatavo J.Razma.

Galų gale, ant radiatorių džiovindami nuo vargo ašarų sumirkusias sąskaitas už šildymą, gyventojai tebelaukia permainų iš naujosios valdžios. Antai būsimasis premjeras Andrius Kubilius kaip vieną svarbiausių ateinančios Vyriausybės prioritetų paskelbė spartesnį būsto renovavimą. Šiuo metu pro neapšiltintų namų plyšius per metus į orą "išgaruoja" beveik 1,5 mlrd. litų, tad ši suma taip pat neišvengiamai atsispindi didesnėse sąskaitose. "Atskiros Energetikos ministerijos buvimas yra palankus faktorius", - pridūrė J.Razma.


Dujų kaina, Lt/tūkst. kub. m

2005 m. 351

2008 m. 1690

Vidutinė šilumos kaina, ct/kWh

2007 m. 16

2008 m. 23

Biokuro katilai Lietuvoje, vnt.

2005 m. 200

2008 m. 360

Šaltinis: Šilumos tiekėjų asociacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"