Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Varšuva priminė Lietuvai seną problemą

 
2017 03 30 6:00
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atkreipė dėmesį, kad Europos standartai, susiję su lenkų tautinės mažumos Lietuvoje teisėmis, turi būti įgyvendinti. Reuters/Scanpix nuotrauka

Varšuvoje apsilankiusi Lietuvos parlamentarų delegacija išgirdo tradicinį Lenkijos pageidavimą, susijusį su lenkų tautine mažuma.

Mūsų šalies parlamentarų delegacija, vadovaujama Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, šią savaitę dalyvavo Varšuvoje vykusioje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų narių asamblėjoje. Lietuvos politikai susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, Senato ir Seimo pirmininkais Stanislawu Karczewskiu bei Mareku Kuchcinskiu.

Politikai tikisi, kad ne patiems geriausiems šiuo metu dvišaliams santykiams šis vizitas suteikė pozityvų impulsą. Politologas primena, kad geri ryšiai su kaimyne šalimi mums itin reikalingi.

Kalbėjo apie Lietuvos lenkų teises

Lenkijos ambasada pranešė, kad prezidentas A. Duda su Lietuvos ir Ukrainos atstovais aptarė regioninį saugumą, Europos Sąjungos sankcijų Rusijos atžvilgiu politiką, tautinių mažumų padėtį ir atminties vietų apsaugą.

Lenkijos valstybės sekretorius Krzysztofas Szczerskis nurodė ir apie ką konkrečiai kalbėta su mūsų šalies atstovais. „Su Lietuvos partneriais prezidentas kalbėjo apie Lietuvos lenkų teises ir pabrėžė, kad šiuo klausimu turėtų būti taikomas abipusiškumo principas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos standartai, susiję su lenkų tautinės mažumos Lietuvoje teisėmis, turi būti įgyvendinti“, – teigė pareigūnas.

Anot K. Szczerskio, A. Duda išsakė savo nuomonę ir apie Lenkijos įsipareigojimus lietuvių bei ukrainiečių tautinėms mažumoms. „Prezidentas sakė, kad siekiant suprasti dviejų tautų problemas būtinas dialogas. Jis patvirtino, kad yra pasirengęs kalbėtis apie ukrainiečių ir lietuvių mažumų padėtį, teises ir poreikius Lenkijoje“, – pažymėjo jis.

Nepatogių klausimų neišgirdo

Seimo pirmininkas V. Pranckietis tvirtino, kad iš kolegos Lenkijos Senato vadovo S. Karczewskio neišgirdo klausimo dėl pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis įteisinimo. „Pokalbis man buvo labai patogus, kadangi neturėjau dėl nieko konkretaus įsipareigoti. Spaudos konferencijoje buvo suteikta galimybė užduoti klausimų. Tikėjausi, kad bus tokių klausimų, bet pats ponas S. Karczewskis jų neuždavė“, – pasakojo jis.

V. Pranckiečio teigimu, per vizitą Varšuvoje su Lenkijos vadovybe aptarti strateginiai klausimai: parama Ukrainos kovai su Rusijos remiamais separatistais, Lenkijos įsipareigojimas nepirkti elektros energijos iš Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva statomos Astravo atominės elektrinės.

Susidomėjo Seimo iniciatyvomis

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariui Andriui Kubiliui vizitas Varšuvoje padarė teigiamą įspūdį. „Gal kokios nors dvišalės problemos ir sumenko, kai svarstėme labai svarbius klausimus, susijusius su mūsų bendra parama Ukrainai bei Baltarusijos demokratinėms tendencijoms. Džiaugiuosi, kad Lenkijos parlamentarai pritarė mūsų iniciatyvoms ir idėjoms: ir dėl Maršalo plano Ukrainai, ir dėl bendrų vizitų. Šiuo požiūriu buvo justi stipri bendrystė, o ne kažkokių emocinių nesutarimų dėl kokių nors iki šiol dažnai minėtų problemų“, – tikino jis.

A. Kubiliui teko girdėti, kad Lenkijos Senato ir Seimo vadovybė labai susidomėjo mūsų parlamento iniciatyvomis, kurias įgyvendina laikinoji Gegužės 3-iosios grupė. „Tiek dėl Lenkijos televizijų transliavimo, tiek dėl palengvinto priėmimo į universitetus tiems, kurie moka kitas kalbas, įskaitant lenkų“, – sakė konservatorius.

Progą pratęsti dvišalius pokalbius mūsų šalies politikai turės kitą savaitę, kai seniai planuoto vizito į Varšuvą vyks Seimo ERK.

A. Kubilius vylėsi, kad šios kadencijos Seimui pavyks pakeisti tam tikrus įstatymus, dėl kurių ne kartą sulaukta Varšuvos priekaištų. Tačiau jis pažymėjo, kad kai kurie būtini pakeitimai, tarkime, asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis įteisinimas, turi būti įtvirtinti ne tik dėl Lietuvos piliečių lenkų.

Santykių pavasaris dar neatėjo

„Kregždutės skrenda, bet pavasaris dar neatėjo“, – taip dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius įvertino Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto. Kaip pozityvius poslinkius jis išskyrė Lenkijos poziciją nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės, tai, kad po ilgos pertraukos sausio pabaigoje Varšuvoje su oficialiu vizitu apsilankė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Trečias dalykas, kurį matyčiau, – labai aiškios premjero Sauliaus Skvernelio deklaracijos. Jis sakė, kad santykiai su Lenkija yra prioritetiniai“, – pažymėjo politologas.

Anot A. Pukšto, esminės problemos, trukdančios santykių atšilimui, yra susijusios su lenkų tautinės mažumos klausimais Lietuvoje. „Varšuva tai labai aiškiai įvardija. Kai kalbame apie lenkų mažumos klausimus, paketas susideda iš kelių dalykų. Visų pirma – mokyklų, kur dėstoma lenkų kalba, klausimai, pavardžių ir vardų rašymas. Ko gero, Lenkija laukia ir kokių nors papildomų gestų, simbolinių dalykų lenkų tautinės mažumos atžvilgiu“, – sakė jis.

A. Pukšto nesiryžo prognozuoti, ar dabartinė Lietuvos valdžia sugebės išspręsti asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis klausimą. Vis dėlto politologas pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos draugystė yra labai svarbi. Ypač mūsų šaliai.

Trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tarybos sprendimai

Varšuvoje vykusioje trišalėje Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos 8-ojoje sesijoje pasirašytas baigiamasis dokumentas, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl ilgiau negu trejus metus vykstančios Krymo okupacijos ir dėl Rusijos ketinimų toliau eskaluoti jos pradėtą ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje, taip pat dėl smurtinės Baltarusijos valdžios reakcijos į visuomenės protestus šioje šalyje.

Dokumente atkreipiamas dėmesys į statomos Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę viso regiono saugumui.

Parlamentarai ragina Europos Sąjungos (ES) institucijas ir valstybes nares stipriau remti priemones, kuriomis siekiama duoti atkirtį dezinformacijos ir propagandos akcijoms, ypač sustiprinant nepriklausomą ir objektyvią žiniasklaidą rusų kalba.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtina atidžiai nagrinėti kibernetinius pavojus ir parengti veiksmingos kovos su tokio tipo pavojais priemones.

Baigiamajame dokumente trišalė parlamentinė asamblėja patvirtina remianti visišką Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas bei ragina Rusiją nutraukti Krymo okupaciją ir liautis pažeidinėti asmenų, gyvenančių Kryme, žmogaus teises.

Asamblėja taip pat sutarė bendru laišku kreiptis į ES valstybių narių parlamentus ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresą, raginant teikti ir įgyvendinti bendras Vakarų bendruomenės paramos Ukrainai iniciatyvas, rengti ir koordinuoti bendrus vizitus.

Asamblėja ragina kuo greičiau visiškai įgyvendinti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį ir baigti vizų Ukrainos piliečiams panaikinimo procedūrą.

Trišalė asamblėja kreipiasi į Baltarusijos valdžią, ragindama laikytis pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, sudarančių pamatus, ant kurių ES nori kurti savo santykius su Baltarusija, taip pat ragina Baltarusijos valdžią nedelsiant paleisti visus sulaikytus asmenis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"